Kai per gyvenimą eini su muzika

Evelina Machova
2020-01-02
Per Kalėdas gydytojas radiologas, kolegų dažnai įvardinamas visuomeniniu aktyvistu, buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis minėjo jubiliejų (80 m.). Kaip sako pats jubiliatas, datų jis nesureikšmina - kur kas maloniau pasidalinti ateities planais. Kartu su kolegomis rengia dar vieną knygą, kuri dienos šviesą turėtų išvysti šiemet. Bet šį kartą su gydytoju kalbame apie meilę muzikai ir medicinai, ministerijos stačiuose dulkančias parengtas ir apskaičiuotas sveikatos reformas bei viltį, kad viskas bus geriau.
Kai per gyvenimą eini su muzika
„Radiologija - mano pašaukimas“, - sako per Kalėdas jubiliejų šventęs gydytojas radiologas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.

Galėjo būti muzikantas, bet...
K.R.Dobrovolskis, kaip pats sako, įvairiausiais instrumentais grojo nuo ketvirtos klasės. Turi sukaupęs dviejų šimtų lūpinių armonikėlių kolekciją, o jo darbo kabinete galima rasti ne vieną muzikinį instrumentą. Gydytojas sako kelis dešimtmečius grojantis saksofonu. Tai - vienas jo širdžiai artimiausių instrumentų.
Kodėl žmogus, taip mylintis muziką, pasuko į mediciną? Gydytojas šypteli ir sako: „Tokią galimybę turėjau, tėvas, kuris buvo muzikos mokytojas, sakė: muzika - labai sudėtingas dalykas. Be to, stojant reikėjo būti baigus muzikos mokyklą. Aš nebuvau. Tad kaip ir nieko kito neliko“, - juokiasi medikas.

Prisimindamas vaikystę gydytojas sako neblogai susipažinęs ne tik su muzika, bet ir su medicina. Nors mama nebuvo medikė, telšiškiai mielai kreipdavosi į ją patarimų sveikatos klausimais. „Gyvenome Telšių centre. Kai buvau maždaug penkerių, mūsų name, kuris buvo didžiulis, atidarytas dispanseris. Mes vis eidavome pasižiūrėti, kaip dirba gydytojai. Taip medicina atsirado mano gyvenime.“

 
„Kiečiausi“ šokiai Vilniuje
Dažnas medicinos mokslus kremtantis tikina, kad pomėgiams nelabai lieka laiko. Ar skausmingos buvo skyrybos su muzika? „Kad aš nesiskyriau. Man užteko laiko ir medicinai, ir muzikai. Pastaroji, man rodos, iš principo padeda visose srityse. Tik įstoję iš karto norėjau groti universiteto dainų ir šokio ansamblyje. Be to, tuo metu prasidėjo įvairios muzikinės varžybos tarp fakultetų. Įkūrėm ansamblį, profesoriai Česnys, Uždavinys buvo mūsų solistai. Turėjom ir orkestrėlį, ir šokių grupę. Saviveiklos konkursuose laimėdavome pirmas vietas. Su džiazo tipo ansambliuku grojom universitete, po to jau ir Medikų klube. Pradėjome studentai, bet šis ansamblis gyvavo dar ilgai ir po studijų. Grodavome šokiuose, už vakarą taip užsidirbdavome šiek tiek. Beje, medicinos darbuotojų šokiai buvo geriausi Vilniaus mieste. Norintiems patekti eilėje tekdavo prastovėti ir keturias valandas. Salė nuolat buvo sausakimša“, - prisiminimais dalijasi medikas.

Ar nesinorėjo gydytojo diplomo padėti į stačių, kai taip puikiai sekėsi muzikos srityje? K.R.Dobrovolskis purto galvą. „Medicina buvo pirmoje vietoje, o radiologija - mano pašaukimas. Juolab kad ji yra tarp visų medicinos šakų. Tiek dirbant Santariškėsė, tiek Raudonojo Kryžiaus ligoninėje visi pacientai „pereidavo“ per mūsų, radiologų, rankas. Mums reikėdavo ir diagnozuoti ligą, ir stebėti jos dinamiką“, - sako gydytojas.
Medikas neslepia, jog širdį skauda dėl nutrūkusių profilaktinių patikrinimų. „Jaunystėje nemačiau tokios užleistos tuberkuliozės, kokią matau šiandien. Siaubas! Ir padėti niekuo negalime, nes liga yra rezistentiškos formos. Savo laiku profilaktika labai daug žmonių išgelbėjo“, - sako K.R.Dobrovolskis.
 
Reformos dulka stalčiuje
Muzikantas, gydytojas ir ministras. „Būti ministru nelengva duona“, - iš karto užbėgdamas klausimui už akių sako K.R.Dobrovolskis. Šiandien medikai jaučiasi nelaimingi, grasina eiti į gatves, o kokios buvo pirmosios gydytojo dienos ministro kėdėje? „Prasidėjo triukšmu. Medikai ruošėsi eiti į gatves, rengė demonstraciją, nes iš sveikatos apsaugos buvo atimta šešiasdešimt milijonų litų ir pervesta socialinei sričiai. Pensininkams trūko. Niekas nė nepagalvojo, kad toks žingsnis paliks medikus be algų. Pamenu tuomet kalbėjausi su Dalia Grybauskaite, kuri buvo finansų ministrė. Paimtų pinigų susigrąžinti nepavyko. Atsakymas toks pat kaip ir šiandien – nėra pinigų. Su visais popieriais nuėjau pas prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską. Su juo buvo gana lengva kalbėtis. Po dviejų dienų pinigai sveikatos apsaugai buvo pervesti, grąžinom visas skolas, medikams išmokėjome algas.
 
Man, kaip ministrui, buvo gana parasta dirbti, nes buvo rimta ministerijos kolegija, kuri rinkdavosi kartą per mėnesį ir spręsdavome svarbiausius klausimus. Gaila, kad šiandien ji prarado savo svorį - rytą priima vieną įsakymą, po pietų, žiūrėk, jį jau pakeičia visai kitu“, - sako K.R.Dobrovolskis.

O kaip su reformomis? Dažnai tenka girdėti, kad per trisdešimt metų taip ir neįvyko esminių pokyčių. Po šio klausimo pašnekovas tik giliai atsidūsta. Prie ministerijos buvo įsteigtas Reformų biuras, rinkęs tiek šalies, tiek užsienio ekspertų informaciją, kokia sveikatos apsaugos sistema turėtų būti. Viskas surašyta etapais, mokslinėse specialiai tam parengtose knygose. Bet ar nors vienas dabartinių ministrų yra jas skaitęs?
 
„Daugelis ministrų tik patrūkčioja pečiais. Nė nežino apie tokių knygų egzistavimą. O ten aiškiai ir apskaičiuotai įvardinta, kiek ligoninių reikia, kurios turi praplėsti funkcijas, kurios mažinti. Viskas išdėstyta pereinamaisiais etapais ir ekonomiškai apskaičiuota. Bet akivaizdu, jog dirbom veltui“, - nusivylimo neslepia K.R.Dobrovolskis. Ar tos žinios, tiksliau, prieš du dešimtmečius numatyta sveikatos reforma būtų vertinga šiandien? Konstantinas net neabejoja – žinoma, tik būtų gerai, kad nors vienas ministras ją perskaitytų.
 
Vilties nepraranda
Bet gal yra nors truputį vilties, kad anksčiau ar vėliau, bus sutvarkyta sveikatos apsaugos sistema? „Dideliu žiburiu ta viltis tikrai nespinduliuoja, bet prarasti jos negali. Man skauda širdį, kad tiek daug jaunų specialistų išvažiavo dirbti svetur. Ten darbo krūviai sutvarkyti, atlyginimai... Mes kažkodėl šias problemas bandome nustumti, nors jos jau ne tik širdis, bet ir akis bado. Piktinamės didelėmis eilėmis, bet kaip jų nebus, jei mūsų specialistai dirba ne Lietuvoje?

 
Šeimos gydytojai tiek apkrauti darbu, kad akių nuo kompiuterių neturi kada į pacientą pakelti. Vokietijoje šeimos gydytojas dirba aštuonių specialistų komandoje. Mes tokios pat kokybės norime iš vieno žmogaus. O kur dar ligonių kasų nuolatiniai patikrinimai ir priekaištai, kad ne taip vis pacientą ištiriam. Kad padarom per daug, nei reikėjo, nors vargu ar jie yra visų sričių specialistai ir tiksliai žino, kaip reikėjo. Bet nepaisant to, vilties neprarandu, - sako K.R.Dobrovolskis.


Dosjė
Mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Ją baigė 1957 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Jį baigė 1963 m. ir įgijo gydytojo radiologo specialybę. Šioje srityje dirba iki šiol.
1964–1976 m. dirbo gydytoju rentgenologu ir Raudonojo Kryžiaus draugijos Centro komitete skyriaus vedėju, vėliau – pirmininko pavaduotoju. 1976 m. pradėjo dirbti Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės Rentgenodiagnostikos skyriaus vedėju. 1990 m. suteikta gydytojo rentgenologo aukščiausia kategorija.
1992 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1993–2005 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro vedėjas direktorius. Nuo 2005 m. dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro gydytoju konsultantu ir klinikoje „Tomografija“. 
2001–2003 m. ėjo LR sveikatos apsaugos ministro pareigas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica