E.Jankuvienė: estetinė medicina nėra tik apie grožį

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-10-04
„Šiandien pacientams suteikiame daug galimybių amžėti lėčiau, gražiau ir sveikiau“, – sako gydytoja dermatologė Eglė Jankuvienė. Nors valstybiniame sektoriuje kritiškai trūksta klinikinių dermatologų, specialistė pasirinko privačią praktiką estetinėje medicinoje, tačiau pabrėžia tai daranti ne dėl geresnio atlygio.
E.Jankuvienė: estetinė medicina nėra tik apie grožį
„Mano sėkminga patirtis valdant androgeninę alopeciją pacientus įkvėpė. Sunku patikėti, bet ne kas kitas, o plaukai, kurių gėdijausi, tapo mano vizitine kortele“, - sako gydytoja dermatologė Eglė Jankuvienė.

- Teko girdėti, kad į mediciną pasukote iš muzikos…
 
- Iš tiesų, medicinos kryptimi pasukau tik paskutinėje mokyklos klasėje. Buvau muzikantė, mokiausi specializuotoje menų gimnazijoje Klaipėdoje. Ruošiausi valstybiniams egzaminams, pradėjau ruošti Mendelssohno koncertą smuikui e-moll. (Juokiasi.) Bet galiausiai persigalvojau. Pamąsčiau, kad man nebūtina baigti muzikos universiteto, kad galėčiau muzikuoti. Norėjosi platesnių galimybių. Kadangi esu kilusi iš medikų šeimos, priėmiau ryžtingą sprendimą stoti į jų gretas. 
Mano tėvai – medikai, dešimčia metų jaunesnė sesuo – šeimos gydytoja, kaip ir mano brolis, su kuriuo buvome kurso draugai. Universitete sutikau ir būsimą vyrą. Jis – anesteziologas-reanimatologas, bet dabar specializuojasi skausmo medicinoje, nes ten jam puikiai sekasi. Kitaip tariant, gyvenu gydytojų burbule.
 
- Ar sunku buvo apsispręsti renkantis medicinos sritį? Kuo patraukė dermatologija?
 
- Kai reikėjo rinktis rezidentūrą, galvojau logiškai: šeimoje jau yra anesteziologas-reanimatologas, kuris dažnai budi ligoninėje, tad norėjau pasirinkti ką nors visai kita. Kaip muzikantei, kūrybingam žmogui man reikėjo specialybės, kuri neribotų griežtomis taisyklėmis ir šabloniška darbo kultūra. Dermatologija man pasirodė apie laisvę – tai tokia plati sritis.

Dabar šiek tiek atitolau nuo klinikinės dermatologijos, susidomėjau estetine, ypač anti-age medicina. Nepaprasta stebėti, kaip mokslas žengia į priekį.
 
- Kokias galimybes siūlo šiuolaikinė estetinė dermatologija?
 
- Šiandien pacientams suteikiame daug galimybių amžėti lėčiau, gražiau ir sveikiau.
Amžėjant mūsų oda netenka hialurono, kolageno. Dabar yra begalė būdų – injekcijomis, aparatais, kosmetikos priemonėmis – padėti odai juos atkurti. Tokiu būdu sulėtiname amžėjimo procesus. Žmonės nori jaustis gerai savo odoje, nepriklausomai nuo to, kad jie sensta.
 
- O kaip natūralumas?
 
- Puiku, jei amžėjanti oda nekelia streso. O jei kelia, ramiausiai galime pasinaudoti galimybėmis, kurias šiandien turime. Mokslas ir mano praktika rodo, kad tai – veiksminga.
Moterys ateina, pasidaro revitalizaciją, panaudoja tikslines priemones ir jaučiasi laimingesnės, dingsta diskomfortas. Dėl to noriu paneigti mitą, kad dermatologija, estetinė medicina yra tik apie grožį. Mes siekiame kiek įmanoma sveikesnės odos ir geresnės gyvenimo kokybės.
Žinoma, esant gražios odos, plaukų ir kūno kultui, svarbu neperlenkti lazdos. Tam reikalingas kritinis mąstymas.
 
- Daugelis odos ligų – ne gydomos, tik kontroliuojamos. Ar neapima neviltis, kad kai kuriais atvejais pacientui negalite padėti pasveikti?
 
- Yra ligų, kurias galima išgydyti. Tačiau kai kuriais atvejais išties galime pasiūlyti tik simptominį gydymą, ir niekur nuo to nepabėgsi. Reikia pripažinti, kad genetika – labai galinga, o dermatologija nėra absoliučiai visagalė.
Anksčiau žmonės tiesiog susitaikydavo, kad, pavyzdžiui, retėja plaukai. Dabar šiuos procesus galima bent simptomiškai stabdyti. Aš pati turiu androgeninę alopeciją. Tai yra problema, su kuria susiduria kas antra moteris iki 50-ies metų amžiaus. Sąmoningai priėmiau sprendimą apie tai drąsiai pasakoti socialiniuose tinkluose ir matau, kiek daug pozityvumo tai suteikia mano sekėjams bei pacientams. Jie taip smarkiai nebeišgyvena turėdami šią problemą, supranta, kad mūsų daug, nesijaučia vieniši.
Džiaugiuosi, kad vis daugiau gydytojų eina į socialinę mediją – tai padeda atsverti dezinformaciją ir suteikia žmonėms prieigą prie patikimos informacijos iš profesionalų.

 
- Vadinasi, specializuotis trichologijos srityje nusprendėte dėl asmeninių patirčių?
 
- Taip. Ironiška, kad būdama rezidentė, sakiau niekada neužsiimsianti plaukų ir galvos odos gydymu, nes, turėdama plaukų problemų, dėl to kompleksavau. Tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad buvau pakviesta konsultuoti tuo metu vienintelės plaukų klinikos Lietuvoje filiale Klaipėdoje. Išpylė šaltas prakaitas, dvejojau: kaip galiu konsultuoti pacientus, kurie turi už mane geresnius plaukus? Bet jau netrukus džiaugiausi priėmusi pasiūlymą. Ėmiau gydytis kartu su pacientais, o mano sėkminga patirtis valdant androgeninę alopeciją pacientus įkvėpė. Sunku patikėti, bet ne kas kitas, o plaukai, kurių gėdijausi, tapo mano vizitine kortele.
 
- Kodėl pasirinkote dirbti privačiame sektoriuje? Ne paslaptis, kad dermatologų valstybinėse gydymo įstaigose kritiškai trūksta.
 
- Iš tiesų dermatologų trūkumas yra katastrofinis, ypač klinikinėje dermatologijoje. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte valstybiniame sektoriuje dirba iki penkių dermatologų. Klaipėdos universiteto ligoninėje pacientus konsultuoja vos viena gydytoja dermatologė. Kaip ji gali atliepti poreikį? Pacientams reikalinga biologinė terapija, melanomos gydymas, ligos kontrolė… O dauguma specialistų renkasi privačią praktiką arba estetinę dermatologiją. Tad žmonės, kurie neturi pinigų kreiptis privačios konsultacijos, susiduria su dideliais iššūkiais.

Į privatų sektorių ar estetinę dermatologiją specialistai traukia nebūtinai dėl geresnio atlyginimo. Tai tikrai įdomi ir dinamiška sritis. Šioje srityje nuolat atsiranda naujų technologijų ir metodų. O ir paklausa milžiniška.
 
- Kokios dažniausios odos problemos, kurias šiandien tenka gydyti dermatologams?
 
- Klinikoje gydome aknę, rožinę, kitas uždegimines odos ligas, plaukų slinkimą bei retėjimą. Medicinos įstaigose gausu seborėją, psoriazę, atopinį dermatitą turinčių pacientų.
 
- Kiek įtakos šioms odos problemos turi stresas?
 
- Stresas turi didelę įtaką odos sveikatai. Jis skatina uždegimines odos ligas, apsunkina lėtinių ligų valdymą, taip pat neigiamai veikia plaukų augimą. Svarbu mokytis valdyti stresą, rasti laiko atsipalaiduoti ir užsiimti mėgstama veikla.
Būdama muzikantė, aš atsipalaiduoju grodama pianinu. Man patinka improvizuoti, ir ši veikla padeda atsiriboti nuo kasdienio streso. Ir pacientams rekomenduoju rasti veiklą, kuri padėtų atitrūkti – nesvarbu, ar tai būtų meditacija, ar mėgstamas filmas.

 
Trumpas dosjė
2014 m. baigtos bendrosios medicinos studijos LSMU
2014-2019 m. - dermatovenerologijos rezidentūros studijos LSMU
2019-2022 m. - dermatovenerologo-trichologo darbas „Hair clinic”, „Affidea”
2022 m. įkūrė ir vadovauja „Jankus Clinic”

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...
    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Nors šalies vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europoje, o vaistininkų skaičius, tenkantis gyventojams, viršija...

    razinka


    Sveika šeima


    Glutationas: misija – aplenkti laiką

    Sparčiai besivystančiam biotechnologijų mokslui, rodos, įkandama užduotimi tampa aplenkti laiką. Pasaulyje užsitikrinęs, Lietuvoje dar tik imamas atrasti antioksidantas glutationas – laboratorijos laimėjimas kovoje su amžiumi. Kaip šis veikia ir kaip jį tinkamai, vartoti aiškina Kauno kolegijos Medicinos fakulteto...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ebolos „giminaitis“ jau nusinešė šešias gyvybes

    „Didžioji dauguma atvejų ir mirčių yra tarp sveikatos priežiūros darbuotojų“, – teigė Ruandos sveikatos ministras dr. Sabin Nsanzimana, kalbėdamas apie praėjusią savaitę patvirtintą Marburgo viruso protrūkį. Nors užsikrėtimo šiuo virusu atvejų jau ne vienerius metus pasitaiko pasaulyje, tai – pirmas jo ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Adiulteriai, salafistai ir vištakieji
    Henrikas Vaitiekūnas Adiulteriai, salafistai ir vištakieji
    Felinoterapija ir ailurofobija
    Henrikas Vaitiekūnas Felinoterapija ir ailurofobija
    Talentas: 26 litrai... aukso?
    Henrikas Vaitiekūnas Talentas: 26 litrai... aukso?

    Naujas numeris