Deramas dėmesys hospitalizuotiems pacientams
 
Klaipėdos slaugos ligoninė – viena pirmųjų, pradėjusi stipriai rūpintis hospitalizuotų pacientų burnos sveikata. Tam tikslui Klaipėdos valstybinė kolegija ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė įgyvendina bendrą projektą: burnos ertmės priežiūrai užtikrinti kuria unikalią tyrimo metodiką ir siekia įvertinti jos poveikio efektyvumą hospitalizuotiems pacientams. Projekto metu buvo sukurta ir praktikoje pritaikyta burnos ertmės priežiūros metodika, padedanti užtikrinti sistemingą hospitalizuotų pacientų burnos higienos priežiūrą, dalintasi moksliniais tyrimais grįsta praktika.
 
Projekto metu visas dėmesys skiriamas slaugytojų ir jų padėjėjų kompetencijoms kelti, akcentuojant, kad burnos sveikata yra ypač svarbi, tad kasdienėje rutinoje būtina gerai pasirūpinti pacientų higiena.
 
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės direktorė Aušra Nikolajevienė teigia, kad sėkmingo projekto rezultatai gerina bendrą pacientų savijautą bei stiprina slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų profesines kompetencijas, diegiant mokslu grįstą praktiką kasdienėje slaugos veikloje.
 
„Nors Lietuvos medicinos normos kvalifikaciniuose reikalavimuose burnos sveikatos higieninės priežiūros užtikrinimas yra apibrėžtas, tačiau slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, intensyviai besirūpinant pacientais, jis neretai pasitraukia į antrą planą. Svarbesne užduotimi tampa pragulų prevencija, žaizdų priežiūra, medikamentų paskirstymas ir kt. Vis dėlto pacientų burnos sveikata ir burnos ertmės gleivinės, dantų, dantų protezų, liežuvio higieninė priežiūra turi tapti prioritetu. Džiaugiuosi, kad projektinis įdirbis, kurį plėtojame antrus metus su Klaipėdos valstybinės kolegijos burnos priežiūros katedros lektoriais, jau duoda rezultatų. Tai įrodo ir atliktas tyrimas“, – pasidžiaugia A.Nikolajevienė.  
 
Kolegijos lektorė Jovita Beržinė pasakoja, jog minėtu tyrimu siekta išsiaiškinti slaugytojų turimų žinių apie burnos sveikatą lygį, pravesti mokymus, sekti grįžtamąjį ryšį ir rezultatus, kaip pagerėjo pacientų burnos sveikatos būklė.
 
„Tyrime dalyvavo ir kolegijos studentai, kurie praktikos metu talkino slaugytojams, rūpinantis slaugos ligoninės pacientų burnos sveikata, juos apmokė, pristatė specialias priemones. Projektas išties pasiteisino, kadangi ligoninės slaugytojai atkreipė dėmesį, jog iki tol pacientų artimieji slaugos ligoninėje gulinčių artimųjų burnos higiena rūpinosi menkai, iki tol niekas neakcentavo burnos higienos svarbos. Mokymai tapo puikiu įrankiu, kaip atpažinti problemas, kada jos prasideda burnos ertmėje. Pagerėjo ir pačių gydymo įstaigos darbuotojų požiūris: burnos sveikata yra neatsiejama kasdieninės pacientų priežiūros rutinos dalis“, – rezultatu dalinosi J.Beržinė.
 
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Burnos priežiūros katedros vedėja, lektorė Monika Balčytienė atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamai prižiūrimos burnos higienos kyla daugybė kitų sveikatos rizikų: pavyzdžiui, gali atsirasti pneumonija.
 
„Hospitalizuoti pacientai yra rizikos zonoje, tad minėto tyrimo tikslas – ją mažinti, užkirsti kelią kitoms galimoms ligoms. Tokių pacientų burnos būklė paprastai būna sudėtinga. Daugelis jų jau neturi dantų, o dantų protezų priežiūra taip pat turi savas taisykles. Be to, burnos higienos sritis – ilgas ir daug žinių reikalaujantis procesas, tad siekėme visa tai optimizuoti. Pasirūpinti sunkesnės būklės pacientų burnos sveikata slaugytojams sukūrėme atskirą modelį. Vidutinės rizikos pacientams taikomas vienoks protokolas, aukštos rizikos būklės – kitoks. Be to, siekiame, kad tokiose įstaigose kaip slaugos ligoninė ilgainiui atsirastų burnos higienistas, kuris galėtų prižiūrėti viso skyriaus pacientų burnos sveikatą“, – kaip siekia plėtoti burnos priežiūrą, pasakoja M.Balčytienė.
 
Į pacientą – holistinis požiūris
 
Po sėkmingai įgyvendinto projekto jos dalyviai, bendradarbiaudami su LR Odontologų rūmais, suorganizavo konferenciją, kuri tapo prasminga tęstine iniciatyva, skelbiančia naują požiūrį į hospitalizuotų pacientų burnos priežiūrą.
Apie tai konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė dr. Gitana Rėderienė.
 
„Dažnai burnos higiena hospitalizuotiems pacientams nėra pirmumo klausimas. Senstant visuomenei, paliatyvioji slauga tampa vis labiau aktuali, tad būtina slaugytojams akcentuoti, kaip svarbu užtikrinti pastarųjų pacientų orumą ir gyvenimo kokybę paskutiniu jų gyvenimo etapu. Anksčiau apie burnos sveikatą kalbėjome kaip apie investiciją į ateitį, tad paliatyviosios slaugos skyriuje, rodėsi, investicijos į ateitį nelieka, koncentruotasi tik į „čia ir dabar“. Vis dėlto pacientų gyvenimo kokybė yra svarbi iki paskutinės jų gyvenimo dienos“, – senus įsitikinimus keitė lektorė.
 
LSMU Medicinos akademijos Veido ir žandikaulių chirurgas prof. dr. Gintaras Janužis į burnos sveikatą kvietė žiūrėti holistiškai. Anot jo, neretai pacientai, į gydymo įstaigą patekę dėl širdies ligų, pirmiausia yra siunčiami pasitikrinti burnos sveikatos. Organizmas – susisiekiantys indai.
 
„Pacientai nustemba, kad į ligoninę pakliuvo dėl infarkto, o jiems „krapšto dantis“. Medicinos raida pradėjo nuo holistinio požiūrio: vienas gydytojas gydė visą organizmą, mokslui besivystant imta smulkintis į įvairių sistemų ligas, o dabar siekiame jas „surinkti“ atgal – sistemos atskirai neveikia. Jei žmogus nemato, negali eiti. Ryšys egzistuoja visur. Į burnos sveikatą holistiškai imta žiūrėti pagerėjus gyvenimui: ėmus valgyti labiau saldų, mažai kramtymo reikalaujantį maistą. Žmogaus organizmas nėra linkęs gyventi geromis sąlygomis – kad išgyventų, jis turi dirbti, savimi rūpintis, palaikyti higieną, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą. Kai tai sumažėja – kas tolygu gyvenimo sąlygų pagerėjimui, lazda atsuka kitą galą“, – susistemino pranešimą prof. dr. G.Janužis.
 
Sergančiųjų širdies ligomis dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumais dalinosi Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto docentė dr. Rima Adomaitienė. Burnos higienistams ji dėstė praktinius patarimus, kada pacientui pamatuoti kraujo spaudimą: „Jei pacientui padidėjęs kraujo spaudimas, tai yra kontraindikacija procedūroms atlikti. Burna – širdies ligų išraiška, tad ir burnos higienistas pacientą gali siųsti konsultacijos pas kardiologą.“
 
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė odontologijos, burnos higienos, visuomenės sveikatos ir slaugos sričių specialistai bei akademinės bendruomenės atstovai. Jie pristatė temas apie burnos ir bendrosios sveikatos sąsajas, holistinį požiūrį odontologijoje, prevencijos svarbą skirtingais gyvenimo etapais, mitybos įtaką burnos sveikatai bei pacientų burnos priežiūrą slaugos praktikoje.
 
Konferenciją vainikavo plenarinė sesija, skirtingų sričių specialistų diskusijos.
Renginys neabejotinai tapo puikia erdve stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir gilinti profesines kompetencijas burnos bei bendrosios sveikatos priežiūros srityje.
 
„Ši konferencija įrodė, kaip svarbu stiprinti akademinės bendruomenės ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, gilinti specialistų kompetencijas, skatinti dalijimąsi mokslu grįstomis žiniomis bei gerąja praktika, ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, gerinančių pacientų sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – pranešėjams, dalyviams, partneriams už prasmingas įžvalgas, aktyvias diskusijas ir bendrystę dėkojo A.Nikolajevienė.