ŽIV liko koronaviruso užnugaryje

Deimantė Gruodė
2020-09-24
COVID-19 pandemijos metu itin didelis dėmesys skiriamas intensyviam testavimui, užsikrėtusių asmenų ir kontaktų paieškai. O nustačius, kad asmuo užsikrėtęs ar diagnozavus ligą – skubiai pradedamas gydymas bei taikomos prevencinės priemonės. Ko galima pasimokyti iš COVID-19 atsako, valdant ŽIV epidemiją Lietuvoje?
ŽIV liko koronaviruso užnugaryje
ŽIV greitieji testai, kurie Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose atliekami jau dešimtmetį, vis dar sunkiai prieinami tiek rizikos grupėms, tiek platesnėms masėms.

Faktas
Nevyriausybinės organizacijos pažymi, jog iš 12 žemo slenksčio kabinėtų tik 5 iš jų vykdo ŽIV ištyrimą greitaisiais testais, nes susiduria su biurokratiniais sunkumais, siekiant įgyvendinti keliamus reikalavimus: sutartys su licencijuotomis įstaigomis, slaugytojų, galinčių dirbti ŽSK paieška, jų kvalifikacijos dirbti šį darbą užtikrinimas ir pan.

 
Nepasiekia rizikos grupių
Nevyriausybininkai skambina pavojaus varpais: Lietuvoje ŽIV plinta rizikos grupėse ir tarp jų lytinių partnerių, nors daugiausiai testuojama bendroji populiacija. Pernai daugiau kaip 60 proc. visų ištirtųjų buvo nėščiosios ir kraujo donorai. Tačiau rizikos grupės vis dar testuojamos per mažai.
 

„Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai pasakė, kad ŽIV epidemija nebus sustabdyta, kol nebus suvaldyta rizikos grupėse mūsų regione. Mat socialiai pažeidžiamose grupėse galimybė užsikrėsti žymiai didesnė, palyginti su bendrąją populiacija“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė.

 

Paklaustas, ar testavimo dėl ŽIV mastai, ypač socialiai pažeidžiamuose grupėse, yra pakankami, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sako, jog Lietuva šiuo atveju nėra atsilikęs kraštas.
„Sudėtinga pasakyti, ar mes juos visus (užsikrėtusiuosius ŽIV – red.) „išgaudome“. Turbūt jokia pasaulio valstybė, kad ir kiek testuotų, „neišgaudo“ visų užsikrėtusiųjų. Nebent žmones testuotų visuotinai. Aišku, galima plėtoti tokius projektus kaip žemo slenksčio kabinetai, kurie būtų arti galimai užsikrėtusių žmonių, nes tos specifinės grupės nelabai kur nors kreipiasi noriai dėl įvairiausių priežasčių: arba tiesiog nėra motyvuoti, arba nesuvokia rizikos, arba bijo būti pasmerkti. Aišku, visuomet galima padaryti geriau. Dabar norime įvesti kai kuriuos pakeitimus bendrai ŽIV/AIDS strategijoje ir turėti ateities veiksmų planą. Nes šioje srityje tikrai yra ką veikti“, - komentavo sveikatos apsaugos ministras.
 
Diagnozuojama per vėlai
Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos įspėja, jog ŽIV Lietuvoje diagnozuojama per vėlai. Pernai daugiau nei pusei naujai ŽIV diagnozuotų asmenų su imunologiniais rodikliais ŽIV diagnozuota vėlai, t.y. kai liga jau pažengusi. Be to, asmenys nežino, kad yra užsikrėtę ir virusą perduoda kitiems. Pasekmė – dėl ŽIV infekcijos besigydančių asmenų skaičius Lietuvoje yra vienas prasčiausių – vos 43 proc. nuo visų nustatytų atvejų, ir tai yra prasčiausias rodiklis Europoje.
 

„Viena plačiai COVID-19 pandemijos metu taikomų priemonių - greitieji testai - leidžia su minimalia invazija (dūriu į pirštą) greitai sužinoti, ar asmuo nebuvo susidūręs su koronavirusu. ŽIV greitieji testai, kurie Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose atliekami jau dešimtmetį, vis dar sunkiai prieinami tiek rizikos grupėms, tiek platesnėms masėms. PSO gi rekomenduoja (ir siekia), kad norint sumažinti ŽIV skaičių reikia supaprastinti tyrimų dėl šio viruso tvarką“, - sako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

 
Paklausta, kas sudaro barjerus testavimui, S.Kulšis aiškina, jog ŽIV greitasis testas yra invazinė procedūra, todėl jam taikomas invazinės procedūros apibrėžimas: „medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas“.
Tačiau ŽIV atrankinis greitasis testas, atkreipia dėmesį asociacijos vadovė, nėra nei diagnostika, nei gydymas. Tad kyla klausimas, kodėl tokiam paprastam atrankiniam patikros tyrimui taikomas itin griežtas reglamentavimas? Juos atlikti gali tik licencijuoti sveikatos priežiūros specialistai.
Prof. R.Matulionytė irgi sutinka, jog reikia gerinti tikslinių grupių ištyrimą dėl ŽIV ir sudaryti kuo mažesnius barjerus greituosius ŽIV testus atliekant ne sveikatos darbuotojams. Taip ištyrimas būtų kuo prieinamesnis socialinės rizikos asmenims, kurie paprastai nesilanko gydymo įstaigose ir neturi šeimos gydytojo ar netgi asmens dokumentų.
 
Nors 2017 m. pakeisti teisės aktai leidžia ŽIV tyrimą atlikti ne medicinos įstaigoje, pavyzdžiui, žemo slenksčio kabinete, tai gali daryti tik medicinos darbuotojas, dirbantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi nevyriausybinių organizacijų, žemo slenksčio kabineto ar nakvynių namų darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su rizikos grupėmis ir galintys teikti psichosocialinę pagalbą, šio paprasto tyrimo atlikti negali.
„Sukurta schema nepalengvina ištyrimo paslaugos prieinamumo prie aukštos rizikos užsikrėsti ŽIV grupių, kurių atstovai neturi asmens dokumentų, nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, nesilanko medicinos įstaigose, tačiau yra priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, turi įkalinimo patirtį, stokoja motyvacijos rūpintis sveikata. Tik žemo slenksčio kabinetų dėka šie asmenys gauna pagalbą ir tokiu būdu patenka į sveikatos sistemą. Vadinasi, tokių kabinetų veiklą reikia ne tik plėtoti, bet ir remti.
 

PSO taip pat rekomenduoja, kad asmenys, tiesiogiai dirbantys su rizikos grupėmis, galėtų atlikti atrankinius ŽIV tyrimus, kartu kryptingai konsultuotų ir kuo greičiau padėtų atlikti žingsnius integracijos į sveikatos sistemą ir ŽIV gydymą, kuris skiriamas visiems, nepriklausomai nuo ligos stadijos “, - sako S.Kulšis.
Juk kuo anksčiau nustatoma ŽIV infekcija, tuo greičiau pradedamas gydymas ir pasiekiamas mažas viruso krūvis, taigi, asmuo neužkrečia kitų, išsaugo (atkuria) savo imunitetą ir gyvenimo kokybę.
 
Ministras laukia specialistų verdikto
Paklaustas, ar neketina nuleisti kartelės, jog atrankiniams ŽIV testams nebūtų taikomi tokie griežti reikalavimai, A.Veryga sakė, jog tai – ne jo kompetencijos klausimas. „Reikia, kad žmonės, kurie išmano infekcijų kontrolę ir higienos klausimus, pasakytų, kas yra saugu, kas – ne. Kalbu apie visuomenės sveikatos, higienos specialistus. Reikia jų nuomonės, verdikto. Aš gal tik tokią paralelę pasakysiu dabar su kovidu. Mes gi nerimtai žiūrėjome į infekcijų kontrolę: kai kur buvome užmiršę ir apsaugos priemones, nebemokėjome jomis naudotis. Kai atsirado infekcija, supratome, kiek tai yra rimta. Su ŽIV yra lygiai tas pats. Ne dėl to, kad būtų gaila, jog kas nors darys tyrimus, bet turi būti įvertinta, kad nekiltų rizikos tiems patiems žmonėms, kad nebūtų rizikos infekcijai plisti“, - akcentavo ministras.

 
Svarbu

Kaip sumažinti barjerus:
Panaikinti ŽIV testavimo barjerą rizikos grupėms: ŽIV greitiesiems atrankiniams testams netaikyti sudėtingoms invazinėms procedūroms taikomo reglamentavimo;
Išplėsti asmenų, galinčių atlikti ŽIV atrankinį greitąjį testą sąrašą (socialiniai darbuotojai, sveikos gyvensenos specialistai ir pan.), ir aprašyti šiai paslaugai keliamus reikalavimus (atitinkamos trukmės specializuoti mokymai);
Plėtoti darbuotojų, dirbančių su rizikos grupėmis, kvalifikacijos kėlimą dėl ŽIV konsultavimo, ištyrimo, nukreipimo ir pan.

 
SAM pozicija
Kokia ministerijos pozicija dėl ŽIV prevencijos kitų prioritetų fone? Kaip ateityje planuojama kompensuoti išorinį finansavimą (ESFA - žalos mažinimo kabinetai, AHF - greitieji testai)?
ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevencija yra valstybės prioritetas, ir Lietuva toliau aktyviai sieks įgyvendinti Jungtinių Tautų strategijoje numatytą globalų tikslą įveikti AIDS epidemiją iki 2030 m.
Šiais metais bus parengtas naujas ŽIV/AIDS veiksmų plano projektas, jo rengimo metu bus įvertinta, ar įgyvendintomis priemonėmis pavyko pasiekti numatytus tikslus, kad kasmet didėtų ŽIV užsikrėtusių asmenų, gydomų antiretrovirusiniais vaistais, skaičius ir kokių papildomų priemonių reikia imtis, kad būtų pasiekti JT AIDS programos tikslai.
Svarbus komponentas atsake į ŽIV yra prevencinės  programos tiek rizikos, tiek tikslinėms grupėms. Paprastai prevencinės priemonės nesulaukia pakankamo dėmesio, istoriškai dar vis teikiant prioritetus pasekmėms. Nors jos labiausiai veiksmingos ir duodančios didžiausią atsiperkamumą ŽIV plintant rizikos grupėse.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Medikai: be tabako žalos mažinimo programų neapsieisime

    Medikai: be tabako žalos mažinimo programų neapsieisime

    Vilniuje į apskritojo stalo diskusiją rinkosi vieni garsiausių kardiologijos, pulmonologijos, onkologijos, psichiatrijos ir kitų s...
    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Telšiškė Kornelija Laurinavičiūtė (20 m.) jau vaikystėje žinojo turinti stuburo problemų, tačiau apie nugaros smegen...

    Budinti vaistinė


    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    Saugaus atstumo laikymasis viešose vietose – viena svarbių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. „Eurovaistinės&...
    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...

    Sveika šeima


    Vaikų kalbos priešas - stresas

    Spalį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena, ta proga, logopedė Dianos Jazukevičienė ragina tėvus atkreipti dėmesį į tai, kaip kalba ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tam tikri kalbos ypatumai anksti išduoda, kad vaikas pradės mikčioti.

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moldova seksualiniu švietimu nustebino Europą

    Moldovos Respublikoje atliktas precedento neturintis darbas, siekiant užtikrinti, kad paaugliai būtų tinkamai šviečiami seksualiniais klausimais, galėtų naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Algirdas Klimaitis Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Henrikas Vaitiekūnas Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica