ŽIV gydymas: įspėja dėl tymų scenarijaus

Aigustė Tavoraitė
2019-05-03
Nors sergantieji ŽIV pagaliau gali gauti kompensuojamus vaistus, Lietuva gydant šią infekciją vis dar velkasi Europos Sąjungos uodegoje. Kol už tai atsakingos institucijos rodo viena į kitą pirštais, specialistai įspėja – užmigus ant laurų gali pasikartoti tymų epidemijos scenarijus.
ŽIV gydymas: įspėja dėl tymų scenarijaus

Sistema neveikia
Anot pacientų atstovų, negalima užmigti ant laurų tvirtinant, kad ŽIV yra suvaldytas. „Atrodė, tymai irgi nebėra problema. Tačiau dabar matome ką kita. Kad problema būtų sprendžiama, reikalingas kompleksinis veiksmų planas, kuris apima daug komponentų. Tai – ir problemos apibūdinimas, analizė, planavimas, ir nuoseklus veiklų įgyvendinimas, jų koordinavimas bei stebėsena ir įvertinimas. O sprendimų įgyvendinimui reikalingos pakankamos nuolatinės investicijos“, – pabrėžia asociacijos „Demetra“ medicininių paslaugų koordinatorius Giedrius Likatavičius.
Nors visos sąlygos – teisės aktai, vaistai, paslaugos, socialinės garantijos – gydytis nuo ŽIV sudarytos, sistema neveikia, tvirtina nevyriausybininkai.
 

„Deja, valstybinėms institucijoms nepavyko sukurti visapusiško pasitikėjimo tarp paciento ir specialisto, teikiančio paslaugas. Situacija tokia, kad šiuo metu gydomi 42 procentai (iš planuojamų 90-ies) užsikrėtusių asmenų. Per metus, kai vaistai tapo prieinami visiems, besigydančių asmenų padidėjo vos dešimčia procentų, tai yra labai mažai. Ir šis aspektas visiškai suprantamas, turint omenyje, kad neretais atvejais yra pažeidžiamas konfidencialumo principas, egzistuoja stigma ir diskriminacija“, – atkreipė dėmesį organizacijos vadovė Svetlana Kulšis.

 
Specialistai pabrėžia, kad nesuvaldytos infekcijos – grėsmė ne tik asmens sveikatai, bet ir visuomenės gerovei. „Kaip nesiskiepijimas ar raginimas nesiskiepyti Pasaulio sveikatos organizacijos yra įvardijamas grėsme nacionaliniam saugumui, taip ir siekiant suvaldyti ŽIV reikia suvokti, jog gydymas kartu yra prevencija. Gydomas pacientas yra nepavojingas aplinkiniams: kai gauna vaistus, viruso koncentracija kraujyje sumažėja, ir jis nebegali jo perduoti kitiems“, – sakė infektologas prof. dr. Arvydas Ambrozaitis.

Jis priminė Jungtinių Tautų AIDS programos ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomą tikslą iki 2020 metų pasiekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančiųjų asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų gydomi priešvirusiniais vaistais ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių gydymas būtų efektyvus, t.y. pasiekta neišmatuojama viruso koncentracija.
 
Ilgas kelias iki gydymo

Nevyriausybininkų teigimu, didžiausia problema – nepakankamas paslaugų prieinamumas ir apsunkintas tarpžinybinis bendradarbiavimas. „Panašu, kad niekas tuo rimtai nesirūpina. ŽIV gydymas ir prevencija – visuomenės sveikatos sritis, taigi – SAM ir jos pavaldžių įstaigų, savivaldybių rūpestis. Be to, būtina ir funkcionuojanti socialinė sistema. Nors dirba socialiniai darbuotojai, socialinės paslaugos gerokai šlubuoja ir nėra orientuotos į sveikatos tikslus. Todėl atsakingų institucijų susišnekėjimo labai trūksta“, – dėstė koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

 
Dabar gi sulaukusio teigiamo greitojo ŽIV testo atsakymo ar įtariančio ligą žmogaus laukia ilgas kelias, kurį tenka nueiti vien norint gauti gydymą. „Kad infektologas paskirtų gydymą, iš viso prireikia trijų keturių vizitų pas gydytoją. Čia panašu kaip skaudantį dantį pradėti gydyti tik po kelių apsilankymų pas odontologą, pas kurį patekti dar reikia ir siuntimą gauti. Juo labiau dauguma tokių žmonių – susiduriantys su socialiniais iššūkiais, jiems trūksta intensyvios specializuotos socialinės pagalbos pas infektologą patekti. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti miestus, kur tokia pagalba teikiama“, – dėstė koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė.
 
Nors žemo slenksčio kabinetai, teikiantys pagalbą ir dėl su ŽIV susijusių problemų, esantys keliolikoje savivaldybių, su jų finansavimu yra didžiulė problema. „Ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerija planavo ES lėšas šioms paslaugoms. Galų gale suplanavo... Spaudžiant pinigų įsisavinimo terminams preliminarioms paraiškoms pateikti davė penkias darbo dienas. Ir visa tai vyko prieš ilgąjį savaitgalį, savivaldybės rinkimų įkarštyje. Taigi paraiškas sugebėjo pateikti mažiau nei pusė tikslinių savivaldybių. Labai gaila, nes daug vylėmės iš šios priemonės, juk nacionalinis finansavimas žemam slenksčiui buvo visiškai nubrauktas“, – aiškino J.Poškevičiūtė.
 
Siunčia į didžiuosius miestus
Nevyriausybinių organizacijų manymu, ŽIV infekuotų asmenų gydymas stringa ir dėl bereikalingų pacientų siuntinėjimo. „Gydytojų infektologų yra beveik visose savivaldybėse, kitu atveju jie atvažiuoja konsultuoti. Tačiau iš esmės ŽIV gydyti apsiima tik penkių didžiųjų miestų specialistai, visi kiti randa būdų tokių pacientų neturėti. Taip, su tokiais pacientais gal nėra labai lengva, gal gydytojai ir neturi ŽIV ligos gydymo patirties. Bet yra galimybė konsultuotis su labiau patyrusiais specialistais, kurie net siūlo bendradarbiavimą. Turime konkrečių miestų pavyzdžius, kur yra kalbamasi su gydymo įstaiga, savivaldybės vadovybė ieško sprendimų, skatina, tačiau gydytojai randa būdų ŽIV infekuotų pacientų negydyti, siunčia juos kitų (didžiųjų) miestų specialistams. Antro lygio specialistas siunčia tokio paties lygio specialistui kitur. Ar tai efektyvus lėšų panaudojimas?“ – klausė koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė.
 
Kita vertus, pastebėjo ji, informacijos vakuumas dėl prieinamo gydymo dar didžiulis: „Nors ministro įsakymas, suteikęs galimybę gauti kompensuojamą gydymą visiems, priimtas prieš metus, kiek važinėjome, susitikinėjome su savivaldybėmis, skatinome, nė viena iš aplankytų penkių nežinojo, kad tokia galimybė apskritai yra. O Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus tokia mūsų patirtis nustebino, juk informacija buvo skelbta.“

Prof. dr. A.Ambrozaitis patvirtino, kad infektologams pagal medicinos normą priklauso gydyti sergančiuosius ŽIV. „Taigi negalima vengti to, kas priklauso daryti. Galbūt rajonuose, periferijoje pasitaiko, kad pacientai siunčiami į didžiuosius miestus, kur geriausi specialistai, bet, nemanau, kad taip yra visur“, – svarstė infektologas. Jis pabrėžė, kad išaiškinant ŽIV atvejus labai svarbus ir šeimos gydytojų vaidmuo: „Pas juos, taip pat ir terapeutus pacientai patenka pirmiausiai, tačiau ne visada pagal simptomus iškart galima įtarti ŽIV, tad neretai diagnozės nustatymas užtrunka.“
 
Gilina stigmą
Socialiniai sunkumai, nesibaigiančios kelionės nuo vieno specialisto prie kito stipriai kerta per pacientų motyvaciją, kuri ir taip retai kada būna didelė. „Ypač tai mažų miestelių problema – žmonės net nenori eiti pas savo gydytoją, važiuoja į didesnį miestą. O čia didelės eilės, tenka laukti valandomis. Su apsunkinta sistema susidūręs narkotikų vartotojas jau geriau nusprendžia išvis spjauti į viską. Nemažai yra tokių, kurie apskritai nepripažįsta ligos. Dažniausiai tai yra probleminiai pacientai, narkotikų vartotojai. Nors neretai nejaučia jokių rimtų sveikatos sutrikimų, jie gali būti ŽIV nešiotojai“, – pastebėjo S.Kulšis.
Sergančiuosius ŽIV lydi ne tik didelės vidinės, bet ir aplinkinių įdiegtos baimės. „Tai, ką žmogus patiria bendruomenėje, įsileidžia į vidų ir tai tampa vidinėmis baimėmis. Ypač skaudžios patirtys sveikatos priežiūros įstaigose, kai gydytojas maunasi kelias poras pirštinių, ko tikrai nereikia, ar šnabždasi tarpusavyje su kolega, nori ignoruoti pacientą, medicininės sveikatos istorijos viršutiniame lape paryškina raudonai „ŽIV“, pacientų prašo pasirašyti asmeniniu tušinuku“, – pasakojo J.Poškevičiūtė.

 

Komentaras 
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė: 

- Išsiaiškinti, ar gydytojas turėjo teisę siųsti pacientą, sergantį ŽIV liga, kitam gydytojui, reikia informacijos kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau bendrąja prasme teisės aktai tokį siuntimą leidžia. Infekcinių ligų gydytojas, be kitų infekcinių ligų,  turi gebėti diagnozuoti ir gydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligą, o teikdamas ambulatorines paslaugas – konsultuoti dėl ŽIV infekcijos. Tais atvejais, kai gydytojo kompetencijos nepakanka, jis turi teisę ir prievolę siųsti pacientą kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai.
 
Siuntimai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išduodami ir įforminami vadovaujantis Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 ,, Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kaip numatyta šiuo teisės aktu, gydytojas turi teisę kreiptis į kitą tos pačios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytoją. Išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (nurodyti bent 3) teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pasirenka, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pageidauja gauti siuntime nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

 
Verta žinoti
100-ąjį gimtadienį švenčiančiam Migeliui (pseudonimas) ŽIV infekcija buvo diagnozuota 2004 metais, kai jam buvo 84-eri. Tuomet jo kraujo rodikliai rodė AIDS stadiją. Migelis, dar žinomas kaip „Lisabonos pacientas“, sako šiuos metus praleidęs be sunkumų ir problemų. Jo gydytojas tvirtina, kad „paciento sveikatą ir ilgaamžiškumą lėmė sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas bei kasdieninis vaistų vartojimas nuo ŽIV“. Tai – įrodymas, kad net esant ŽIV infekcijai galima gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau tik užtikrinus vaistų prieinamumą, vartojimo discipliną bei socialinę ir medicininę pagalbą turintiems priklausomybių ir kitų problemų, reguliariai stebint ir kontroliuojant ligą, ŽIV infekcija individui nebus iššūkis, o taps įprasta lėtine liga.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris