Žaliųjų technologijų žvalgyboje
Eimantas Šaulitis
2020-01-23
Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė didžiausią potencialą ekonomikos augimui matąs pritaikant žaliąsias technologijas ir skatinant skaitmenizavimą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. „Lietuvos sveikata“ Seimo narių paklausė, kur konkrečiai žaliąsias technologijas galėtų išnaudoti mūsų šalis?
Seimo Aplinkos apsaugo komiteto narė, „valstietė“ Virginija Vingrienė:
- „Žaliasis kursas“ tokioms šalims kaip Lietuva yra galimybė. Nesame daug investavę į taršias technologijas, kaip Lenkija ar Vokietija. Jos nelanksčios persitvarkyti ir nueiti aplinkosauginiu keliu. Tuo metu mes galime pagriebti šitą laimės paukštę, pasinaudojant konkurenciniu pranašumu. Puikia priemone kovai su klimato kaita galime paversti žemės ūkį. Antai pluoštinės kanapės – puiki žaliava, kuri gali pakeisti plastiką. Turime tiek daug nenašios žemės, kurią galima užsodinti mišku. Vis dėlto svarbiausia yra žiedinė ekonomika: produkto atliekos panaudojamos kaip žaliava kitam produktui pagaminti. Nenaudojame resursų, naujos žaliavos ir sumažiname kito produkto kaštus. Jau turime entuziastų, einančių žiedinės ekonomikos keliu – stiklo, padangų perdirbėjai, kurie pasiruošę gaminti žaidimų kilimėlius sporto aikštelėms ar net dviračių takams. Čia yra erdvė kūrybiškumui. Didelė verslo dalis nueina lengviausiu keliu, todėl turime skatinti entuziastus, tuos savotiškus pamišėlius, kurie veržiasi su naujomis idėjomis.
Seimo Aplinkos apsaugo komiteto narys, socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Artūras Skardžius:
- Pirma, Lietuva turi didžiulį potencialą biokuro srityje. Kauno kogeneracinės jėgainės pajėgumai pusantro karto didesni negu centralizuotos šilumos poreikis Kaunui. Antra, Lietuvoje puikiai vystomi vėjo parkai. Be abejo, ateitis priklauso saulės energetikai, tačiau technologijos šiandien dar nelabai leidžia konkuruoti su vėju, saulės elektrinių naudingumo koeficientas dar per mažas. Turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri vasarą gali patenkinti visą momentinį Lietuvos poreikį. Didžiausias neišnaudotas potencialias, kurį ignoruoja dabartinė ir prieš tai buvusi valdžios – gilioji geotermija. Klaipėdoje veikusi įmonė „Geoterma“ gebėjo išgauti keturiasdešimties laipsnių temperatūros vandenį. Reikėtų labai nedaug pašildyti ir būtume kaip Islandija su įspūdinga geotermine infrastruktūra. Deja, dėl lobistinių interesų šitas potencialas buvo numarintas.
Seimo Aplinkos apsaugo komiteto narys, mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis:
.jpg)
- Dalis žaliųjų technologijų pas mus išvystyta pakankamai. Pavyzdžiui, elektros energetikos sektorius. Valstybinės dotacijos skatina įsirengti energetiniu požiūriu nepriklausomus būstus, žmonės šia galimybe naudojasi, statosi saulės jėgaines, technologijos plinta.
Tiesa, mums reikėtų stipriai pasitempti skatinant verslą įsirengti žaliųjų technologijų įrengimus. Šitoj vietoj nėra jokių finansinių mechanizmų, tad reikia kurti paskatas, kurios didintų verslo suinteresuotumą investuoti į žaliųjų technologijų įdiegimą. Komitete svarstėme, kad reikėtų susisiekti su prezidento komanda, pasitarti, kokias iniciatyvas galėtume inicijuoti drauge su Prezidentūra. Panašios bėdos – atliekų sektoriuje. Jų rūšiavimo grandinė šiandien visiškai neveikia. Jeigu apie deginimo gamyklas kalbame kaip apie vieną grandinės dalyvių, šiandien paleistas tik vienas deginimo įrengimas Klaipėdoje. Nei Kaune, nei Vilniuje jų nėra. Taigi, dar daug kur turime pasistūmėti, jeigu norime gyventi pagal aplinkai draugišką filosofiją.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: