- Buvote vienas tų asmenų, kurie rinkimų naktį su partijos vedle Vilija Blinkevičiūte dalyvavo svarbiausiose akimirkose. Sėdotės prie bendro stalo su atėjusiais pasveikinti Sauliumi Skverneliu, Ramūnu Karbauskiu. Kas paprastai kalbama tokių trumpų susitikimų metu, aplink besigrūdant žurnalistams, spragsint fotoaparatų blykstėms?
 
- Tiesą sakant, tai – toks bendrų pašnekesių formatas, kur sutariame kalbėtis dėl tolesnių planų. Kai apsilankė Sauliaus Skvernelio komanda, paklausėme, ar jie mato save koalicijoje su mumis, pasikeitėme bendromis nuomonėmis, nieko daugiau ir neaptarėme. Taip pat ir su Ramūnu Karbauskiu. Tai tokie bendražmogiški susitikimai – pasisveikinimai, pasišpilkavimai vieni kitų atžvilgiu, lengvi pasikalbėjimai.
 
- Politologai stebėdami replikavo, kad Karbauskis ir Skvernelis net koridoriuje prasilenkti negali – vienas laukė, kol išeis kitas.
 
- Prie stalo išgirdome ir jų tarpusavio santykių problemas, kurios yra nelengvos. Reikia galvoti, kokia kompozicija būsimai koalicijai būtų geriausia.
 
- Nors nekantraujame sužinoti koalicijos sudėtį, ministrų portfelius, šių žinių teks palūkėti. Kada mus pasieks svarbiausios naujienos?
 
- Šią savaitę būtų per ankstyva tikėtis ko nors konkrečiau. Aiškiausia turbūt bus kitą savaitę. Koalicijos partnerių laukas nedidelis – „valstiečiai“ ir Skvernelio partijos žmonės. Neabejotinai, reikia galvoti ir plačiau, kas bus su neprisijungusiais, galų gale, kokia bus galutinė koalicija.
 
- Sveikata tradiciškai laikoma socialdemokratų sritimi. Turbūt ne per ankstyvas klausimas, kokie jūsų tikslai šioje srityje pradėjus naują politinį ciklą?
 
- Trys skubiausi darbai yra eilių kontrolė, privalomojo sveikatos draudimo lėšų didinimas ir priemokų panaikinimas.
Pati aštriausia problema, su kuria tiesiogiai susiduria pacientai, – eilės. Be to, žmones vargina ir siuntimų sistema, kurios jie dažnai nesupranta. Reikia plačiai ir greitai šiuos klausimus nagrinėti įtraukiant sveikatos apsaugos įstaigų administracijas. Reikia išsiaiškinti susiformavusius ydingus siuntinėjimų kelius.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos, priemokos – jau gilesni klausimai, kuriuos nemažiau svarbu kuo greičiau spręsti.
 
- Pakomentuokite kiek plačiau.
 
- Biudžeto problema – aštri ir lėtinė. Jau ilgą laiką valstybė už savo draudžiamus asmenis moka mažai – gerokai mažiau, nei suneša dirbantys žmonės. Taigi nepakankamas Privalomojo sveikatos fondo įplaukų dalies didinimas yra rimta problema.
 
- Jei socialdemokratai padidintų BVP išlaidas sveikatai, tai būtų istorinis žingsnis. Manote, tai įmanoma?
 
- O koks yra kitas kelias? Toliau vargti kaip vargstame? Toliau sutikti, kad perskirstymas per mažas ir stebėti, kaip šešėlyje siurbiami pinigai? Logikos nėra.
Arba sutariame, kad viešąjį sektorių reikia rimtai priimti, arba gyvensime tokioj baloj kaip gyvenome. Čia – nacionalinis klausimas, ne socialdemokratų.
Organizuokime nacionalines diskusijas, sėskime ir susitarkime, kad pagaliau sergantį žmogų traktuojame vienodai, lygiateisiškai. Tai – konstitucinė, o taip pat Europos Sąjungos vertybė.
 
- Ar bus valstybė pajėgi rasti lėšų?
 
- Buvo taupymo poreikis, kai reikėjo stoti į euro zoną. Tuomet buvo griežta taupymo politika. Tačiau dabar reikia užsiimti perskirstymo mechanizmais, švietime, sveikatos apsaugoje, pažaboti priemokų sistemą.
Visiškai aišku, kad reikia pertvarkyti ir sugrąžinti, jog viešieji finansai būtų skiriami viešojo sektoriaus efektyvumui didinti ir problemoms suvaldyti.
 
- Rinkimų naktį Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas aiškiai pasakė, kad jei eitų į koaliciją, mokestiniais klausimais nenusileistų ir nepritartų robinhudiškai politikai.
 
- Bet problema ne koalicija, o kaip turi funkcionuoti viešasis sektorius, kaip užtikrinti, kad paslaugos ir gydymas sugrįžtų atgal į jį, kad iš tiesų būtų sprendžiamas piktnaudžiavimas priemokomis ir siuntimais, šešėliniai santykiai.  
Gydytojas dirba universitetinėje klinikoje ir dar uabe už tvoros. Sako: ateik čia, bus greičiau. Ir toliau imamos priemokos. Reikia tą modelį išaiškinti, dėti ant stalo ir kalbėti viešai. Tai – ne koalicijos, tai visų politikų klausimas. Šešėliniai santykiai turi būti suvaldyti. Reikia klausti, ar pritariate šešėlinei ekonomikai? Kas yra skaidru, kas neskaidu? Kur piktnaudžiavimas, o kur ne?
 
- Koks, jūsų akimis, privačių įstaigų vaidmuo sveikatos sistemoje?
 
- Neabejotina, kad jei viešosios įstaigos negali užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumo, tuomet valstybė perka paslaugas iš privataus sektoriaus, sudaromos sutartys su juo. Tačiau reikia galvoti apie jų tarpusavio santykį, nes, vienu atveju, įstaigos pelno siekiančios, kitu atveju – viešosios – negali jo turėti.
Privačios už tas pačias valstybės finansuojamas paslaugas ima ir priemokas. Tai iškreipia konkurenciją, todėl reikia tvarkyti finansinius modelius. Vis dėlto, jei gydymą privačiame sektoriuje dengiame privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, negali būti priemokų. Tai – sudėtingi klausimai, bet juos tikrai reikia spręsti.
 
- Nemažiau sudėtingas darbo jėgos klausimas.
 
- Turime itin netolygų darbo jėgos pasiskirstymą – vienose vietose yra perteklius, pavyzdžiui, didžiųjų miestų įstaigose koncentracija milžiniška, o rajonai ir tolimesni miestai, pavyzdžiui, Panevėžys, Šiauliai ir kiti patiria specialistų trūkumą.
Kyla klausimas, kaip įdiegti klasterines sistemas, kad specialistai būtų siunčiami gydyti, konsultuoti į rajonus, kad žmonėms nereikėtų važinėti į perkimštas įstaigas.
Reikia imtis užduoties, kalbėsiu medicinos terminais, – patologijos valdymo Lietuvos mastu. Pradėjome su infarkto, insultų klasteriu, dabar reikia onkologijos, politraumų klasterio, kad specialistai išnaudotų potencialą, kuris yra daugelyje ligoninių – jos pakankamai gerai apginkluotos įranga, patalpomis, tačiau, aišku, trūksta specialistų.
Reikia sėsti ir galvoti apie darbo jėgos planavimo, įdarbinimo reikalus, bet tai kelerių metų reikalai. Pirma – eilės, priemokos, privalomojo sveikatos draudimo lėšos – dalykai, kuriuos reikia neatidėliotinai spręsti jau šiemet ir kitąmet.

---

 
Trumpas dosjė
Vytenis Povilas Andriukaitis (g. 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiure, Jakutijoje) – gydytojas, istorikas, politikas, Seimo narys Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. 2012-2014 m. ėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas. 2014-2019 m. Europos komisijos narys, 2024 m. išrinktas į Europos Parlamentą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!