Skaidyti nesiūlė
Susipešta dėl teisės vykdyti visuotinę naujagimių tikrinimo dėl įgimtų ir paveldimų ligų programą. Iki šiol Lietuvoje naujagimiai tikrinti dėl keturių retų ligų. Šiais metais nuspręsta praplėsti tikrinamų ligų skaičių iki septynių. „Tam buvo parengti atitinkami teisės aktų pakeitimų projektai, suskaičiuotos kainos, pakeistas įsakymo projektas patalpintas derinti. Pirminis projektas numatė tik bazinio įkainio pasikeitimą. Tačiau buvo gauta pastabų, viena kurių, Konkurencijos tarybos dėl to, kad įsakyme nurodyta konkreti gydymo įstaiga, kas iš principo prieštarauja teisėkūros taisyklėms.
 
Vietoj to rekomenduota numatyti reikalavimus įstaigoms, kuriuos jos turi atitikti, kad galėtų teikti paslaugas. Dabar paskelbtas įsakymo projektas, kuris apibūdina tuos kriterijus, laukiama pastabų“, - sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė gynėsi, kad šios pastabos jokio būdu nereiškia, kad siūlomas antro medicinos genetikos centro įsteigimas. „Tas centras galėtų būti vienas, nebūtina skaidyti. Tiesiog motyvai turėtų būti aiškesni, pateikta ar kaštų sąnaudų analizė. Jeigu yra padaryti skaičiavimai, kad tai efektyvu, tai turėkime vieną. Norėtume tik matyti aiškią motyvaciją, kodėl pasirenkamas būtent toks modelis“, - sakė M. Augustinavičienė.
 
Du centrai - prabanga
Diskusiją Seimo sveikatos reikalų komitete pradėjo konservatorius Antanas Matulas: „Gavome duomenis, kad ruošiamasi išskaidyti Vilniaus universiteto Genetikos centro Retų ligų centro veiklą. Prašau taikyti vienodus standartus. Kai bandome ką nors taikyti regionuose, sakome, kad reikia optimizuoti. Kai kalbam apie ligoninę, kuri artima ministrui, naudojam kitus standartus, kad reikia sudaryti sąlygas konkurencijai.“ Jam antrino bendrapartietė Irena Degutienė: „Turime pasižiūrėti ir į europinę praktiką. Mažos valstybės bando centralizuoti ypač retus ir gerai veikiančius centrus. Tai būtų žymiai efektyviau ir išlaidų, ir kokybės prasme. Jeigu tiesa, kad šitą centrą norima suskaidyti ir sukurti naują centrą Kaune, man atrodo per didelė prabanga tokiai mažai valstybei kaip Lietuva turėti du centrus. Turbūt turim išeiti iš to provincialaus mąstymo, kad jei Vilnius turi, ir Kaunui būtina, arba atvirkščiai.“
 
Savo ruožtu A.Veryga piktinosi, kad klausimo iškėlimas į politinį lygmenį tarpusavyje pjudo didžiąsias gydymo įstaigas. „Norėčiau paprašyti negrąžinti mūsų į laikus, kai šitos dvi įstaigos buvo priešinamos ir pykdomos. Tai, ką jūs darote, yra šitų dviejų įstaigų kiršinimas. Neturiu nė mažiausios abejonės, kad šitų dviejų įstaigų vadovai gali puikiausiai susitarti tarpusavyje. Normalu, kad reaguojama į pateikiamus siūlymus, bet diskutuoti reikėtų ne Sveikatos reikalų komitete. Vyksta gražus bendradarbiavimas, yra susitarimai. Dabar dirbtinai visus šituos dalykus eskaluoti ir vėl bandyti karus įžiebti yra mažų mažiausia neatsakinga“, - netvėrė sveikatos ministras.

---

 
Vilnius - prieš
Santaros medicininės genetikos centro vadovas, VU MF dekanas prof. (HP) Algirdas Utkus:

- Manau, fragmentacijos idėja yra žalinga visos valstybės mastu. Visuotinės naujagimių patikros centralizavimas yra būtinas dalykas, tai yra sutelktas daugiaprofilinis specialistų spektras, aukšta klasifikacija bei ilgametė patirtis. Jei atsiranda fragmentacija, visuotinės patikros kokybė blogėja visuose šios programos vykdymo etapuose. Reikia suprasti, kad naujagimio patikra nėra vien tik laboratoriniai tyrimai. Tai visa sistema nuo biologinio mėginio paėmimo iki ištyrimo ir laiku pradėto gydymo. Be to, vieno centro veikla atitinka ir Europines rekomendacijas. Tarptautinių ekspertų išvados kalba apie būtinybę, koks skaičius turi būti tiriamas vienoje laboratorijoje. Tai turi būti nuo trisdešimt iki penkiasdešimt tūkstančių. Lietuvoje gimstamumas mažėja. Matytume, kad suskaidymas prieštarauja Europos Sąjungos politikai dėl retų ligų valdymo.
Dabar per metus kūdikių patikrai išleidžiama 760 tūkstančių eurų PSDF lėšų. Įsteigus antrą laboratoriją jos artėtų prie pusantro milijono. Jokių priekaištų, kad sistema netinkama, mes neturime. Ar tada yra prasmė kalbėti apie tai, kad reikia kažką iš naujo galvoti?

---

 
Kaunas - už
Kauno klinikų direktoriaus pavaduotojas, direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis: 

- Sureagavom į teisės aktą, ministro įsakymą metodikai, kuriame nurodoma konkreti gydymo įstaiga, konkreti laboratorija. Galvojame, kad metodikoje tokių dalykų neturėtų būti. Pirma, vienos įstaigos įrašymas pažeidžia Konstituciją. Būtent vienos gydymo įstaigos įrašymas metodikoje riboja genetikos plėtrą ir pažangą Kauno klinikose. Kauno klinikos yra universitetinė ligoninė, o šiuolaikinė universitetinė ligoninė neįsivaizduojama be genetikos centro ir genetikos laboratorijos. Mums nieko kurti nereikia. Kauno klinikose yra genetikos klinika, yra šiuolaikinė genetikos laboratorija. Taikome visus gydymo metodus, kurie priklauso. Nemanau, kad ekonominį pagrindimą tikslinga daryti, remiantis 2011-2012 m. ekspertų išvadomis. Per dešimtmetį ekonominė situacija genetikos tyrimų prasme gerokai pasikeitė. Nėra logiška, kai pas mus yra kūdikis, turime galimybes atlikti tuos pačius tyrimus, bet turim kraują siųsti į Vilnių, laukti atsakymų, gaišti laiką. Be to, tokios laboratorijos neturėjimas stipriai atsilieptų studentų mokymo procesui.

---

 
Apie Medicininės genetikos centrą
Visuotinė naujagimių patikra Lietuvoje atliekama nuo 1975 metų. Per tą laiką patikrinta 1,6 mln. naujagimių. Tikrinama dėl keturių ligų. Per kone pusę amžiaus diagnozuota: 197 asmenys sergantys fenilketonurija, 162 naujagimiams nustatyta įgimta hipotirozė, 25 atvejai adrenogenitalinio sindromo, 2 klasikinės galaktozemijos atvejai. Tyrimai dėl dviejų paskutinių ligų pradėti tik prieš keletą metų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!