Šimtametė įstaigos istorija
Istoriniai šaltiniai teigia, kad praėjus vos dviem dešimtmečiams po pirmosios Europoje organizuotos GMP tarnybos Austrijoje (Vienoje) apie greitosios medicinos pagalbos įkūrimą buvo susimąstyta ir Vilniaus mieste. Po ilgų derybų 1902 metų pabaigoje Vilniuje grafienės Sofijos Tiškevičienės iniciatyva buvo oficialiai įkurta pirmoji greitosios medicinos pagalbos draugija, kuri peraugo į GMP stotį.
 

„Šimtmečių eigoje greitosios medicinos pagalbos stotis ir jos aplinka pasikeitė neatpažįstamai. Šiandien mums jau būtų sunku įsivaizduoti, jeigu į kvietimus vyktume karieta. Noriu pabrėžti, kad jau tuo metu bendradarbiavome su gaisrininkais, kurie, esant reikalui, paskolindavo arklius vykimui pas pacientus. Šiuo metu gyvenimas ir technologijos sparčiai eina į priekį ir alsuoja šiuolaikinio laikotarpio dvasia“, – pasakojo įstaigos vadovė Natalija Jasinskienė.

 
Visais laikais, sako ji, pirmiausia buvo galvojama apie tai, kaip užtikrinti būtiniausius pacientų poreikius.
Daug metų išdirbę Vilniaus GMP darbuotojai puikiai prisimena, kaip kai kuriomis darbo priemonėmis apsirūpindavo savo lėšomis, kaip darbo užmokesčio laukdavo ilgose eilėse prie kasos langelio. Dar visai neseniai brigadoms apie naują iškvietimą pranešdavo visu garsu aidintis radijo taškas Žalgirio gatvėje, kur anksčiau buvo įsikūrusi GMP stotis. Tad kiekvieną naują iškvietimą girdėjo visi darbuotojai, nesvarbu, kokiai brigadai kvietimas buvo skirtas. Be to, GMP automobiliuose žiemą buvo labai šalta, šie dažnai gesdavo. GMP stoties užpildymo punkte buvo gaminama tvarsliava ir sterilizuojami daugkartiniai švirkštai.
 
„Nepaisant visko, kolektyvas visada, kiek žinau, buvo draugiškas, žmonės padėdavo vieni kitiems, džiaugdavosi mažomis šventėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sekant Europos pavyzdžiu, viskas pradėjo pakankamai sparčiai keistis. Pokyčiams didelę reikšmę turėjo buvusių vadovų indėlis. Didžiausios permainos įvyko, kai įstaigai vadovavo Tadeušas Rodz. Per jo vadovavimo dešimtmetį techniškai tapome viena geriausių įstaigų Lietuvoje, o, ko gero, ir daugelyje Europos šalių“, – kalbėjo N.Jasinskienė.
 
Ties šiais vadovės žodžiais salėje nuaidėjo plojimai. Šiems nutilus direktorė tęsė toliau: „Buvo sukurtos naujos pastotės, kurios leido operatyviai aptarnauti visą Vilniaus miesto teritoriją. Nuolat organizuojami mokymai, pagerino darbuotojų kompetenciją ir galimybes suteikti aukštos kokybės paslaugą. Šiandien dispečerinių darbas neįsivaizduojamas be informacinių sistemų. Iš pajėgų valdymo darbo vietos yra matomos visos brigados, ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų. Turime visiškai sukomplektuotą GMP automobilių parką, aprūpintą modernia medicinos įranga. Darbuotojai išsiskiria specialiai jiems sukurtais ergonomiškais darbo drabužiais. Veiklos rezultatai džiugina: sulaukiame gausybės nuoširdžių ir jautrių pacientų padėkų.“
 

„Prie 120 metų mes, darbuotojai, šioje įstaigoje išdirbę jau trisdešimt metų, irgi prisidėjome. Greitoji kaip buvo, taip ir išliks – ši paslauga visiems reikalinga. Mūsų stotis yra stipri, stengiamės, nuolat tobulėjame ir giliname žinias. Dispečerinėje dirba du pajėgų valdytojai ir septyni priėmėjai“, - sako Greitosios medicinos pagalbos išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.

 
Perka naujus GMP automobilius
Dabar Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis yra perkelta į Justiniškių gatvę, kur įsikūrusi centrinė pastotė. 2022 m. per parą viena brigada aptarnavo apie 12 kvietimų. Brigados aprūpintos visa šiuolaikine medicinine aparatūra, reikalinga paciento gyvybinėms funkcijoms palaikyti įvykio vietoje ir vežant jį į stacionarą. Nors netrukus Vilniaus GMP virs filialu, valdomu iš GMP tarnybos būstinės Kaune, įstaigos vadovybė toliau rūpinasi tinkamu greitosios pagalbos brigadų aprūpinimu.
 
„GMP automobilius reguliariai atnaujiname: artimiausiu metu laukiame penkių automobilių, dar penkių sulauksime vėliau. Juos perkame patys. Žinome, kad kai kurie rajonai nusprendė: jeigu dabar centralizuotą GMP tarnybą valdys ministerija, tegul ji ir perka automobilius. Kai apskaičiavome, kada sulauksime ministerijos perkamų automobilių, supratome, kad su senais išgyventi bus sudėtinga. Mes gi atsakome už greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikimą gyventojams. Norisi, kad ši paslauga ne tik kad nesutriktų, bet būtų vis geresnė. O mūsų pagrindinis kokybės rodiklis yra operatyvumas, tai yra, per kiek laiko atvažiuojame į įvykio vietą, nuo to priklauso paciento išgyvenamumas“, – teigia įstaigos vadovė.
 
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės pavaduotojas Tadeušas Rodz sako, kad esama pavyzdžių, kuomet dėl neprižiūrimo ir laiku nekeičiamo transporto nukentėjo pacientai.
„Pavyzdžiui, Ignalinai priklauso turėti dvi brigadas, o dirbo po pusparę, net ir parom viena brigada. Jeigu kas nors atsitinka, turi būti kviečiama kita brigada iš kito rajono ar paskirta laikina budėjimo vieta. Dabar prisijungiame Ukmergės GMP. Kol Ukmergė dar nebuvo priėmusi sprendimo prie mūsų jungtis, kelis mėnesius tiesiog skolinome jiems automobilį, kadangi neturėjo, kuo važiuoti į iškvietimus.
Tad nepaisant to, kad vyksta GMP centralizacija, vis tiek perkame naujus automobilius, galvodami, jog paslauga dėl vykdomos reformos neturi sustoti“, – sako T.Rodz.


 
Dėkoja darbuotojams
Renginio dieną padėkos raštais buvo apdovanoti labiausiai nusipelnę GMP darbuotojai, nes, kaip sako įstaigos vadovai, kiekvieno jų indėlis kuriant jau šimtą dvidešimtus metus skaičiuojančią GMP stotį, – neįkainojamas. Šio renginio, vykusio Vilniaus senajame teatre, tikslas ir buvo – tarti padėkos žodžius ilgamečiams darbuotojams, čia tebedirbantiems ir jau išėjusiems į užtarnautą poilsį. Beje, viena darbuotoja Vilniaus GMP jau skaičiuoja penkiasdešimt antrus metus...
 
Pasidomėjome, kaip jaučiasi darbuotojai, ar klausinėja, kas jų laukia po minėtos centralizacijos?.. Kaip žinia, nuo šių metų liepos 1-osios GMP paslaugas teiks ne šešiolika GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, o viena tarnyba, kurios savininkė bus valstybė.
 
„Be abejo, klausia, nes gandų yra daug. Ir niekas konkrečiai negali pasakyti, kaip ir kas bus, nes darbų planavimai yra dar eigoje. Vienintelis dalykas, kad mes jau raminame žmones, jog jų atlyginimai tikrai nesumažės. Siekiame, kad kitų įstaigų darbuotojų atlyginimai būtų keliami iki mūsų darbuotojų atlyginimų dydžio, o ne atvirkščiai“, – svarbų uždavinį įvardija įstaigos direktorė. Savo ruožtu jos pavaduotojas T.Rodz dideliu optimizmu netrykšta: „Jeigu Kaunas, valdydamas filialus padarys dar geriau, tik paplosime rankomis ir būsime patenkinti. Bet kol kas sunku ką nors prognozuoti. Dėl to, kad žiūrint į atlyginimų lentelę, ministerijos atliktos studijos duomenimis, lyginant didžiuosius miestus, žemiausias atlyginimų vidurkis yra Kaune.“
 
„Reformą įsivaizdavau šiek tiek kitaip: kad steigėjas yra ministerija, kad joje bus paskirtas skyrius, atsakingas už greitąją pagalbą ir valdys šią paslaugą, kaip įstatyme ir numatyta, per penkis regioninius padalinius. Dabar gi Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pervadinama į Greitosios medicinos pagalbos tarybą ir neaišku, kur bus tarnybos Kauno filialas, per kurį ji vykdys savo regiono veiklą“, – stebisi Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės pavaduotojas Tadeušas Rodz.
 
Vilniaus GMP vadovybė tikisi, kad turėtų išlikti tam tikras filialų finansinis savarankiškumas. „Bandysime susitarti gražiuoju, nes bendradarbiauti Kaunas kaip ir linkęs. Savo pastabas teiksime ir, tikėkimės, kad viskas bus gerai. O finansavimas turėtų būti paskirstomas kiekvienam regionui“, – sako direktorė.

---

 
Interviu
Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė:
 
- Su kokiomis nuotaikomis sutinkate šios ant pertvarkos slenksčio stovinčios įstaigos jubiliejų?
- Jubiliejų sutinku su tam tikru jauduliu, nes gruodžio mėnesį priėmėme nelengvą sprendimą dėl greitosios medicinos pagalbos stoties teisių, pareigų perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai turėjome neišvengiamai padaryti, nes tą mus įpareigojo įstatymas, ne žemesnis teisės aktas, ir tokia buvo Seimo valia, kad būtų įvykdyta greitosios medicinos pagalbos reforma.
 
- Kaip vertinate šios stoties darbą?
- Vertinu, kad mes, kaip savivaldybė ir greitosios pagalbos stoties steigėja, dirbome efektyviai. Tą parodė ir pandemija, kadangi greitai reagavome, matėme, kiek reikia pastočių. Turime pakankamai nemažą sveikatos priežiūros įstaigų ir ligoninių tinklą mieste. Dėl to, matydami visą sistemą, galime greitai priimti sprendimus ir reaguoti, tad viliuosi ir tikiuosi, kad pirmiausia nebus pablogintos sąlygos medicinos darbuotojams, kad dar ir valstybė investuos tiek į greitosios pagalbos automobilius, tiek į žmogiškuosius išteklius. Buvo ir mūsų prašymas, ir tokia yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valia, kad kol bus iki liepos pirmosios įvykdyta reforma, kad būtume įtraukti į visas darbo grupes. Kad taip pat galėtume išsakyti savo nuomonę, nes dirbame vilniečiams, mūsų gyventojams, ir mums be galo svarbu, kad jie gautų tinkamai paslaugas ir jos būtų dar efektyvesnės. Dėl to turime būti partneriai: kad mūsų matymai, mūsų siūlymai būtų išgirsti, ko pasigedome tuo metu, kai perdavėme ministerijai greitosios pagalbos teises ir pareigas.
 
- Kaip galvojate, ar Vilniaus GMP pavyks išsaugoti bent dalinę laisvę, tarp jų – ir finansinę?
- Tuos klausimus kėlėme ir keliame. Kol kas nežinau, kokį modelį ministerija pasirenka. Mums, kaip savivaldybės miesto vadovams, visai greitosios pagalbos sektoriaus Vilniaus bendruomenei ir vilniečiams būtų ramiau, jeigu matytume dar iki pertvarkos visus dokumentus ir koks yra pasirenkamas modelis. Faktiškai dabar nežinau, ar bus tik padaliniai, ar filialai, ar jie bus finansiškai savarankiški, ar sistema eis per vieną tarnybą? Ar iki Vilniaus bus pakelta atlyginimų kartelė? Vertinome kitų rajonų savivaldybes, kur veikia GMP, ten darbuotojų atlyginimai yra ženkliai mažesni negu mūsų stoties darbuotojų. Tad, ar atlyginimai bus sulyginti, ar kiekvienas iš tų penkių padalinių turės atskirą finansinį savarankiškumą? Šiandien tų atsakymų neturime. Ir mums svarbu, kad kartelė, kuri iškelta Vilniuje, būtų išlaikyta ir dar labiau efektyvinama.

---

 
Tarp kitko
Greitosios medicinos pagalbos stotis įkurta 1902 m. Tai buvo viena seniausių carinės Rusijos teritorijoje veikusių stočių. Rytų Europoje Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis įsteigta penkta po Varšuvos, Lodzės, Čenstachovos ir Kijevo GMP stočių įkūrimo. Vienuolikos iniciatorių grupė, vadovaujama grafienės Sofijos Tiškevič, 1899 m. pateikė Vilniaus gubernatoriui Greitosios medicinos pagalbos draugijos projektą ir įstatus, prašydama, kad jis tarpininkautų patvirtinant šį projektą.
 
Per 1902 metus skubi medicininė pagalba suteikta 223 ligoniams, per 1903 metus – jau 3414 ligonių. 1903 metais Greitosios medicinos pagalbos stotis turėjo vieną karietą, labai trūko medicinos personalo. Greitosios medicinos pagalbos stoties tarnyba buvo išlaikoma tik labdara. 
Tarpukaryje stotis buvo įsikūrusi magistrato patalpose (Garelio gatvėje, dabartinėje Salomėjos Nėries gimnazijoje).
 
Pokario metu greitąją medicinos pagalbą teikė 2 brigados, per metus buvo vykta į 10 tūkst. iškvietimų.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje pradėjo veikti Vilniaus apskrities dispečerinė, kurioje įdiegtas skaitmeninis radijo bei telefono ryšys, iškvietimai priimami naudojant modernią Stoties darbuotojų sukurtą kvietimų priėmimo-perdavimo programą. Visus metus be išeiginių ir poilsio dienų priimami ir perduodami kvietimai brigadoms iš beveik trečdalio Lietuvos teritorijos: Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities: Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Ukmergės, Švenčionių rajonų, Elektrėnų. Nuo 2013 m. sausio 1 d. GMP skambučiai priimami jau ir iš Zarasų rajono, o nuo  2013 m. vasario aptarnaujami ir Visagino gyventojai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!