L.S. pakalbino kandidatų į Seimą sąrašus paskelbusių partijų atstovus medikus, kodėl baltą chalatą jie keičia į politiko švarką.
Laisvės partija, 48-asis sąraše, Akmenės rajono PSPC gydytojas psichiatras Marijus Lopaitis (55 m.):
.jpg)
- Pasakysiu atvirai: sutikau dalyvauti Seimo rinkimuose Laisvės partijos sąraše, nes nuo šios Seimo kadencijos pradžios jaučiuosi kaip automobilyje, kuris slysta keliu, ir nežinau, kuo tai baigsis. Norėtųsi, kad bent kas nors išgirstų sveiko proto balsą. Aišku, jei mano protą galima laikyti sveiku. Sako psichiatrai renkasi šią specialybę, nes patys turi problemų.
Sveikatos apsaugoje priimta nepagrįstų sprendimų, esame visiškai nuvertinę mediko (ar tai būtų gydytojas, ar slaugytojas) specialybę. Karantinas atskleidė daug įsisenėjusių ir naujų problemų.
Mano visuomeniškumas, kaip ir kandidatavimas į Seimą yra tam tikras manifestas prieš dabartinę situaciją. Jei nieko nedarysime patys, niekas ir neįvyks. Jie norime pokyčių, pradėkime juos kurti patys. Neturiu daug vilčių, kad būsiu išrinktas, bet patekęs į Seimą šoko negaučiau. Tiesa, tektų spręsti dilemą, kaip dirbti toliau, juk turiu įsipareigojimų prieš pacientus. Nebėgu įvykiam už akių. Tada ir spręstume šį klausimą.
Laisvės partija, 43-asis sąraše, mitybos higienos gydytojas, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus patarėjas Vaidas Kukarėnas (44 m.):
- Dabar kaip tik esu arti medicinos. Džiaugiuosi, kad beveik po dvidešimties metų vėl į ją sugrįžau. Penkerius pastaruosius metus seku, kas vyksta poliklinikose, ligoninėse. Dabar esu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus patarėjas. Prieš tai buvau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas. Sukauptą patirtį galėčiau panaudoti ir dirbdamas Seime, pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komitete, kur gali spręsti visos Lietuvos sveikatos klausimus. Tai imponuoja. Matau puikių idėjų, kurias galima įgyvendinti.
Na, o mitybos higienos gydytojo specialybę pasirinkau vien dėl to, kad bijojau operuoti artimuosius ar draugus. Jaučiu sudrebėtų ranka. Aišku, nesu silpnuolis, bet operuojant daug streso tektų išgyventi - juk jis nėra gyvenime naudingas. Pasirinkau mažiau rizikingą, o daugiau prevencinę medicinos specialybę.
Aišku, Seime streso gal ir yra, bet patirtį gavau Vilniaus taryboje, supratau kas yra pozicija, kokie ten galimi puolimai, intrigos. Kai esi apšilęs ir supratęs, koks gali būti gyvenimas, stebint, kas Seime vyksta dabar, neįsivaizduoju, ar dar gali būti ten kas blogiau.
TS LKD partija, 64-oji sąraše, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja, Santaros ir „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė Jurgita Sejonienė (39 m.):
.jpg)
- Jau treti metai dalyvauju Lietuvos medikų sąjūdžio veikloje ir, kad būtų rasti sąjūdžio iškeltų problemų sprendimai, reikia tam tikrų politinių sprendimų. Kaip gydytoja ir LMS atstovė geriausiai išmanau medicinos bei sveikatos priežiūros sektoriaus problemas ir manau, kad daugelis sąjūdžio minčių sutampa su konservatorių mintimis.
Šiuo metu aktualiausia būtų tvarkyti sveikatos priežiūros finansavimą ir keisti tinklo struktūrą, dėl santykinio gydytojų ir slaugytojų trūkumo rajonuose bei padidinti trūkstamų sričių medikų ruošimą. Prie prioritetinių dalykų priskirčiau ir medikų savivaldos skatinimą, teisinės bazės kūrimą, algų medikams didinimą. Tiesa, atlyginimai medikams gana reikšmingai didėjo pastaruosius metus, bet ne tiek, kiek buvo deklaruojama. Manau, kad būtina išlaikyti siekį didinti vidutinį darbo užmokestį medikams ir siekiant išlaikyti pakankamai platų medicininių paslaugų tinklą, reikėtų rasti motyvacinį sprendimą medikams vykti dirbti į rajonus. Tai gali būti ligoninių profilių keitimas, koreguojamos paslaugų apimtys, bet svarbiausia į rajonus pritraukti specialistus, o geras atlyginimas, manau, yra vienas labiausiai motyvuojančių dalykų.
Dabartinė valdžia turėjo gerų idėjų, kurias galima plėtoti, tik kartais pritrūko konsensuso. Viena didžiausių problemų, kad gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms, tad reikia tartis su savivaldos politikais ir pacientų, ligoninių atstovais ir pokyčių ieškoti geruoju, kad jie nebūtų primesti iš viršaus. Šią idėją komunikuoja ir TS LKD. Tikiuosi, tam ketverių metų pakaks, juk dideli darbai visuomet susideda iš mažų.
Žinoma, politika - ne kurortas, bet aš jau ir LMS esu susidūrusi su įvairiomis konfrontacijomis bei neigiamais vertinimais. Yra žmonių, kurie nori gyventi ramiai ir niekur nesikišti, bet yra ir tokių, kurie negali toleruoti tam tikrų dalykų, nori juos pakeisti ir dėl to yra linkę ką nors aukoti. Esu viena jų.
Komentuoti: