Nejau už paslaugas mokėti reikės ir viešosiose gydymo įstaigose? Piniginę nuo pernai atverti turi tie, kurie Klaipėdos miesto poliklinikoje nori gauti reumatologo, nefrologo ir pulmanologo konsultacijas.
J.Sąlyga paaiškino, kad sprendimas nuo jo nepriklauso. Šių paslaugų nesutinka kompensuoti ligonių kasos.  
 
Sutartis su ligonių kasa
 
Klaipėdos miesto poliklinika – didžiausia Klaipėdos miesto viešoji įstaiga, teikianti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, ji ir sveikatos centro koordinatorė. Tačiau iki pernai rudens joje nebuvo pulmonologo, nefrologo, reumatologo – specialistų, kurie reikalingi dažnam pacientui.
 
Tapęs įstaigos vadovu J.Sąlyga greitai suskubo taisyti padėtį ir pernai poliklinika įgijo licenciją pulmonologijos, nefrologijos ir reumatologijos paslaugoms teikti, rado ir rudens pradžioje įdarbino specialistus.
Tačiau ligonių kasa nesutiko apmokėti jų teikiamų paslaugų – tokios sutartys metų eigoje neatnaujinamos. Dabar pacientai už konsultaciją turi patys sumokėti beveik 36 eurus.
 
J.Sąlyga pateikė paraišką šias paslaugas kompensuoti 2025 metais, tačiau vasario 25 d. gavęs preliminarią sutartį pamatė, kad jų čia nėra.

„Esame apakę. Bet yra kaip yra... Aišku, sutartis preliminari, tačiau šių paslaugų joje tikrai jau neatsiras“, – komentavo Klaipėdos miesto poliklinikos direktorius Jonas Sąlyga.

 
Rikiuojasi eilės
 
„Pas tuos specialistus registruojasi daug žmonių. Net ir mokamoms paslaugoms beveik turime eilę, – sakė poliklinikos direktorius. – Gydytoja pulmonologė per dieną priima apie dvylika pacientų ir jų srautas nemažėja.“
 
Pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras papildė, kad poliklinikoje diagnozuojamos onkologinės ligos, atvira tuberkuliozė, ūmūs plaučių uždegimai, tačiau norintys konsultacijos žmonės turi mokėti.

„Prašėme leisti mums teikti šias konsultacijas. Nelaikys joks vadovas specialisto, jei nebus pacientų ir neapsimokės“, – sako J.Sąlyga. A.Pūras papildė, kad ligonių kasoms daugiau mokėti nereikėtų – juk jei žmogus paslaugą gavo poliklinikoje, jis nesikreips antrą kartą kitur.
 
Ligonių kasos neleidžia ir abdominalinio chirurgo paslaugų, kurios taip pat reikalingos pacientams.
 
Ar taisyklės sąžiningos?
 
Poliklinikai koją kiša poreikio masto kriterijus, kuris taikomas visiems, norintiems teikti naujas paslaugas. Pagal jo formulę apskaičiuojama, ar šių paslaugų reikia, ar jau pakanka.
 
Tačiau ar tikrai taisyklės sąžiningos? Prie patenkinto poreikio ligonių kasos priskiria ir tuos pacientus, kurie gavo mokamą paslaugą ir net nebūtinai Klaipėdos regione.
 
Be to, kriterijus skirtingai taikomas viešoms ir privačioms gydymo įstaigoms. Kitame Lietuvos gale veikianti privati gydymo įstaiga, turinti sutartį su ligonių kasa konkrečiai paslaugai, gali ją kompensuojamą PSDF lėšomis teikti ir Klaipėdoje. O viešoji dėl šios paslaugos sutarties sudaryti negalės.
 
Tačiau VLK vadovas Gytis Bendorius, paklaustas, ką pats mano apie šį kriterijų ir ar nereikėtų iš naujo jo persvarstyti, į kalbas leistis nenorėjo: „Čia jau atskiros diskusijos klausimas ir daug gilesnis. Mes neaptarsime. Tai per daug plati tema – ar per daug, ar pakanka Lietuvoje medicinos paslaugų. Čia gali būti skirtingų nuomonių“, – sakė direktorius.
 
A.Pūras konstatuoja: „Valstybiniam sektoriui neleidžiama tobulėti ir plėstis.“
 
Gali kreiptis kitur
 
Pacientai specialistų konsultacijas Klaipėdoje gali gauti dviejose miesto ligoninėse (Respublikinėje ir Universiteto) arba devyniose privačiose gydymo įstaigose. Nė viena viešoji uostamiesčio poliklinika jų neturi. „Privačios įstaigos atsiduria aukščiau visko ir įgauna prioritetą. Pacientai skambina ir klausia, ar yra sutartis, žmonės laukia su siuntimais, nes negali sumokėti. Pagal pacientų skundus girdime, kad privačiose įstaigose imamos priemokos, – sakė A.Pūras.
 
Vakar patikrinau – pulmonologo konsultacijai registruotis Klaipėdoje galima tik dviejose ligoninėse arba Kardiolitoje, bet mokamai.“
 
J.Sąlyga pastebi, kad pulmonologų labai trūksta Lietuvoje. „Mes iš paskutiniųjų laikome šiuos medikus, kalbame su jais, kad nenusiviliotų kitos įstaigos“, – sako jis.
 
„Gydytojai gauna pasiūlymus ir iš ligoninių, ir iš privačių struktūrų – tik ateikit. Nežinome, kiek laiko mums pavyks juos išsaugoti“, – direktoriui antrina A.Pūras.
 
Negana to, pagal dabar galiojančius teisės aktus, šie specialistai negali išrašyti nei siuntimų tyrimams, nei kompensuojamųjų vaistų receptų, todėl pacientai, norintys gauti tokius vaistus ar tyrimus, turi stoti į eilę PSDF apmokamai konsultacijai.
 
VLK direktorius išimčių nenumato
 
VLK direktorius G.Bendorius teigia, kad taisyklės visiems vienodos: „Jei pradėtume daryti išimtis, nusivažiuotume neteisinga kryptimi. Lietuva dėl to ir kovojo už Nepriklausomybę ir demokratiją, kuri reiškia, kad taisyklės turi būti visiems vienodos. O taisyklės tokios, kad jei paslaugų regione pakanka, naujų sutarčių nesudaroma.
 
Ir nėra svarbu, ar tai viešoji, ar privati gydymo įstaiga. Įsivaizduokite priešingą situaciją. Jei ligoninė turi sutartį su pulmonologais ir prisisteigė dešimt privačių įstaigų su pulmonologais, su kuriais mes irgi pasirašome sutartis. Kaip tada atrodytų?“
 
Siūlo darbą J.Sąlygai
 
VLK vadovo pozicija – griežta. „Jei taisyklės nėra visiškai teisingos, reikia idėjų. Vietoje to, kad poliklinika priekaištautų, kad laikomės taisyklių, galėtų pasiūlyti naujas, – sako sveikatos iždo valdytojas ir siūlo J.Sąlygai imtis iniciatyvos. – Paprastai sveikatos vadybininkai, ypač tokie patyrę kaip gerbiamas daktaras Sąlyga, turi minčių, kaip reikia pakeisti, ir galėtų pasiūlyti. O jei neturi, tegul laikosi taisyklių. Kokia kita alternatyva – leisti teikti visiems kiek nori? Ar kad keliauja sutartis paskui gydytoją? Tokį dar girdėjau pasiūlymą.“
 
Tačiau J.Sąlyga neįsivaizduoja, kokiu pagrindu galėtų imtis naujų taisyklių modeliavimo. „Kad 2009 metais priimtą teisės aktą reikia taisyti, nes situacija per tą laiką pakito, tai tikrai, – neabejoja jis. – Bet mes, gydymo įstaigų vadovai, galime tik išsakyti poreikius, įvardinti problemas... Visgi teisės aktai – ministerijos ir ligonių kasų kompetencija. Politikai turėtų pagalvoti, ką reikia keisti, kad pacientai viešojoje įstaigoje gautų paslaugas.“

---

 
Komentaras
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Širvintų r. sav. sveikatos centro direktorius Kęstutis Štaras:
 
Turime panašią situaciją
 
- Širvintose turime panašią situaciją. Įsigijome licenciją ir pasamdėme burnos chirurgą, kuris atvyksta iš Žalgirio klinikos kartą per mėnesį. Jis dirba visą dieną nuo ryto iki vakaro, kreipiasi daug pacientų, nemažai sudėtingų atvejų, pavyzdžiui, komplikuoti dantų rovimai. Deja, ligonių kasos taip pat nesutinka apmokėti šių paslaugų.
 
Kadangi esame sveikatos centras su dvidešimt tūkstančių gyventojų, burnos chirurgija neįeina ir į mūsų bazines paslaugas. Bet kam ją drausti?
Pacientams žymiai patogiau gydytis dantis vietoje nei vykti į Žalgirio kliniką. Juolab kad iš to laimėtų net PSDF – antrinio lygio paslauga (kaip pas mus) kainuoja žymiai mažiau nei tretinio Žalgirio klinikoje.  
 
Deja, bandydami tai įrodyti buvome siunčiami nuo vienos institucijos prie kitos. Iš ligonių kasų į ministeriją, iš ten – į ligonių kasas...
 
Tikrai sunku suprasti, kodėl paslaugų prieinamumas taip apsunkintas. Kažkieno įvesti ribojimai kenkia pacientams, kurie paskui vyksta į gydymo įstaigas su didelėmis komplikacijomis ir sąnaudos gydymui tampa didesnės, nei paslaugą suteikus laiku ir vietoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!