- Sveikatos apsaugos ministro vizitas uostamiestyje jums buvo malonus?
- Merui komentuoti, ar ministro vizitas malonus, būtų šiek tiek rizikinga. (Nusijuokia.) 
Bet kurio ministro vizitas miestui yra pagarbos ženklas, nors, aišku, visada norisi dalykiškų sprendimų ar bent jau aptarimų. Šis sveikatos apsaugos ministro vizitas buvo daugiaplanis: per kelias valandas buvo suorganizuoti bent trys susitikimai. Vienas jų universitete su universiteto bendruomene ir gydymo įstaigų vadovais, kitas – su regioninės sveikatos sistemos specialistais, o trečiasis – su bendruomene.
Susitikimai buvo pakankamai korektiški ir dalykiški. Bent pirmoji diskusija, kurioje kalbėta ir apie galimybę naujai pažvelgti į vadinamojo trečio sveikatos centro Lietuvoje, nesakau, steigimą, bet stiprinimą ir įgalinimo galimybes. Buvo aptarti modeliai, kad atėjo laikas nuo diskusijų apie sienas, tvoras, tunelius pereiti prie kūrybos, statybos sprendimo, kuris išjudintų procesą iš mirties taško. Buvo pasiūlytas variantas grįžti prie įstatymo pataisos, kuri leistų Klaipėdos universitetui, ruošiančiam sveikatos priežiūros specialistus, kaip vienam dalininkų dalyvauti steigiant universitetinės ligoninės naują darinį. Tai suteiktų akademinę galimybę, turbūt dalyvaujant ir ministerijai, pradėti kūrybos procesą nebediskutuojant, ką prie ko jungti, kur statyti šiuolaikinį Priėmimo skyrių.
 
- Panašu, kad ministro tonas dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės švelnėja...
- Sakyčiau, kad diplomatiškai buvo išvengta tiesioginių, tiesmukų klausimų, kada, ką prie ko prijungsite ir kada ką kur pakeisite. Kadangi iš ministro pusės nebuvo aštrios retorikos, natūralu, jos šio klausimo neaštrinome ir mes, miesto atstovai.
 
- Vadinasi, šią ligoninę ministras palieka ramybėje, galbūt matydamas, jog laiko ką nors pakeisti baigiantis kadencijai nebelieka?..
- Aštrokas klausimas... Nebuvau ministro susitikime su bendruomene, bet, kiek girdėjau, kažkas iš dalyvaujančiųjų jo tiesiai šviesiai paklausė, o kokią jūs matote Klaipėdos universitetinės ligoninės ateitį. Kiek man pasakojo, ministras nusijuokė, ir atsakė: gerą! O paklaustas, kokias matote ligoninės vadovo perspektyvas, nenoriu improvizuoti, bet atsakė diplomatiškai, nei ką nors smerkiant, nei kam nors grasinant.
Kita vertus, ministras puikiai supranta, kad esant dabartinei teisinei bazei nėra kitos galimybės keisti universitetinės ligoninės valdymo modelį, pritraukiant į jį Klaipėdos universitetą arba į jį ateinant Sveikatos apsaugos ministerijai. Dėlto ir kalbėta, jog reikia reanimuoti kadaise buvusį įstatymą dėl Klaipėdos universiteto galimybės tapti tuo universitetu, kuris gali dalyvauti universitetinės ligoninės veikloje, valdyme ir steigime. Tai, sakyčiau, yra žingsnis to link. Kol tokių pokyčių įstatyminėje bazėje nėra, galimybės kalbėti, ką prie ko prijungti, nėra.
 
- Ar yra žinių iš prokuratūros, į kurią kreipėsi ministras dėl situacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?
- Kol kas išvadų nėra, tyrimas tebevyksta. Jį prokuratūros pavedimu, jei neklystu, atlieka STT Klaipėdos valdyba. Kol kas jokių ženklų, kad kam nors būtų pareikšti įtarimai ar kas nors būtų nušalintas nuo pareigų ir jo veikla būtų apribota, nėra. Be jokios abejonės, tyrimo iniciatyva išplaukė iš Sveikatos apsaugos ministerijos, prieš tai keturios ar penkios komisijos tikrino ligoninę nuo A iki Z, ir dabar, be abejo, visiems svarbu, kokie bus to tyrimo rezultatai. Nuo jų tikrai nemaža dalimi priklausys tolesni miesto valdžios veiksmai.
 
- Kaip Klaipėdos gydymo įstaigose sekasi atnaujinti planines paslaugas?
- Situacija dinamiška. Kiek žinau, procentai, kokių ir kiek paslaugų pradedama teikti įstaigoje, kasdien auga. Universitetinė ligoninė tikrai yra ta mūsų miesto viešoji įstaiga, kuri daro viską, kad kuo greičiau paslaugų spektras visa apimtimi sugrįžtų į ligoninę. Mano žiniomis, septyniasdešimt aštuoniasdešimt procentų paslaugų jau tikrai yra atnaujinta.
 
- Kaip vertinate ministro rekomendacinio pobūdžio įsakymą, kad medikai neturėtų blaškytis po kelias gydymo įstaigas, verčiau dirbtų vienoje?
- Šis sumanymas pavojingas, grėsmingas ir darantis ne pačią geriausią įtaką mažesnėms regionų ligoninėms. Didžioji dalis profesionaliausių gydytojų kaip pagrindinę darbovietę vis dėlto pasirenka gydymo įstaigą dideliame mieste. Taigi, nukenčia regioninės ligoninės. Bet klausimas, kiek didžiosiose ligoninėse dirbančių gydytojų patiria diskomfortą, jeigu jie dirba kitose gydymo įstaigose, privačiose struktūrose, privačiose klinikose. Atsakymo tikrai neturiu. Bet, manau, kad tas ribojimas šiek tiek perteklinis.

---

 
Dosjė
Vytautas Grubliauskas – Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Aktyvią politinę veiklą prasidėjo 2000 m., kai buvo išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. 
2001 m. buvo iškeltas kandidatu į Klaipėdos mero postą, tačiau nebuvo išrinktas.
2004 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Tuo metu buvo Liberalų ir centro sąjungos nariu. 
2006 m. pasitraukė iš šios politinės partijos ir prisijungė prie naujai susikūrusio Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio.
2008 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje vėl buvo išrinktas Seimo nariu.
2011 m. su Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiu buvo išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą.
2011 m. balandžio 12 d. buvo išrinktas septintuoju Klaipėdos miesto savivaldybės meru po Nepriklausomybės atgavimo.
2015 m. pirmą kartą surengtuose tiesioginiuose savivaldybių merų rinkimuose išrinktas antrajai Klaipėdos savivaldybės mero kadencijai.
2019 m. kovo 17 d. trečią kartą išrinktas Klaipėdos miesto meru.