Nerami ir apgaulinga jūra
„Šią vasarą Klaipėdos paplūdimiuose po audrų jūra išmušė žymiai daugiau duobių nei anksčiau. Taip pat vasaros pradžioje vyravo vakarų krypties vėjai. Jūros vandens lygis buvo pakilęs ir dėl to maudytis buvo pavojinga“, – pasakoja A.Siakki.
Pasak jo, tuomet, kai esant bangavimui vėjas nurimsta, atsiranda stipri trauka į jūrą.
 
Atgalinės srovės vyravo ilgai, net du mėnesius – nuo birželio iki rugpjūčio.
A.Siakki apgailestauja, kad žmonės atėję į paplūdimius nepaisė prie vandens esančių ženklų, įspėjančių apie duobes ir trisdešimties metrų ilgio zonas, kuriose maudytis yra ypač pavojinga. Taip pat nepaisė ir vėliavų reikšmių: brido gilyn į jūrą, kai maudytis buvo griežtai draudžiama.
 
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai vasarą išgelbėjo 29 skendusius žmones. Dauguma jų – užsienio šalių piliečiai. „Visi skendimai įvyko tose vietose, kuriose buvo perspėjantys ženklai „Duobė“ bei „Maudytis draudžiama“,“ – atsidūsta pašnekovas.
Klaipėdos gelbėtojų vadovas pastebi, kad žmonės pradėdavo skęsti ir esant iškeltai geltonai vėliavai, esant štiliui. Kai kurie neapskaičiuodavę jėgų, kiti plaukdavę ištisai kranto, norėdami atsistoti ant kojų patekdavo į povandeninę duobę, o patekus į burną vandens, imdavo skęsti.
 

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki sako, kad užfiksuoti keturi atvejai, kai skendo mažamečiai vaikai, visi jie buvo iki dešimties metų amžiaus: „O jų artimieji buvę kartu – tėvai, seneliai – net nežinodavo, kad vaikai skęsta. Sužinodavo tik tuomet, kai gelbėtojai vaikus ištraukdavo iš vandens. Tik nuo rugpjūčio mėnesio skendimo atvejų sumažėjo, kuomet pradėjo vyrauti rytų vėjai, kai šiek tiek atsitraukė vanduo.“

 
Nuo alkoholio neatgraso net baudos
Nors paplūdimiuose ir draudžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas, toli gražu, to paiso ne visi.
„Iš dvidešimt devynių žmonių šią vasarą išgelbėtų jūroje, dešimt buvo apsvaigę nuo alkoholio. Su policijos pareigūnais kiekvienais metais bendradarbiaujame ir šią vasarą taip pat kviesdavome policijos pareigūnus, kurie išrašinėjo baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. „Baudos, gaunamos paplūdimyje, daugiausiai priklauso nuo žmogaus elgesio – agresyvus ar ne. Neagresyviems, bendradarbiaujantiems žmonėms, kurie klauso nurodymų ir palieka paplūdimį, užtenka ir žodinio įspėjimo. Kada kviečiama policija, pareigūnai surašo protokolą ir yra skiriama piniginė bauda“, – pažymi A.Siakki.
 
Gelbėtojai nuolat susidurdavo ir su „etatiniais“, t. y. pastoviai alkoholį paplūdimiuose vartojančiais žmonėmis, taip pat su užsieniečiais, dirbančiais Lietuvoje, kurie po darbo eina vartoti alkoholinių gėrimų į pajūrį.
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojams vadovaujantis A.Siakki pasidžiaugia, kad į vasaros pabaigą situacija gerėjo: pavojingose vietose maudydavosi jau mažiau žmonių.
 
„Mano nuomone, kad jei ir bus padidintos baudos, vis tiek žmonės pažeidinės taisykles, kaip ir kelių eismo taisykles pažeidinėja. Nes atėję į paplūdimį jie pamato jūrą ir pamiršta apie saugumą. Vykdome prevencinį darbą ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose. Klaipėdos paplūdimiai feisbuko paskyroje pranešame ne tik apie orų sąlygas, bet ir apie maudymosi jūroje sąlygas“, – prevencines visuomenės informavimo priemones vardija A.Siakki.
 
Jis pabrėžia, kad paplūdimiuose yra įrengti ir informaciniai stendai, kaip elgtis besimaudant jūroje, kaip išplaukti iš duobės. Klaipėdos gelbėtojai mokykloms ir vaikų vasaros stovykloms veda edukacijas, kaip saugiai elgtis prie vandens.
„Nuo mažens mokyklose, ypač prieš vasarą, reikia mokyti vaikus ne tik, kaip elgtis prie jūros, bet ir prie kitų vandens telkinių, ką reikėtų daryti pamačius skęstantį žmogų, kokius veiksmus ir žingsnius reikia atlikti“, – įsitikinęs A.Siakki.
 
Po pandemijos poilsiautojai atsargesni
Apie šių metų vasaros sezoną, greitosios pagalbos medikų akimis, poilsiautojų patirtus nelaimingus atsitikimus prie vandens, pakalbinome Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoją Nijolę Dambrauskienę.
 
Paklausta, ar žmonės, išgyvenę pandeminį laikotarpį, tapo atsargesni pramogaudami, N.Dambrauskienė sako, kad lyginant šiuos metus su praėjusiais galima įžvelgti geras tendencijas. Pasak jos, panašu, kad žmonės išgyvenę pandeminį laikotarpį, tapo atsargesni pramogaudami ar ilsėdamiesi prie vandens telkinių.
 
Pernai vasaros laikotarpiu Všį Klaipėdos GMPS brigados dėl nelaimingų atsitikimų į kurortus bei Klaipėdos miestą vyko 2890 kartus, o dėl ūmių ar dėl lėtinių ligų paūmėjimų – 9152 kartus. Šiemet tuo pačiu laikotarpiu atitinkamai – 2624 ir 8329 kartus, tai maždaug 10 proc. mažiau.
 
Traumomis pasibaigusios pramogos
Pasiteiravus, dėl kokių sveikatos sutrikimų skubiosios pagalbos medikai buvo dažniausi kviečiami į pajūrio kurortų paplūdimius, N.Dambrauskienė pastebi, kad pramogos prie vandens ir vandenyje karštomis vasaros dienomis buvo viena mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo formų. Todėl būta ir skendimų.
„Šiemet mūsų brigados net 45 kartus skubėjo į Klaipėdos paplūdimius, o 11 kartų – į Palangos paplūdimius, teikti pagalbos skendusiems asmenims. Deja, ne visi atvejai baigėsi sėkmingai.“
 
Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja pasakoja, jog kaitinant saulei visą dieną, buvusiems lauke be apsaugos priemonių, skubios medicinos pagalbos reikėjo pablogėjus sveikatai ir dėl šilumos, ir dėl karščio poveikio. Tokių šiemet buvo 16 atvejų.
 
„Vaikai ir jauni asmenys patyrė sunkių traumų aktyviai leidžiant laiką, judant dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis pramogų aikštelėse ir dviračių takuose. Dėl panašių atvejų šiemet medikai skubėjo teikti pagalbą Klaipėdos mieste 52 kartus, o Palangos mieste 34 kartus“, – sako Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!