- Kaip atrodė jūsų, valstybės kontrolieriaus, darbas ekstremaliomis sąlygomis?
- Labiau nenuspėjamas: vieną dieną viskas gali eiti kaip suplanuota, kitą – jau turi dirbti iš namų. Mano paskyrimas įvyko karantino metu, kai visa mūsų institucija dirbo nuotoliniu būdu. Visi, kurie norėjo arba galbūt neturėjo galimybių dirbti iš namų, birželį sugrįžo į biurą. Dabar darbas vėl persikelia į namus arba į kurią nors kitą erdvę, kur yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, idant išvengtume kontaktų su aplinkiniais. Taigi, situacija – ypač sudėtinga ir keista.
 
- Ką rodo jūsų tarnybos atlikti auditai: Vyriausybė susitvarkė su pandemijos iššūkiais?
- Liepos septintąją Valstybės kontrolė pradėjo COVID-19 krizės ir ekstremalios situacijos valdymo vertinimą. Šios apžvalgos rezultatus, kaip Vyriausybei sekėsi dirbti, kokios buvo priimtos priemonės ir veiksmai, kaip buvo panaudotos ir kam skirtos lėšos, siekiant paskatinti ekonomiką, greičiausiai pamatysite lapkričio mėnesį. O jei žiūrėsime iš šios dienos situacijos, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek statistikos rodikliai rodo, kad situacija yra pakankamai nebloga, palyginti su kaimyninėmis ir Europos Sąjungos valstybėmis. Vertinant ekonominius rodiklius, esame vos ne vieni geriausiai atsilaikiusiųjų Europos Sąjungoje. Ar galėjome padaryti geriau? Žinoma, žiūrint iš šių dienų perspektyvos kai ką buvo galima padaryti ir geriau. Bet reikia turėti omenyje, kad situacija daugeliu atveju buvo netikėta - niekas tokio masto pandemijai nebuvo tinkamai pasiruošę.
 
- Šiomis dienomis jūsų tarnyba pristatė rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą karantino metu irgi vertinate gerai? Juolab kad žmonės skundėsi, jog negalėjo gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. 
- Viena ataskaitos dalis kaip tik skirta mūsų anksčiau atliktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo rekomendacijų įgyvendinimui. Ten kaip tik rekomendavome sukurti pacientų išankstinės registracijos sistemą, idant būtų galima stebėti pacientų srautus, juos analizuoti, didinti paslaugų prieinamumą. Tokiu atveju būtų palengvinta pacientų registracija ir eilių valdymas. Ši rekomendacija iki šiol neįgyvendinta, nors jos pirmojo įgyvendinimo data buvo praėjusių metų kovo pabaiga, vėliau ji buvo nukelta iki šių metų kovo pabaigos. Tikėtina, kad būtent šios rekomendacijos įgyvendinimas laiku, būtų padėjęs išspręsti dalį problemų, kai pacientui reikia skambinti telefonu į gydymo įstaigą ir registruotis pas atitinkamus gydytojus.
 
- Dėl viešųjų pirkimų pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kas rodytų, jog spragų esama išties nemažai...
- Prieš ketverius metus esame atlikę viešųjų pirkimų organizavimo veiklos auditą ir pakankamai tiksliai išsakę, kad reikėtų supaprastinti viešųjų pirkimų darbo organizavimą. Daugeliu atvejų tam tikrus pažeidimus arba trūkumus padarome ne dėl to, kad specialiai ką nors norime pažeisti. Bet todėl, kad įstatymas yra pakankamai sudėtingas ir visus jo nuostatus išpildyti gana sunku. Be abejonės, krizinė situacija parodė, kad yra tam tikrų spragų arba trūkumų dėl teisinių reguliavimo procesų optimalumo, greito reagavo, biurokratijos ir kompetencijų... Vienas mūsų siūlymų – sumažinti perkančiųjų organizacijų skaičių. Tai yra, centralizuoti viešuosius pirkimus, idant būtų galima sukaupti tinkamos kompetencijos žmones, kurie nuolat užsiimtų viešaisiais pirkimais, turėtų tam žinių, patirties ir galėtų greitai, kokybiškai nupirkti reikiamas prekes ir paslaugas. Įsivaizduokite, specialistams, kurie užsiiminėjo viešaisiais pirkimais, bet niekada nėra pirkę apsaugos priemonių – kaukių, dezinfekcinio skysčio, reikia tai padaryti pakankamai greitai. Natūralu, kad tam tikrų pažeidimų buvo. Bet kiek tame piktnaudžiavimo arba pasinaudojimo padėtimi, o kiek - tiesiog žmogiškoji klaida ar tiesiog skuba?
 
- Pasigirsta nuomonių esą neieškokime kaltų, juk buvo karantinas, pirkome tai, kas buvo, nesvarbu, už kiek...
- Pirmiausiai reikia nepamiršti, kad tuos pinigus, kurie buvo išleisti, mokesčių mokėtojai sumokėjo į valstybės biudžetą ir mes, kaip asignavimo valdytojai, juos išleidome. Ar efektyviausiu būdu? Tikriausiai ne visai, kadangi, kaip sakiau, nebuvome tam tinkamai pasiruošę. Ar galėjome padaryti geriau? Tikriausiai galėjome. Bet tuo metu, kai žmonės vykdė viešuosius pirkimus, kai rinkoje buvo maža pasiūla ir kiekvienas pasiūlymas arba skambutis tam tikrai organizacijai buvo tarsi išsigelbėjimas įsigyjant tam tikras prekes, tikriausiai niekas negalvojo, ar kaina labai svarbi. Svarbiausiai buvo jas gauti. Tad šiuo atveju, jeigu viskas buvo padaryta laikantis viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų reikalavimų, nebuvo piktnaudžiavimo ar užkulisinių susitarimų, gerai. Jeigu buvo piktnaudžiaujama, manau, teisėsaugos institucijos išsiaiškins.
 
- Ataskaitoje nemažas dėmesys skiriamas e. sveikatai. Matėme, kaip ekstremalios situacijos metu sistema savaitę išėjo iš rikiuotės. Ar šiam klausimui skirsite daugiau dėmesio?
- Kaip ir kiekviena kita sistema, kurios veikimas arba neveikimas gali arba turi įtakos didelei žmonių visuomenės daliai arba tam tikriems reikšmingiems ir svarbiems procesams, visada bus po valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos – padidinamuoju stiklu.
O kalbant apie tai, kas nutiko su e. sveikatos sistema prieš mėnesį, kai Registrų centro valdomi serveriai buvo tiesiog užpilti lietaus... Jie nebuvo tinkamai pasiruošę tokiai ekstremaliai situacijai. Mūsų kitas auditas kalba apie ypatingos svarbos informacinių sistemų valdymą, kad turime būti tinkamai pasirengę ir turėti atsargines kopijas, jog esant poreikiui ar galimybei informaciją būtų galima paleisti per sutartą operatyvų laiką. Kad nebūtų trikdžių tiek gydymo įstaigoms, tiek vaistinėms, tiek visoms kitoms institucijoms, kurios naudojasi ta informacija.

---

 
Dosjė
Gimė 1978 m. rugsėjo 5 d. Utenoje.
2000 – 2002 m. UAB Audito ringas, direktoriaus pavaduotojas.
2002 – 2006 m. Valstybės kontrolė, valstybinis veiklos auditorius.
2006 – 2008 m. Valstybės kontrolė, vyresnysis valstybinis auditorius.
2008 – 2009 m. Valstybės kontrolė, Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vadovas.
2009 – 2011 m. Valstybės kontrolė, Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas.
2011 – 2018 m. Valstybės kontrolė, Audito plėtros departamento direktorius.
2018– 2020 m. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
Nuo 2020 m. gegužės 7 d. vadovauja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.