Slaugos poreikis auga
Dabar slauga namuose skiriama pacientams, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jis atsiranda tuomet, kai paciento fizinė ar psichinė negalia visiškai apriboja jo galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti gyvenimą.
 
„Šiek tiek raštingas Lietuvos pilietis mato, kad slaugos poreikis didėja. Keičiasi žmonių gyvenimo būdas, nebegyvename tokioje patriarchalinėje šeimoje, kai kelios kartos vienas kitą globodavo po vienu stogu. Demografinė situacija keičiasi, visuomenė senėja, jaunimas emigruoja. Žodžiu, visos tos aplinkybės rodo, kad šiai paslaugai reikia daugiau dėmesio“, - sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus.  
 
Anot Antakalnio poliklinikos vyriausiosios slaugos administratorės Julijos Žalalienės, ambulatorines slaugos paslaugas namuose nuo šiol galės gauti žmonės, kuriems dėl somatinių ligų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas yra nuo 20 iki 61 balo. Tokie žmonės kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi nuo kitų pagalbos. Slauga namuose bus užtikrinta ir pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.
 
Iš kur pinigai?
Žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, slaugos paslaugos namuose bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, slaugos paslaugoms namuose apmokėti kasmet iš PSDF biudžeto skiriama apie 5,7 mln. eurų. Bet, pasak V.Mockaus, slauga nėra vien medicinos srities interesas: „Mano nuomone, sunku pamatuoti: kiek procentų medicinos, kiek socialinės rūpybos. Bet nemažai čia yra pastarosios. Mes viską apmokame iš PSDF todėl, kad jame yra pinigų.“ Iki šiol pacientai gaudavo jiems būtinas slaugos paslaugas namuose, tačiau tam nebuvo skiriamas papildomas apmokėjimas iš PSDF.
 
Pacientus namuose lankys bendruomenės, bendrosios praktikos, išplėstinės praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojai. Nuvykę pas pacientą į namus, jie galės atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų. Pavyzdžiui, suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašelinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų priežiūrą, enterinį maitinimą.
 
Profesionali pagalba patogiau
Kai reikalinga ilgalaikė slauga, dauguma pacientų nori gyventi ir sveikti savo aplinkoje, palaikomi artimųjų bei, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. „Dažnai pacientai ar jų artimieji jaučiasi sutrikę, nes grįžus iš stacionaro namo nežino, kaip slaugyti pacientą. Yra atvejų, kai procedūros yra sudėtingesnės, reikalaujančios profesinių įgūdžių, todėl jas atlieka slaugytojas. Namų aplinkoje paciento būklės pokyčiai nuolat vertinami specialistų, jis gauna profesionalias slaugos paslaugas, pagal poreikį yra konsultuojamas ir mokomas“, – sako J.Žalalienė.
 
Pacientas ar jo artimieji, priklausomai nuo negalios, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui. Ši informacija bus perduota slaugos paslaugų namuose tarnybos darbuotojams. Tuomet slaugytojos susisieks su pacientu ar jo artimaisiais ir suderins slaugos paslaugų tiekimo namuose laiką.

---

 
Komentaras
VšĮ „Kauno hospiso namai“ – medicinos įstaiga, neatlygintinai teikianti medicininę, psichologinę, emocinę, socialinę, dvasinę, juridinę, bei kitokią pagalbą nebepagydomiems žmonėms bei jų artimiesiems jų namuose. Direktorė Žanna Jankovskaja:

- Jeigu vyriausybė tokius žingsnius daro, tik pliusas. Manau, kad tai bus didelė pagalba ir įmonėms, kurios dirba ta linkme, ir pacientams. Mes dirbame tą patį darbą – tik savanoriškais pagrindais. Mūsų savanoriai eina į namus ir profesionaliai atlieka slaugą. Taip pat ir paliatyviąją – tiems pacientams, kurie nebepagydomi. Lietuvoje to trūksta. Manyčiau, nuo 80 metų žmones tikrai reikėtų lankyti – jie šitame pasaulyje sutrikę. Artimieji patys yra ir gydytojai, ir farmacininkai. Kai ateina mūsų komanda ir duoda patarimų, suvokia, kad yra savų niuansų šioje veikloje.
 
Pagalba namuose – neįkainojamas dalykas. Jeigu pacientai guli slaugos namuose, jie vis tiek nori grįžti namo mirti. Turime moterį, kuri serga onkologine liga. Artimieji dirba, mes iš ryto ateiname ir apiprausiame ją, pakeičiame sauskelnes, pamaitiname, suleidžiame vaistus ir išeiname. O vakare grįžta šeima. Jie net nežino, kad mes savanoriškai – galvoja, kad valstybė jais pasirūpino.