Opozicinių liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas per seniūnų sueigą pasiūlė išimti projektus, teigdamas, kad dar reikia tikslinti kriterijus, pagal kuriuos gydymo įstaiga būtų įtraukiama į tinklą arba nebūtų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė BNS tvirtino nežinanti, dėl kokių priežasčių įstatymų paketas kol kas nebus teikiamas Seimui.
Artimiausias Seimo posėdis jau bus tik gruodžio 4 dieną.
 
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga neslėpė norįs, kad projektai kuo greičiau būtų priimti, nes siekiama, jog pertvarka pradėtų galioti 2020 metais. Dėl to A.Veryga projektus su kitais „valstiečiais“, tarp jų premjeru Sauliumi Skverneliu, „valstiečių“ partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, registravo kaip Seimo narių siūlymus, o neteikė per Vyriausybę, nes tokiu atveju projektų svarstymo procedūros trunka ilgiau.
Ligoninių pertvarkos planą Seimas jau buvo patvirtinęs birželį, bet jį vetavo prezidentė. Jos teigimu, Konstitucijai galėjo prieštarauti priimta nuostata, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.
 
Anot šalies vadovės, tokia tvarka būtų panaikinusi teisę pacientui rinktis, ar jis nori gydytis privačioje, ar valstybinėje ligoninėje.
Pristatydamas naują ligoninių pertvarkos planą, ministras žadėjo, kad valstybinėms ir privačioms ligoninėms bus užtikrintos vienodos sąlygos patekti į gydymo įstaigų tinklą.
Projekte numatyta, kad stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas bus formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams.
Patvirtintas tinklas galios penkerius metus.
 
Pataisas teikiantys valdantieji sako, kad nauja tvarka parengta nebeprieštaraus Konstitucijai, nes įstatyme numatomi kriterijai, kaip bus formuojamas minėtas tinklas. 
Į tinklą bus įtrauktos tos gydymo įstaigos, kurios galės užtikrinti skubios pagalbos teikimą visą parą, paslaugų įvairovę, taip pat bus atsižvelgiama į išvengiamos hospitalizacijos rodiklius ar į kitą įstaigą išvykstančių pacientų skaičių, geografinį prieinamumą.
 
Skirtingai nei anksčiau priimtose ir prezidentės vetuotose pataisose, gydymo įstaigų tinklą formuotų Vyriausybė, o ne sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau naujuose projektuose lieka reikalavimai, kad valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigų vadovai būtų skiriami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Konkursų reikėtų ir parenkant pavaduotojus, padalinių, filialų vadovus, vyriausiuosius finansininkus. Jiems keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Projektuose numatoma įtvirtinti sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis apmokėjimo tvarką.
 
Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų turėtų prioriteto teisę sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Tuo metu įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, konkuruotų dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tuo atveju, jeigu tinklas nebūtų pajėgus teikti šių paslaugų.
Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, būtų keliami privalomi reikalavimai. Įstaiga turės deklaruoti, kad juos atitinka prieš sudarydama sutartį su ligonių kasa.
Įstaigos privalėtų užtikrinti, kad pacientas galėtų paslaugą gauti nemokamai, privalėtų turėti licenciją ir neturėti sistemingų, tyčinių pažeidimų.
Siūloma, kad gydymo įstaigų tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka pradėtų veikti nuo 2020 metų.