- Sveikatos apsaugos ministras, panašu, dėlto per daug nenuogąstauja, žurnalistams netgi leido suprasti, kad minėti duomenys nėra tokie jautrūs...
- Asmens duomenys bet kuriuo atveju yra rimtas reikalas. Numoti ranka galima ant daug ko. Bet, esu įsitikinęs, pirmiausiai reikia sugebėti užtikrinti asmens duomenų saugumą. Ne mes sugalvojome tokius reikalavimus, tai - europiniai standartai ir, jeigu nesugebame jų įgyvendinti, kyla daug klausimų. Galbūt tie duomenys yra niekiniai. Bet asmens duomenų vertę galėtų įvertinti tik pats asmuo. Kaip jis mano: ar duomenys apie jį, kurie pateko ne į kontroliuojančios institucijos, o į trečiąsias rankas, yra niekiniai ar ne? Atmestinas požiūris į asmens duomenų tvarkymą gali suponuoti įvairias pasekmes. Bet pirmiausiai turėtų išreikšti poziciją tie piliečiai, kurių duomenys galimai buvo tyčia ar netyčia, per žioplumą ar specialiai nutekinti. Puikiai žinome, kad ne vieną kartą yra panaudoti ypač asmens duomenys, susiję su ligomis, prieš žmones, siekiančius karjeros valstybės tarnyboje, spec. struktūrose. Tad ligos paviešinimas gali būti kenksmingas karjerai. Mano supratimu, bet koks asmens duomenų tyčinis ar netyčinis patekimas į trečiąsias rankas yra netoleruotinas.
 
- Kokios gali būti šio atvejo pasekmės, nepriklausomai nuo to, šis faktas pasitvirtins ar bus paneigtas?
- Tai yra klausimas Asmens duomenų tarnybai. Jie turėtų tikrinti, kokia ten yra situacija ir kokios gali būti pasekmės. Kaip žinome, tie specialistai ir institucijos, kurios renka duomenis, įsipareigoja garantuoti jų saugumą, kadangi jų tikslas yra surinkti, apskaityti, prižiūrėti duomenis. Ne išimtis ir ligoninės. Įsivaizduokite, jei asmens sveikatos istorijos korteles pradėtų tampyti kas kur norėtų, kokios būtų pasekmės...
 
- Ar tai neatbaidys žmonių nuo donorystės idėjos?
- Gal neatbaidys. Pats turiu donoro kortelę. Jeigu žūčiau avarijoje, chirurgai turbūt nustatys, kurios mano kūno dalys dar yra panaudojamos, grubiai pajuokaujant, kaip atsarginės detalės, o kurios – ne. Esu dirbęs mokykloje direktoriumi, mokytoju, tad man yra priimtina, kad žmogus tiesiai šviesiai pasako, jeigu, neduok Dieve, su manimi įvyks nelaimė, jeigu mano organus galima panaudoti, tegul. Tam žmonės iš karto ir pasiryžta donorystei, kad paskui nereikėtų eiti, klausti ir prašyti artimųjų. Kartais tai būna valandų arba minučių klausimas.
Bet galbūt ne visi to (donorystės  -red.) nori pirmiausiai. O antra, kad tai tik nesuponuotų minties apie juodąją rinką. Kiek istorijų man teko tarptautinėse konferencijose klausytis... Ta pati Rumunija, Bulgarija, kur dingsta milžiniški skaičiai jaunų žmonių, ypač trečiosiose pasaulio šalyse, kur vyksta nesantaikos karai. Seniai yra pasakyta, kad vieno žmogaus mirtis ar netektis yra didžiulė tragedija, o šimtai tūkstančių yra statistika. Gal ir čia toks požiūris yra „ai“, kai asmeniškai tavęs neliečia. O aš manyčiau, kad įstaigų vadovai arba atsakingi pareigūnai, politikai pirmiausiai turėtų suprasti, kad tai (asmens duomenų apsaugojimas – red.) yra kiekvieno žmogaus saugumo garantas.
Tai yra labai plati ir subtili sfera. Nes tai, ką mes girdime tarptautinėse konferencijose, ačiū Dievui, Lietuvoje dar ant kiekvienos gatvės nematome, kad dingsta žmonės. Bet yra dingstančių vienetai, o kitose valstybėse yra didžiulės problemos. Tad asmens duomenų apsauga yra labai svarbi. Kiti juokauja. Tegul juokauja. Pasižiūrėsime, ką jie sakys, kai dings jų asmeniniai ar šeimos narių duomenys.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!