Didėjimas tik tariamas

2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo projekte lėšų vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai suplanuota 710,6 mln. eurų ir tai beveik 12 proc. daugiau nei pernai. Tačiau ekspertai didėjimą vadina tariamu.
 
„Būtina atsižvelgti į detales, kurios parodo tikrąjį paveikslą“, – sako advokatė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė, Amerikos verslo rūmų sveikatos reikalų komiteto LAWG vadovė Rūta Karpičiūtė. Anot jos, realiai finansavimas gali būti toks pats ar net mažesnis nei pernai.
 
„Taip yra todėl, kad kasmet faktiškai išleidžiama daugiau, nei suplanuojama projekte. Tačiau faktinės, realiai patirtos išlaidos viešai neskelbiamos. Tad negalima įvertinti ir faktinio finansavimo augimo. Kadangi kitais metais išlaidų nemažės, biudžetas jau iškart planuojamas su prognozuojamu deficitu“, – konstatavo advokatė.
 
Išlaidoms viršijus planą, kasmet skiriamos papildomos lėšos. Taip buvo padaryta ir šiemet: neseniai ženkli pinigų suma vaistams paimta iš rezervo.
Advokatė tai vadina ydingu planavimu. „Vadinasi, vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams ir toliau paliekamos nežinioje. Užprogramuotu deficitu paneigiama ir pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas“, – komentavo R.Karpičiūtė.
 
Vyriausybė tikslo nepasiekė
 
Advokatė apgailestauja, kad nors šios vyriausybės programoje buvo skelbiama apie inovatyvaus gydymo prieinamumo didinimą, nei biudžete, nei bendruose ES šalių reitinguose tai neatsispindi.
 

„Lietuva ir toliau išlieka tarp penkių mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių, – sako advokatė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė, Amerikos verslo rūmų sveikatos reikalų komiteto LAWG vadovė Rūta Karpičiūtė. – Mūsų pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones. Jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.“

 
Lėšų stygius – pasakos
 
Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė teigia: „Kad Lietuva, su tokiais ekonominiais rodikliais, pagal efektyvių vaistinių preparatų prieinamumą visose lentelėse geriausiu atveju yra penkta nuo galo tarp kitų ES šalių, rodo, jog situacija jau daugelį metų ne tik kad apgailėtina, bet ir stabiliai iš lėto blogėjanti. Net ir Latvija su Estija mus seniai yra pralenkusios.“
 

„Gerai žinau, kaip veikia sveikatos sistema, todėl netikiu pasakomis apie lėšų stygių. Kartais man atrodo, kad į institucijas, kurios turi galių pakeisti situaciją, tendencingai priimami žmonės, kurie ne tik neturi reikiamų kompetencijų, bet ir empatijos, noro padėti, o pilni tik baimės netekti savo kėdės“, – Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.

 
Gydosi iš aukų
 
Viešoji erdvė mirga nuo istorijų apie pacientus, kurie prašo paaukoti lėšų gyvybiškai svarbiam gydymui. A.Juškevičienė teigia, kad to neturėtų patirti nė vienas pacientas. „Žinia, kad nepakaks pinigų gyvybiškai būtinam gydymui, yra tas pats, kaip sužinoti, jog turi dar ir antrą, ne mažiau sunkią ir nepagydomą ligą.“
 
Vėžio gydymo paramos fondas su tokiais pacientais susiduria nuolat. Mintis jį įkurti A.Juškevičienei kilo, kai prieš aštuonerius metus finansinės pagalbos į ją kreipėsi medikas, dar neturintis penkiasdešimties.
 
Kiekvienas išgirstas atvejis, kad žmonėms nekompensuojamas svarbus gydymas, A.Juškevičienę veikia blogai. „Apima visa amplitudė emocijų – nuo gailesčio iki pykčio ir nevilties, kad eina dešimtmečiai, o niekas nesikeičia. Valdininkai atsikalbinėja, atsirašinėja, formaliai atsėdi savo darbo valandas, net nesukdami galvos, kaip pagelbėti tokiems pacientams, kartodami: nepakanka lėšų“, – tvirtina A.Juškevičienė.
 
Lūkesčiai naujai daugumai
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė neseniai buvo susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurimu Pečkausku. Kokie klausimai paliesti susitikimo metu?
„Ministras orientavosi į darbus, kuriuos dar gali spėti padaryti. Daugiau dėmesio skyrėme prevencinių programų atnaujinimo modeliui, mamografijos tyrimų ankstinimui, kitoms programoms, viešinimo aspektams“, – vardijo N.Čiakienė.
 
Su ministru ji aptarė problemą dėl POLOS įtraukimo į darbo grupes ir struktūras, rutininio informavimo stokos.  
 
Vis dėlto šiuo metu pacientų organizacijos laukia naujos politinės daugumos. „Žiūrėsime į jos tikslus. Ar sieksime kaip valstybė daugiau, ar mums užtenka būti apačioje? Gal norime pasiekti bent jau ES vidurkį, orientuotis į tą pačią Lenkiją...“ – kalbėjo N.Čiakienė.
 
Labai vėluojame

Neseniai į kompensuojamųjų sąrašą įtraukta keletas vaistų sunkioms ligoms gydyti. Tačiau, anot A.Juškevičienės, kol kas tai beveik nekeičia situacijos: „Kol šie vaistai laukė eilės, praėjo nemotyvuotai daug laiko (beje, pažeidžiant Farmacijos įstatyme nustatytus terminus) ir jie tapo nebe inovatyvūs. Atsirado kitų naujesnių gydymo būdų.“
 
„Gaila, kad kol pacientai blaškosi bet kokiais būdais bandydami gauti lėšų gyvybiškai reikalingiems vaistams, prarandamas auksinis laikas ir gydymas pradedamas pavėluotai. Kartu blogėja išgyvenamumo prognozė, diskredituojamas gydymas“, – konstatuoja fondo direktorė.
 
N.Čiakienė akcentuoja būtinybę trumpinti laukimo laiką iki inovacijų atėjimo. „Pagrindinė problema, kad pas mus ateina vaistai, kurie kitur jau yra gydymo standartas, ne inovacija. Pavyzdžiui, iš rezervinio sąrašo iškeltas vaistas onkologinėms ligoms gydyti su keturiomis indikacijomis. Gerai, kad tai ateina, bet Europoje jau daug metų juo gydoma... Ten jis yra standartas, o pas mus – inovacija...“ – teigė pašnekovė.
 
Resursų švaistymas

Pasak N.Čiakienės, naujai valdžiai reikės spręsti, ar ir toliau liekame su tokia sudėtinga vaistų vertinimo sistema, daug resursų suryjančiu terapinio vaisto naudingumo vertinimu?
 
„O gal galime remtis, pavyzdžiui, Europos vaistų agentūros vertinimu ir vertinti tik ekonominį naudingumą? Tada lieka pinigų klausimas. Biurokratinio kelio sudėtingumas ir nedidelis pinigų kiekis – tai yra du barjerai Lietuvoje, kurie lemia esamą sudėtingą situaciją. Labai norime, jog naujame politiniame cikle būtų kreipiamas dėmesys į abi šias kliūtis“, – apibendrino POLA vadovė. 
 
R.Karpičiūtė skatina deklaruoti faktines išlaidas vaistams, nes to nedarymas kelia abejonių dėl manipuliavimo skaičiais. „Labai trūksta PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų planavimo, paskirstymo, deklaravimo skaidrumo ir objektyvumo“, – konstatavo advokatė.

---

 
Komentaras

Procentas sumažėjo

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė:

- Teigiamai vertiname, kad ateinančių metų PSDF biudžeto projekte buvo atsižvelgta į suinteresuotų šalių lūkesčius dėl finansavimo vaistams. Jame, palyginti su pernai, įplaukos ir išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (MPP) ir MP nuomai didėja 12 proc., arba 77 mln. eurų.
 
Skiriamos lėšos vaistams iš PSDF biudžeto didėja, tačiau ne ką mažiau svarbu užtikrinti, kad skiriamas finansavimas augtų proporcingai viso PSDF biudžeto augimui. Pavyzdžiui, 2023 m. PSDF biudžete vaistams ir MPP buvo skirta 19,3 proc. nuo bendro biudžeto, praėjusiais metais procentinė dalis mažėjo iki 18,1 proc., o 2025 m. planuojama skirti 18 proc. Tad nors skiriamų lėšų dalis vaistams yra auganti, procentinė dalis visame sveikatos finansavime mažėja. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!