Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, jog vaistų kainos mažėja, gamintojai ir pacientų organizacijos svarsto, jog tai bus tik trumpalaikis efektas. Mat Kompensuojamųjų vaistų sąrašas traukiasi, vadinasi, mažės ir konkurencija. POLA prezidentas Šarūnas Narbutas pateikia savo pavyzdį: kai jis susirgo, rinkoje buvo vienintelis vaistas jo ligai gydyti, mėnesio kurso kaina tada dar litais siekė 2 tūkstančius. Dabar gi atsiradus konkurencijai ir bent keletui generinių vaistų gydymo kursas kainuoja 200 eurų.
Per daug nežinomųjų
Vaistų gamintojų asociacijos direktorės Rasos Bričkienės teigimu, liepos pradžioje įsigalėjus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui iš jo pasitraukė 360 vaistų pavadinimų. Tiesa, SAM aiškina, kad sąraše visos veikliosios medžiagos liko. Tad pacientams nėra ko baimintis. Tačiau traukiantis Kompensuojamųjų vaistų sąrašui mažėja ir rinkos dalyvių. Kyla klausimas, kokią įtaką tokia politika turės vaistų kainoms ilgalaikėje perspektyvoje?
„Kompensuojamųjų vaistų sąrašas susiaurėjo. Vadinasi, pacientų teisės yra apribotos. Daug nepatogumų kyla ir gydytojams, kurie vietoje to, kad skirtų laiką bendravimui su pacientu, rašydami receptą turi žiūrėti, ar vaistas skiriamas pirmą kartą, ar šis jau jį vartoja ilgiau nei pusmetį ir daugelį kitų niuansų. Dėl to nukenčia pacientas“, - sako Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
„Pasitraukiančių vaistų skaičius pakankamai didelis. Be to, daugiau nei dviem šimtams vaistinių preparatų, ypač sudėtiniams vaistams, buvo priimti atskiri sprendimai. Kainynas nors jau įsigaliojo, vis dar tvarkomas. Be to, prieš savaitę Vyriausybės posėdyje patvirtinta ir nauja formulė, pagal kurią vaistai pateks į Kompensuojamųjų sąrašą. Ankstesnė formulė buvo nepalanki mažoms vaistų pakuotėms patekti į jį. Kol kas patvirtinto sprendimo neturime, bet kiek teko susipažinti, pagal naują formulę (šiuo metu teikiamos naujos paraiškos patekti į ketvirto ketvirčio kainyną) grėsmė kyla didelėms vaistų pakuotėms. Trūksta balanso. Kad išlaikytume platų Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, siūlėme vaistus grupuoti pagal dozes, neišbraukti iš kainyno“, - sako R.Bričkienė.
„Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mažinti kainas, atsižvelgiant į tai, kad analogišką poveikį turinčių vaistų kainos Lietuvoje ilgą laiką buvo bene didžiausios Europoje, sveikintinas. Todėl LAWG atstovai iš esmės palaiko ministerijos inicijuotą kompensuojamųjų vaistų kainodaros reformą. Tačiau matome ir nemažai dėl tokių pakeitimų atsiradusių spragų, neaiškumų ar klaidų (pavyzdžiui, dėl vaistų mažų dozuočių ir mažų pakuočių, dėl taikytinų kainų konfidencialumo išlaikymo), kurių neištaisius, deja, labiausiai nukentėtų Lietuvos pacientai“, - sako Local American Working Group (LAWG) – asociacijos „American Chamber of Commerce“ komiteto farmacijos klausimams svarstyti vadovė Rūta Pumputienė.
Besitraukiantis vaistų sąrašas
Pasiteiravus, ar yra farmacinių kompanijų, kurios dėl vykstančių pokyčių planuotų pasitraukti iš Lietuvos rinkos, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė sako, kad kol kas apie pasitraukimą nekalbama, tačiau yra tam tikros vaistų pozicijos, kurių atsisakoma. R.Bričkienės teigimu, mažai tikėtina, kad traukiantis kompensuojamųjų vaistų sąrašui ir mažėjant konkurencijai ilgalaikėje perspektyvoje vaistai atpigs. Galimas momentinis kainų mažėjimas, kol vyksta pokyčiai. Kol kas sunku vertinti ilgalaikes pasekmes, tačiau vaistų gamintojams nerimą kelia stabilumo nebuvimas, nes jis gali atsiliepti ir vaistų tiekimui. „Šiuo metu dar anksti kalbėti, ar pakeistos Kainyno sudarymo taisyklės, kainų apskaičiavimo kriterijų pakeitimai įgyvendins siekį sumažinti kainas. Dar nėra duomenų, įskaitant ir kokį poveikį Lietuvos pacientams padarys tam tikrų vaistų išbraukimas iš kainyno, kad būtų galima daryti konkretesnes išvadas“, - teigia R.Pumputienė.
Kaip teigiamą pokytį R.Bričkienė įvardija sumažėjusias priemokas. Tačiau asociacijos siekis – kad būtų išlaikomas platus kompensuojamųjų vaistų sąrašas. „Kompensuojamųjų vaistų sąrašas susiaurėjo. Vadinasi, pacientų teisės yra apribotos. Daug nepatogumų kyla ir gydytojams, kurie vietoje to, kad skirtų laiką bendravimui su pacientu, rašydami receptą turi žiūrėti, ar vaistas skiriamas pirmą kartą, ar šis jau jį vartoja ilgiau nei pusmetį ir daugelį kitų niuansų“, - sako VGA vadovė.
Pasigenda žvilgsnio į ateitį
Nors kompensavimo lygmenys padidinti daugeliui vaistų grupių, apmaudu, kad širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti lygmuo pakeltas iš 80 iki 90 procentų. „Šiuos vaistus vartoja ypač didelė grupė žmonių. Pirmaujame tarp kitų šalių tiek pagal mirštamumą, tiek ir pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl manytume, kad šiai vaistų grupei kompensacija turėtų būti šimtaprocentinė“, - sako R.Bričkienė.
R.Pumputienės teigimu, sveikintinas faktas, kad buvo priimti sprendimai kompensuoti net 11 naujų vaistų, kurie buvo įvertinti ir pripažinti kaip pažangiausi ir labai reikalingi Lietuvos pacientams, tačiau dėl lėšų trūkumo ilgą laiką buvo įrašyti tik į rezervinį kompensuojamų vaistų sąrašą, t.y. Lietuvos pacientams neprieinami. „Tačiau liūdina faktas, kad artimiausiuose ministerijos planuose nėra ir žvilgsnio į ateitį, inovatyvaus gydymo prieinamumo Lietuvos pacientams didinimo priemonių. Šiandien Lietuva, kaip ne kartą sakyta, - pasaulio sveikatos inovacijų prieinamumo pacientams dugne, kad ir ką strateguotų gyvybės mokslų lopšiu Lietuvą matantys Vyriausybės nariai. Mūsų manymu, šalia visų kainynų sudarymo taisyklių, pirmas ir neatidėliotinas žingsnis – sukurti sistemą, galinčią didinti inovatyvių vaistų prieinamumą. Deja, nepaisant deklaratyvių pareiškimų, jokių planų kol kas nematome“, - sako R.Pumputienė.
Pacientų balsas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Per pastaruosius dvejus metus pokyčių vaistų politikoje ir kainodaroje padaryta daug. Tačiau yra kas šiek tiek neramina. Pavyzdžiui, kai kurios vaistų kompanijos sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje svarsto pasitraukimą iš rinkos. Jei taip nutiktų, būtų sunku nustatyti, kuri intervencija į rinką sukūrė tokį efektą. Ar tai paskatino nustatytos maksimalios priemokos, ar siekis reikalauti mažiausios kainos, ar kitos priemonės. Tai, kas dabar padaryta, teigiamą ekonominį efektą valstybei duos trumpuoju laikotarpiu, klausimas, kaip bus ateityje? Kai buvo pradėta stipriai reguliuoti vaistų kainas Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, valstybės trumpuoju laikotarpiu sutaupė, tačiau vėliau sumažėjus konkurencijai vaistų kainos pradėjo augti. Dabar sunku pasakyti, ar tie pokyčiai geri ar blogi, tačiau, mano nuomone, galimi ilgalaikiai pokyčiai nebuvo tinkamai įvertinti.
Gerai tai, kad visuomenė, manau, po truputį baigia išgyventi didžiąją nepasitenkinimo bangą, kad pigesni vaistai nėra efektyvūs. Pavyzdžiui, lietuviai perka tik pačius brangiausius kardiologinius vaistus, nors kitose Europos šalyse, kaip Švedijoje ar Nyderlanduose, kur žmonių perkamoji galia didesnė, tie vaistai neturi paklausos, nes perkami pigesni.
Kitas svarbus momentas, kad yra įvestas priemokų reguliavimas. Jei priemoka didesnė, nei numatyta, krenti iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Tačiau pacientai nežino, kokia yra reali priemoka, nes jos niekur viešai negalėjai patikrinti. Gali pasižiūrėti, kokią bazinę vaisto kainą sumoka valstybė, bet gamintojai turėjo galimybę taikyti priemokai nuolaidas, taip pat ir vaistinės.
Tarkim, bazinė vaisto kaina yra penki eurai, o faktiškai jis kainuoja dešimt eurų. Atrodytų, pacientas už šį vaistą turėtų sumokėt penkis eurus priemokos. Bet gamintojas deklaruoja, kad jis taiko trijų eurų nuolaidą priemokai, vaistinė taiko nuolaidą dar dviem eurams ir taip pacientas vaistą įsigyja be priemokos. Lyg ir viskas gerai, nes paciento labui tiek vaistinė, tiek įmonė atsisako pelno dalies. Tačiau išeina taip, kad, kompensuojant penkis eurus, vaistas, kurio faktinė deklaruojama kaina - dešimt eurų, turi didžiausią rinkos dalį, nes pacientui nėra priemokos, po pritaikytų nuolaidų. Savo ruožtu kiti generiniai vaistai, kurie kainuoja, pavyzdžiui, šešis eurus negali pasiūlyti tokios nuolaidos priemokai. Todėl už juos pacientas turi prisimokėti eurą, nors faktinė kaina yra mažesnė. Taip sudaroma iliuzija, kad kai kurie generiniai vaistai yra brangesni, iškreipiama konkurencija – tai tyrimuose yra pastebėjusi Konkurencijos taryba. Dabar, kai smarkiai apribotos priemokos ir vaistinės nebetaiko nuolaidų, keičiasi dinamika. Taip nutiko ir su vienu diabeto vaistu, kuris užima didelę dalį rinkos. Vaistinei nebetaikant nuolaidos atsirado priemokos pacientams net ir tuomet, kai vaistas kompensuojamas šimtu procentų.
Geras pokytis, kad valstybė skiria daugiau lėšų peržiūrėdama kompensavimo lygius. Didžiajai daliai pacientų, kurie turėjo primokėti po tris ar aštuonis eurus, pasikeitus kompensavimo lygiui jų neliko. Vertinant su ankstesniais pokyčiai, būtent ši priemonė leidžia pacientams pajausti valstybės deklaruojama sutaupymą, perskirstant PSDF lėšas. POLA vasarą atliks narių apklausas, kad išsiaiškintume, ar įvykus pokyčiams priemokos už vaistus išaugo ar ne.
Tačiau, kaip ir minėjau, norint įvertinti dabar priimtus pakeitimus reikia laiko. Galbūt spalį trinsime rankomis, kaip viskas gerai, tačiau jei sausį rinkoje neliks dalies vaistų, situaciją teks vertinti iš naujo.
Tarp kitko:
Prieš pat įsigaliojant Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui pasklido žinia, kad dalis jame esančių vaistų, kartu su kitais panašiais vaistais rinkoje turi vėžį galinčių sukelti priemaišų. Tai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos valsartano, gaminamo Kinijoje. Nuvilnijo nepasitenkinimo banga ir pasipiktinimas pigesniais vaistais.
Komentuoti: