Nepriežiūrą skatina valstybė?
Valstybės finansavimas ne visuomet skatina tinkamą burnos priežiūrą, nes daugiau lėšų skiriama brangesnėms protezavimo paslaugoms, o ne ligų prevencijai ar dantų gydymui – taip realią situaciją po susitikimo su valdžios atstovais apibendrino Odontologų rūmų Tarybos narė, Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė Rasa Račienė.
 

„Paradoksali situacija – gydytojams odontologams apsimoka protezuoti vaikų dantis, apsimoka dengti vaikų dantis silantais, neatsižvelgiant į realias indikacijas. Turime ydingą požiūrį – visos paslaugos, kurios siejamos su prevencija, iš principo arba visiškai neapmokamos, arba apmokamos labai mažai. Pavyzdžiui, už profilaktinio patikrinimo intensyvumą, kad kartą per metus būtų patikrinti dantys, specialistas galėtų gauti iki 3 eurų. Tuo metu vaiko dantims protezuoti skiriama per 1400 eurų. Tad pagal šiandienį apmokėjimą gydytojui odontologui, norinčiam užsidirbti daugiau pinigų ir išgyventi, labiau apsimoka protezuoti vaiko dantis. Kyla natūralus klausimas, ar dabartinė finansavimo sistema neskatina vaiko nepriežiūros odontologijos srityje? – klausė Odontologų rūmų Tarybos narė, Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė Rasa Račienė.

 
Kritišką nuomonę gydytoja vaikų odontologė išsakė ir apie šiandien daug propaguojamą dantų silantavimą. „Nors yra daug vaikų, kuriems ši procedūra reikalinga, vis dėlto primygtinis teigimas, kad silantavimas būtinas visiems, yra klaidingas. Jei nebus geros higienos, gero mechaninio dantų išvalymo, vien dirbtinės medžiagos uždėjimas ant danties neišgelbės. Juo labiau gali būti taikomi kiti alternatyvūs metodai“, – pabrėžė R.Račienė.
 
Burnos higienistai – ant ledo
Sutariama, kad nuo mažens vaiko dantis turėtų prižiūrėti profesionalai – gydytojai odontologai, burnos higienistai. Neatsitiktinai ir dar prieš trejetą metų patvirtintos Nacionalinės burnos sveikatos 2016-2020 metų programos vienas pagrindinių tikslų buvo tai, kad burnos higienistai atsidurtų pirminės sveikatos priežiūros centruose komandoje kartu su gydytoju odontologu bei visuomenės sveikatos biuruose.
„Edukacija, mokymas – pagrindinis dalykas. Štai Skandinavijos šalys čia pasiekia puikiausių rezultatų. Buvusių odontologinių kabinetų nesugrąžinsime, tai labai brangu, tačiau burnos higienistas galėtų būti šalia visuomenės sveikatos specialisto ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose, kuris ugdytų įgūdžius, kaip taisyklingai valyti dantis“, – dėstė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto doc. dr. Vilma Brukienė.
 
Nors ilgai atidėliojus pagaliau burnos higienistas nuo metų pradžios tiek gydytojų komandose, tiek visuomenės biuruose įteisintas, gydymo įstaigos nesuinteresuotos jų įdarbinti dėl per mažo įkainio. „Tai žinodama valstybė paruošė 1200 burnos higienistų, du šimtus jų buvo numatyta įdarbinti, tačiau pagal įsigaliojusį ministro įsakymą apmokėjimas padidintas viso labo vos pusantro euro per metus – maždaug nuo 16 iki 17,5 eurų (bendrai vaikui skiriamų pinigų metams). Įsivaizduokite, kaip už tokią sumą reikia įdarbinti higienistą? Įkainiai maži, gydymo įstaigos nesuinteresuotos tą daryti, specialistai įdarbinti vos 0,1 etato, taigi programa neveikia“, – konstatavo LR Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Jis pridūrė, kad ne mažesnė problema – vaikų odontologų ir ortodontų stygius šalyje, tačiau planuodama specialistų ruošimą ministerija į tai neatsižvelgia. 
 

L.S. skaičius
80
- tiek proc. mokyklinio amžiaus vaikų šalyje jau turi „užgyventą“ bent vieną ėduonies pažeistą dantį.

 
Tėvams – ne prioritetas
Gydytojų teigimu, visgi giliausia spraga – kaip išugdyti tėvus, kad jie vaikus išmokytų tinkamai prižiūrėti dantis. „Didelis ėduonies paplitimas išlieka – juo serga per 80 procentų mokyklinio amžiaus vaikų. Ar auga mažesni vaikai sveikesniais dantukais, galėsime pasakyti atlikus naujus epidemiologinius tyrimus. Jau kurį laiką stebime džiuginančius ženklus – ypač tarp jaunosios kartos tėvelių atsiranda tokių, kurie ypač stengiasi išsaugoti sveikus atžalų dantis. Vis dėlto jau penktus metus vykdoma privaloma patikra pas odontologą rodo, kad dauguma tėvų apie vaikų būklę sužino tik po šio patikrinimo“, – konstatavo R.Račienė.
 
Doc. dr. V.Brukienė apgailestavo, kad vis dar gaji nuomonė, jog už vaiko burnos sveikatą yra atsakingi odontologai. „Nedaug tėvų prisiima atsakomybę, suvokdami kad už sveikus dantis yra atsakingi tik jie, ne genetika, ne pats vaikas, iki 7-8 metų tėvai turėtų valyti vaikams dantis. Liūdina tai, kad jie į pirmą klasę jau ateina su sugedusiais dantimis. Ne rečiau pasitaiko ir ortodontinių anomalijų, netaisyklingo skandžio, o tai iš dalies yra kaip negydytų pieninių dantų, kuriuos tenka išrauti, pasekmė. Pavyzdžiui, negydyti dantys užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, yra laikoma kaip vaiko nepriežiūra“, – kalbėjo ji.
 
Odontologo kėdėje – tik prieš mokyklą
Nors be sveikatos pažymos, kurioje įvertinama ir vaiko burnos sveikata, patekti į jokią mokyklinio ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą nepavyks, gali nutikti taip, kad odontologo kėdėje pirmąkart vaikas gali atsidurti tik ruošdamasis į pirmą klasę. Mat nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi įpareigojimą patikrinti vaiko dantis kartą per metus nuo pat gimimo, būdų priversti tėvus tą atlikti anksčiau, nei prireikia sveikatos pažymos, nėra.
„Šeimos gydytojas privalo rekomenduoti odontologo konsultaciją kartą į metus, tačiau yra galimybė tėveliams tokios konsultacijos atsisakyti arba pas specialistą apsilankyti patiems savarankiškai, nepriklausomai nuo šeimos gydytojo rekomendacijos. Taigi rekomenduoti galime, bet ar vaikai nueina, dažnai ir nežinome“, – paaiškino Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė.
 
Gydytoja pastebėjo, kad nors paprastai tėvai išklauso informaciją, neretai juos baimina tai, kad vaikas yra labai mažas, kad jį pas odontologą yra sudėtinga nuvesti, pražiodyti ir t.t. „Tėveliai šiandien yra labai jautrūs, jautriai reaguoja į kraujo paėmimą vaikui, skiepijimą, jei vaikas verkia ar nerimauja. Todėl ir ėjimas pas odontologą yra užtempiamas, nes baiminamasi vaiko reakcijos. O kai jau reikia ateiti iš reikalo, dažnai būna įvykę pakitimai ir reikia taisyti dantis. Jau būna vėlu užsiimti profilaktika. Pirmo vizito metu tik atliekama apžiūra, suskaičiuojami dantukai, ar nėra dygimo problemų, ar nėra skandžio problemų, ar gerai valo dantis, apmokomi tą daryti“, – aiškino ji.

---

 
Tarp kitko
2018 m. visoms odontologinėms paslaugoms apmokėti buvo išleista apie 73 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Pirminei odontologinei asmens sveikatos priežiūrai (bazinis mokėjimas už prirašytus gyventojus) išleista 38,6 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Iš jų 8,3 mln. eurų – vaikų pirminei odontologinei sveikatos priežiūrai. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugoms skirta 590 tūkst. eurų; dantų protezavimo (bendrai) paslaugoms – 25,3 mln. eurų; moksleivių paruošimui mokyklai – 390 tūkst. eurų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!