„Baisu, kad tai nebūtų dar viena biurokratinė mašina“, - taip apie vaiko teisių skyrių centralizaciją, kuriai pritaria, bet turi daug klausimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kalba merai ir savivaldybių atstovai.
Centralizuojant vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą, siekiama, kad vaikui ir šeimai būtų suteikta skubi, intensyvi, kvalifikuota ir ilgalaikė pagalba, nustatant, kad vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai savo funkcijas galėtų vykdyti visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Painiava dėl naujų struktūrų
Įgyvendinus vaiko teisių apsaugos pertvarką, skyriai taptų pavaldūs nebe savivaldybėms, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai kaip tik planuoja Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pateikti praktikų įžvalgas dėl vaiko teisių sistemos pertvarkos.
„Mums kilo daug neaiškumų ir abejonių dėl centralizuotos sistemos įgyvendinimo, kitaip sakant, dėl kuriamų naujų struktūrų. Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė dar tik planuojamą pertvarkos schemą, pamatėme, kad yra kuriama daug tarpinių grandžių apskrityse. Dešimtyje jų yra numatoma kurti vaiko teisių skyrius, po to - naujus vaiko teisių ir pagalbos šeimai poskyrius, o savivaldybių teritorijose, kur atrodo, yra pati svarbiausiai vieta, arčiausiai gyvena šeimos ir vaikai, yra paliekami tik keli darbuotojai.
Tad mums kilo abejonių, ar tikrai nekuriama biurokratinė struktūra, ar turint tokią struktūrą nebus nutolinta pagalba nuo šeimų? Manome, kad reikia kurti ne tarpines apskričių grandis, o stiprinti savivaldybių teritorijose steigiamus skyrius, kad paskui nebūtų susirašinėjimų ir papildomų biurokratinių veiksmų. Nauja sistema, kaip atrodo mūsų praktikams, gali nepagerinti pagalbos vaikams ir šeimai“, - nuogąstavimus įvardija Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė.
Savivaldybėms taip pat neaišku, kokia atsakomybė ir funkcijos bus perduotos centrinei tarnybai Vilniuje, kokios – savivaldybėms ir veiksiantiems tarnybos padaliniams.
„Nėra viskas sudėliota iki galo. Kalbėjome su vaiko teisių apsaugos darbuotojais, kurie pas mus dirba - jiems šiuo metu irgi nelabai aišku. Tarnybos centralizuojamos, o funkcijos savivaldybėms paliekamos. Mums dar reikia aiškintis, kaip mes turėtume dirbti“, - sako Anykščių meras Kęstutis Tubis.
Gali pritrūkti įgūdžių darbuotojams
„Kai pradės derinti mechanizmus savivaldybėms ir ypač finansavimo klausimus, gali atsirasti tam tikrų nesklandumų: kas ką apmoka, kaip vaiko teisių tarnybos tarpusavyje sąveikauja, kokios reagavimo grupių, kurios pavaldžios ministerijai, atsakomybės. Tokių techninių dalykų tikrai gali atsirasti. Ten ne tik vaiko teisių, bet ir socialinės pagalbos šeimoms sistema, ko anksčiau nebuvo.
Greičiausiai iškils problemos su psichologais. Taip buvo su teismų sistema, kai numatėme būtiną psichologo dalyvavimą apklausoje. Tai greičiau pastatėme kambarius vaikų apklausoms, kur jis turėtų dalyvauti su psichologu, negu kad atsirado psichologų, kuriam valdžia sugeba mokėti labai nedidelį atlyginimą, lyginant su jų rinkos verte. Paskui reikalingas metodinis pasiruošimas, nes vaiko teisių tarnybos daugiau atliko baudžiamąjį darbą, intervencinę funkciją, o dabar jie turi išmokti padėti rizikos šeimoms. Tai vėlgi, ar turės pakankamai įgūdžių?
Kita problema - kad vaikų vis daugiau atimama iš tėvų, o jų nėra kur „padėti“. Nes institucinės globos pertvarka labai triukšmingai vyko, bet realiai globos įstaigos taip greitai nepersistato ir taip greitai nesukuriama infrastruktūra. Globėjų, atsižvelgiant į poreikį, yra paruošta labai mažai. Atsiranda infrastruktūros, kurių anksčiau neturėjome: ir globėjų instituto nėra, ir dalis socialinių darbuotojų turės persiorientuoti“, - apie laukiančius iššūkius kalba Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas
Nuo 2018 m. liepos 1 d įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymui ir VVTAĮT perimant VTAS vykdytas funkcijas, keisis ir VVTAĮT administracinė struktūra.
Tam bus skiriama 4 mln. 800 tūkst. eurų, iš jų: 2 mln. 200 tūkst. eurų – papildomoms 143 pareigybėms darbui visą parą ir mobilių komandų veiklai užtikrinti, jų darbo užmokesčiui mokėti, 2 mln. 600 tūkst. eurų – materialinei bazei (automobiliams, kompiuteriams, spausdintuvams, kitai įrangai ir kitoms priemonėms įsigyti) bei centrinės įstaigos padaliniams administruoti (patalpoms nuomoti, darbo vietoms įrengti, transportui išlaikyti, kt.).
Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Paslaugų teikimas vaikui ir šeimai yra vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantas, tačiau pagal savo veiklos pobūdį vaiko teisių apsauga ir paslaugų teikimas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, bus operatyviau reaguojama į pažeidžiamiems vaikams kylančias grėsmes, bus efektyvesnis vieningos praktikos formavimas bei žmogiškųjų išteklių paskirstymas, veiksmingesnė vaiko teisių apsaugos užtikrinimo kontrolė, bus lengviau užtikrinti didesnį vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbančių specialistų nepriklausomumą ir nešališkumą.
Kiekvienas grėsmės vaikui atvejis remsis aiškiu aktyvios intervencijos ciklu – apsilankymu vaiko buvimo aplinkoje bei grėsmės vaikui lygio nustatymu, atvejo vadyba, kuri apims tokius etapus kaip poreikių ir rizikų įvertinimas, pagalbos plano sudarymas, įgyvendinimas ir stebėsena. Kasdienėje savo veikloje centralizuota vaiko teisių apsaugos institucija glaudžiai bendradarbiaus su atvejo vadybininkais. Centralizuojant vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą, siekiama, kad vaikui ir šeimai būtų suteikta skubi, intensyvi, kvalifikuota ir ilgalaikė pagalba, nustatant, kad vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai savo funkcijas galėtų vykdyti visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Įsipareigojama užtikrinti nepertraukiamą vaiko teisių apsaugos užtikrinimą ir pagalbos suteikimą, paimant vaiką iš jam nesaugios aplinkos (vaiko teisių apsaugos skyrių budėjimo darbo laiko pailginimas ir suvienodinimas visose savivaldybėse, nenutrūkstamos pagalbos visą parą užtikrinimas).
Kalbant apie mobiliąsias komandas, įstatyme įtvirtinama nuostata, kad mobiliąsias komandas sudaro ir jų darbą koordinuoja VVTAĮT iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrins reikiamą mobilių komandų skaičių, nustatys jose dirbančių specialistų poreikį ir jiems keliamus reikalavimus.
Šiuo metu rengiami poįstatyminiai teisės aktai, kurie užtikrins Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, kad vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas vyktų sklandžiai ir nuosekliai, o visi sisteminiai pokyčiai būtų tarpusavyje suderinti.
Komentaras
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys:
- Tikrai laukiame iš savivaldybių įvairių nuomonių dėl numatomo centralizavimo. Yra tam tikrų nuogąstavimų, ar vaiko teisių sistemos centralizavimas nesibaigs tuo, kad padidės tik kontroliuojančiųjų, o realiai vykdančių įstatymą nepadaugės. Į artimiausią komiteto posėdį ruošiamės pasikviesti savivaldybių atstovus ir specialistus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bandysime padėti spręsti šitas problemas. Visų tikslas yra vienas ir tas pats, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba taptų efektyvesnė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: