Merai vadina absurdišku siūlymą jų atlyginimus „pririšti“ prie vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėje. „Kodėl Seimo nariai nenori savojo „pririšti“ prie vidutinio šalies darbo užmokesčio“, - purkštauja jie. Savo ruožtu idėjos autorius parlamentaras Kęstutis Masiulis įpykusius savivaldos atstovus ramina: dirbkite ir jūsų atlyginimas tik didės.
Seimo narys konservatorius K.Masiulis siūlo merų ir vicemerų algas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje.
Nusitaikė į merų kišenes
Seimo narys konservatorius K.Masiulis siūlo merų ir vicemerų algas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje. Parlamentaras registravo pataisas, kuriomis perpus sumažinami savivaldybės vadovų pareiginės algos koeficientai, tačiau pridedami du vidutiniai tos savivaldybės darbo užmokesčiai. K.Masiulis sako, kad taip merai ir vicemerai bus labiau suinteresuoti savivaldybės gyventojų gerove: stengsis pritraukti daugiau investicijų, plėtoti vietos darbo rinką ir aktyviau kovos su nelegaliai mokamais atlyginimais.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ironizavo: „Gal Seimo narių atlyginimus „pririškime“ prie vidutinio darbo užmokesčio šalyje?“
„Per pirmąsias dvi kadencijos už mane daugiau uždirbdavo mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, netgi uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojai. Galiu pasakyti atvirai, jei darbo užmokestis per trečiąją kadenciją, kai prasidėjo tiesioginiai merų rinkimai, nebūtų kilęs, ko gero, nesiryžčiau toliau eiti šias pareigas. Žinodamas kompetencijas, turėdamas du universitetinius išsilavinimus, iš kurių vienas – teisinis, gal vis dėlto save būčiau pardavęs brangiau“, - sako Akmenės rajono meras.
Įvertinęs, jog meras atsakingas už itin daug skirtingų sričių – švietimą, kultūrą, socialinę apsaugą, investicijas, sveikatos sektorių - V.Mitrofanovas sako, kad gaunamas atlyginimas netgi per mažas.
„Mano atlyginimas siekia du tūkstančius eurų „į rankas“. Įsivaizduokite, Seimo narys dirbdamas tik antradienį trečiadienį – komitete, ketvirtadienį sesijoje, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, pirmadienį grįžta namo esą darbui su rinkėjais. Paskui dar tarp sesijų turi maždaug po du su puse mėnesio laisvesnio laiko. Meras, kaip aš sakau, dirba ketverius metus dvidešimt keturias valandas per parą. Nei jis gali išeiti ilsėtis, nei gali atostogauti. Tad Seimo nariams kalbėti apie merų atlyginimus neetiška“, - sakė V.Mitrofanovas.
Merų atlyginimai (eurais), patalpinti oficialiuose savivaldybių puslapiuose
Bruto 2019 m. IV ketv. duomenys arba paskutinis paskelbtas
Šalčininkų r. savivaldybė Zdislav Palevič -
4297
Vilniaus r. savivaldybė Marija Rekst -
4240
Joniškio r. savivaldybė Vitalijus Gailius -
3987
Varėnos r. savivaldybė Algis Kašėta -
3967
Kauno r. savivaldybė Valerijus Makūnas -
3960
Rietavo r. savivaldybė Antanas Černeckis -
3956
Pasvalio r. savivaldybė Gintautas Gegužinskas -
3955
Radviliškio r. savivaldybė Antanas Čepanonis -
3913
Jurbarko r. savivaldybė Skirmantas Mockevičius -
3893
Siūlymą vadina kvailu
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ironizavo siūlydamas merus išvis paversti visuomenininkais, tuomet šie dar labiau stengsis dirbti. Pasak jo, palyginus, kiek žmonės uždirba besisukdami įvairiuose projektuoses, merų algos - gana juokingos.
„Tai – vienas kvailiausių siūlymų. Kuo didmiesčio vadovo nuopelnai yra didesni, jei ten veržiasi pramonė, verslas, jei konkuruoja dėl kiekvienos žemės pėdos?“, - piktinosi A.Černeckis.
Tačiau merų kalbos idėjos iniciatoriaus K.Masiulio nė kiek nesugraudino: „Man rašė ir dejavo, kuo aš nusikaltęs, kad rajone nėra tiek daug gamyklų kaip Jonavoje ar Mažeikiuose, kad kitose savivaldybėse yra daugiau darbo vietų. Bet tada jam sakau: o tu rūpinkis, kad jų pas tave atsirastų. Esu matęs, kaip savivaldybės vadovai net nenori, kad investicijos ateitų, nes vargas bus didžiulis. Reikės keisti detaliuosius planus, galbūt gyventojai nenorės, kad būtų statoma gamykla, tad reikės šiuos įtikinėti.
„Vengiama pokyčių, tikintis tik iš dangaus nukritusių pinigų. Nenori pokyčių? Turės mažą atlyginimą! Kodėl tavo savivaldybės gyventojai turi skursti, o tu gauni kaip ir visi merai, nes priklausai elitui“, - piktinasi parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Arčiau verslo
Seimo narys abejoja, ar dabartinis reguliavimas, vadovų atlygį siejantis tik su savivaldybės gyventojų skaičiumi, atitinka Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą. KT praėjusių metų gegužę paskelbė, kad tuometinis merų atlyginimų skaičiavimas pagal savivaldybės dydį, numatant tik dvi kategorijas, prieštaravo Konstitucijai. Seimas baigdamas praėjusius metus priėmė pataisas, kad merų bei vicemerų atlyginimai priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tačiau vietoj dviejų kategorijų padarytos penkios. Pasak K.Masiulio, to neužtenka KT nutarimui įgyvendinti, nors teismas ir pasisakė, kad merų alga gali būti skaičiuojama atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.
Pasak jo, jei savivaldybėse gerės darbo sąlygos, atlyginimai, įsidarbinimo galimybės ir darbdaviai labiau konkuruos dėl darbuotojų mokėdami didesnius atlyginimais, merams už tai irgi turi būti atlyginama.
„Savivaldybėse merai yra daug arčiau verslo ir žino tikrąsias jo aplinkybes, kur yra šešėlis ir kokio šis masto. Jeigu meras, matydamas tas sritis, kuriose yra šešėlis, inicijuos ir ras kontrolės priemones, galų gale pats kalbėsis su nesąžiningais verslininkais, skatins juos pereiti prie skaidresnio apmokėjimo būdo, tai didins darbuotojų viešąsias pajamas, įplaukas ir galimybę geriau atlyginti darbuotojams“, - sakė parlamentarams, neabejodamas, kad vadovų atlyginimai turėtų būti susieti su darbo rezultatais bet kuriose srityje, gydymo įstaigoje – taip pat.
Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:
- Siūlymas merų atlyginimus susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu nėra apgalvotas, kadangi tuomet remiantis ta pačia logika tektų vertinti ir visų kitų politikų atlyginimus. Pavyzdžiui, Seimo narių atlyginimą tektų susieti su visos šalies vidutiniu darbo užmokesčiu arba Seimo nario, rinktoje konkrečios savivaldybės vienmandatėje apygardoje, atlyginimas turėtų priklausyti nuo tos savivaldybes vidutinio darbo užmokesčio. Be to, investicijų pritraukimas, kuris, pasak minėto siūlymo, turėtų padidinti vidutinį darbo užmokestį savivaldybėje, nepriklauso vien nuo mero. Investicijų pritraukimą lemia daug su mero funkcijomis nesusijusių veiksnių: tai ir savivaldybės tarybos narių, ir centrinės valdžios sprendimai, bendras šalies investicinis klimatas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: