„Atlikę tyrimą nustatėme, kad paskutines keturias–penkias nėštumo savaites alkoholį vartojo 3 procentai gimdyvių, per metus tai sudarytų apie 700–800 gimdyvių“, – tyrimo duomenis pirmadienį Seime pristatė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Jurgita Songailienė.
Anot medikės, 0,15 proc. naujagimių kraujyje rasta labai didelė koncentracija alkoholio žymens – fosfatidiletanolio, tai rodo, kad motinos paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo didžiulius kiekius alkoholio.
„Būtent tokie vaikai, o jų turėtų būti per metus apie 40, buvo labai stipriai apnuodyti alkoholiu“, – pažymėjo Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja J.Songailienė.
 
Tyrimo rezultatai pristatyti Seime per spaudos konferenciją minint Tarptautinę vaisiaus alkoholinio sindromo dieną.
Alkoholio vartojimo paplitimo nėštumo metu tyrimą 2017–2018 metais atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai. Anot J.Songailienės, ištirta apie apie 2,6 tūkst. naujagimių kraujo mėginių.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji vadovė Gražina Belian teigė, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu dažniausiai pasimato ne iškart gimus naujagimiui, o su laiku, vaikui augant.
„Mokslininkų teigimu, tik iki 10 procentų atvejų galima tiksliai nustatyti, kad tai yra vaisiaus alkoholinis sindromas, iš esmės labai dažnai visi sutrikimai atsiranda jau vaikui augant, besivystant“, – sakė G.Belian.
 
„Tikėtina, kad bus įvairūs tiek fiziniai, tiek kognityviniai, tiek socialiniai, tiek emociniai sutrikimai“, – pažymėjo NTAKD vadovė.
Jos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje diagnozuoti penki vaisiaus alkoholinio sindromo atvejai, 2018 metais tokį sindromą turėjo vienas kūdikis.
„Bet tam tikri sutrikimai gali atsirasti gerokai vėliau“, – sakė V.Belian.
Šiemet keliskart pranešta apie neblaivias gimdyves, didelio ažiotažo sulaukė atvejis Klaipėdoje, kai gimusiam kūdikiui nustatytas daugiau nei 4 promilių girtumas.