Kritikos gavo ir kritikai
VU Podiplominių studijų ir inovacijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius valstybės kontrolės ataskaitoje mato aktualias problemas. „Dalis pastabų turbūt teisingos, tačiau iš ataskaitos nėra aišku, kokių specialybių ir universitetų rezidentai išsakė joje įvardintas problemas“, – atkreipė dėmesį profesorius.
 
Jam paantrino ir LSMU Podiplominių studijų centro vadovas prof. Juozas Kupčinskas, kuris iš esmės ataskaitą vertina teigiamai: „Pateikta daug vertingų įžvalgų. Tiesa, norėtųsi, kad auditas būtų atliktas remiantis didesniu rezidentų skaičiumi, nes ten jų apklausta palyginti nedaug – iki 10 proc. visų šiuo metu studijuojančių.“
 
Pakeliui naujas modelis
Tiek J.Kupčinskas, tiek V.Kasiulevičius teigia, kad pokyčiai studijų programoje atsiras įgyvendinus pakopinių kompetencijų modelį, dėl kurio dabar peržiūrimos ir adaptuojamos LSMU ir VU rezidentūros studijų programos. Šiuo metu vyksta pakopinių kompetencijų derinimas su Sveikatos apsaugos ministerija, lygiagrečiai kuriamas elektroninis dienynas. Viliamasi, kad jis bus patikimas įrankis rezidentūros vadovų darbui analizuoti. E.dienyne vadovus vertins rezidentai.
 
„Noriu atkreipti dėmesį, kad kelios LSMU rezidentūros studijų programos buvo palankiai išoriškai vertintos Europos medicinos specialistų asociacijos (UEMS) ekspertų. Pagrindinės UEMS ekspertų išvados buvo panašios: būtina įdiegti el. studijų dienyną ir ilginti rezidentūros studijų trukmę“, – sakė J.Kupčinskas.
 
Tikimąsi, kad pagal pakopinių kompetencijų modelį mokysis studentai į rezidentūrą įstoję 2023 m. Iki šių metų universitetų ir už išorinį vertinimą atsakingo Studijų kokybės vertinimo centro sutarimu bus atidėtas išorinis vertinimas.
 
Kokie pokyčiai laukia dėl naujojo modelio? Anot LSMU Podiplominių studijų centro vadovo, dabar gydytojai rezidentai tam tikrus sveikatos priežiūros veiksmus savarankiškai atlikti gali tik pabaigę 3-7 metų rezidentūros studijas. Tada jie gauna licenciją ir gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas. „Pagal pakopinių kompetencijų modelį, rezidentai įgytų tam tikras pakopines kompetencijas, kurias galėtų iškart savarankiškai pritaikyti darbinėje praktikoje toliau besimokydami kitų įgūdžių“, – paaiškino profesorius.
 
Jis įsitikinęs, kad atliepti ir pritaikyti valstybės audito išvadas leis iki šiol neturėta kartu su pakopinių kompetencijų modeliu atsirasianti vakarietiška rezidentų vertinimo metodika.
 

„Elektroninis dienynas leis kiekvienoje studijų programoje sistemiškai vykdyti ir vidinę kokybės stebėseną“, – sako LSMU Podiplominių studijų centro vadovas prof. Juozas Kupčinskas.

 
Skundų pasitaiko
Prof. J.Kupčinskas pasakoja, kad nuolat bendrauja su LSMU universitete rezidentams atstovaujančia taryba. „Šiuo metu jautrus klausimas yra mobingas, todėl mes nuolat prašome informuoti apie jo apraiškas, tačiau tikrai nė karto nesame gavę signalų, kad kažkurioje klinikoje ar padalinyje jis būtų sistemiškai, nuolatos taikomas, – tikino pašnekovas. – O jei kur nors atsiranda studijų organizavimo problemų, su rezidentų taryba nuolat kalbamės ir sprendžiame jas su padalinių vadovais bei rezidentūros koordinatoriais.“ Šiais metais pagrindinėje LSMU bazėje Kauno klinikose jau vyko ir labai profesionalūs vadovų mokymai skirti mobingo prevencijai.
 

VU Podiplominių studijų ir inovacijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius neslėpė iš rezidentų retkarčiais sulaukiantis kritikos apie jų vadovų teisingumą: „Negaliu teigti, kad rezidentai nesiskundžia. Tačiau, kad užrakintų patalpoje, kaip skelbiama Valstybės kontrolės ataskaitoje, negirdėjau. Tačiau arogancija, pagarbos stoka yra tie priekaištai, kuriuos iš studentų lūpų tikrai esu girdėjęs.“

 
Siekia ilginti rezidentūros laiką
Prof. J.Kupčinskas tvirtina, kad problema dėl praktinių įgūdžių stokos rezidentūroje susijusi paprasta priežastimi – Lietuvoje iš 57 medicinos rezidentūros studijų programų 85 proc. yra per trumpos, palyginti su jų trukme vakarų šalyse. „Pavyzdžiui, gydytoją kardiologą Vokietijoje ruošia šešerius septynerius metus, o mes turime parengti per ketverius. Tai daugybę metų neišspręsta problema, tačiau galima pasidžiaugti, kad mūsų kreipimasis pagaliau išgirstas, diskutuojame apie tai su atsakingomis ministerijomis“, – aiškino J.Kupčinskas.
 
Šiuo metu rengiamas vyriausybės nutarimas, kuriame visas rezidentūros programas norima pratęsti iki adekvačios trukmės, kaip rekomenduojama Europos specialistų draugijų asociacijos gairėse. „Nutarimas dar nėra pateiktas svarstyti, vyksta derinimas, tačiau tikimės, kad galiausiai jam bus pritarta ir lygiagrečiai su pakopinių kompetencijų modeliu išsispręs ir ši ilgai universitetus lydėjusi problema. Be abejo, tai susiję su papildomomis valstybės išlaidomis, tačiau manau, kad į tai investuoti verta“, – teigia J.Kupčinskas.
 
Pasitempti turi ne tik universitetai
V.Kasiulevičius neslepia, kad podiplominės studijos kelia iššūkių tiek studentams, tiek universitetui. „Dalį jų matome chirurginiame profilyje, tai atsispindi ir ataskaitoje. Dėl to susitikome su chirurginių specialybių rezidentų vadovais ir pačiais rezidentais, kalbėjome, ką būtų galima pakeisti. Tenka pastebėti, kad turėtų pasitempti ir pačios gydymo įstaigos, nesudarančios tinkamų darbo sąlygų jauniesiems medikams, trūksta persirengimo, poilsio erdvių, – vardijo pašnekovas. – Stengsimės keisti darbo kultūrą į gerąją pusę, tačiau matau, kad indėlį čia turi į įnešti ne tik universitetai.“
 
Iškilusius klausimus VU bandoma spręsti esant reikalui keičiant vadovus. Tačiau jei skundas anoniminis, padėti sudėtinga. „Rezidentai turėtų suprasti, kad siekiant pokyčių būtina kalbėti tiesiai šviesiai. Baimė nukentėti nepagrįsta – niekas nebaus, jei studentai pasakys apie patiriamus sunkumus, neetišką, neteisingą elgesį, – skatino podiplominių studijų prodekanas. – Pasakymas „viskas blogai“ geriau nepadaro. Reikia kalbėti konkrečiai, kurioje specialybėje vyksta nepageidautini dalykai.“
 
Profesorius pabrėžia, kad kiekvieną situaciją reikia įvertinti objektyviai ir būna atvejų, kai patys rezidentai neteisingai apkaltina savo vadovus. Anot prodekano, tikrai ne visi 500 Vilniaus universiteto rezidentų turi blogus vadovus. „Kai kurie savuosius giria. Tačiau mobingas – dar nuo senų laikų besitęsiantis mūsų kultūrinis paveldas blogąja prasme. Sveikatos apsaugos sistema yra hierarchizuota, reikalaujama beatodairiško paklusnumo vadovams. Direktyvus vadovavimas retai kam tinka“, – įsisenėjusias problemas vardijo V.Kasiulevičius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!