Niekas nepasakys, jog klydo
VšĮ Regioninė Telšių ligoninė džiaugiasi ateities perspektyvomis. Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą ji lieka daugiausiai paslaugų teikiančia gydymo įstaiga regione ir yra viena iš septynių Lietuvos ligoninių, kurios dalininke pasisiūlė tapti ir tapo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip teigia direktorė Jovita Seiliuvienė, įstaiga šį pokytį pajuto iškart. „Atsidūrėme kur kas palankesnėje padėtyje už rajonines ligonines, priklausančias savivaldybėms. Jos šiuo metu skatinamos įsilieti į bendruomenės sveikatos centrus, o mes išliekame daugiausiai paslaugų teikiančia ligonine regione. Pas mus liko traumų centras, Akušerijos-ginekologijos skyrius, taip pat esame insultų klasterio atraminė ligoninė“, – pliusus vardijo J.Seiliuvienė.
 
Vos priėmus dalininke SAM, prasidėjo ir bendri reikalai – spalį įvyko pirmasis dalininkų susirinkimas, nuo naujų metų įstaigos viešieji pirkimai bus vykdomi per ministerijos CPO, o didžiausia naujiena – suplanuotos didelės investicijos. „Esame įtraukti į Priėmimo-skubios pagalbos, Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių plėtros projektą“, – pasakojo J.Seiliuvienė ir svarstė, kad vienai savivaldybei turėti ir išlaikyti didelę įstaigą su šitokia paslaugų gausa būtų nemenkas iššūkis. Pašnekovė pasidžiaugė ir aiškia, pozityvia SAM komunikacija. „Tariantis dėl būsimo modelio, bendradarbiavimo didelį indėlį nuo pirmos dienos dėjo viceministrė Danguolė Jankauskienė, kuri kalbėjosi su visomis suinteresuotomis pusėmis – vadovais, Valstybinės ligonių kasos atstovais“, – pastebėjo J.Seiliuvienė.
 
Ji neslepia: SAM pasiūlymas tapti dalininke iš pradžių buvo netikėtas, todėl ligoninė kartu su steigėju Telšių rajono savivaldybe svarstė, ar jį priimti. „Tačiau viską apmąsčius, supratome, kad įstaigai šis pokytis išeis tik į gera. Ir dabar jau niekas nepasakys, jog klydome“, – net neabejoja J.Seiliuvienė.

Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė:
- Vykstantys pokyčiai daug kam skausmingi, bet juos reikia daryti. Jei paliksime viską, kaip yra, galutiniame rezultate nuo to geriau nebus niekam. Todėl reformą palaikau. Manau, kad ji yra reikalinga ir vyksta laiku.

Operuoja išsijuosę
Iš įstaigoje tvyrančių nuotaikų jaučiasi, kad SAM dalininkystė ir iš to išplaukiančios šviesios perspektyvos džiugina visą penkių šimtų žmonių ligoninės personalą. Skyriuose verda planai, kaip augti, stiprėti, o darbas duoda vaisių – kaip grąža auga ir pacientų pasitikinėjimas. 
 
Vienas skyrių, kurio apsukos stipriai didėja – Ortopedijos traumatologijos. Jo vedėjas traumatologas Ali Khalil Chahine per porą darbo metų subūrė energingą komandą ir bene dvigubai išaugino operacijų skaičių. Vien ortopedai traumatologai Regioninėje Telšių ligoninėje atlieka netoli 1600 operacijų per metus, iš kurių 200 šiemet sudarė kelių, klubų, pečių sąnarių endoprotezavimas. Šį skaičių direktorė J.Seiliuvienė vadina rekordiniu ir neslepia džiaugsmo, mat ankstesniais metais jis siekdavo apie šimtą. Šviesos operacinėse dažnai negęsta iki vėlaus vakaro. Be jau minėtų intervencijų čia atliekamos skubios pagalbos, traumų ir visų penkių kategorijų dienos chirurgijos operacijos, minimaliai invazinės artroskopijos būdu operuojami keliai, alkūnės, pečiai, čiurnos.
 
Nors daugelis telšiškių libanietį A.K.Chahine jau pažįsta iš puikios reputacijos, tačiau rečiau mindantys ligoninės slenkstį pamatę libanietišką gydytojo pavardę sunerimsta: ar nebus sunku susikalbėti? Tačiau vėliau tik pasijuokia – daktaras lietuviškus sakinius žeria be menkiausių klaidų ir greičiau nei kai kurie žemaičiai. „O rašo geriau už lietuvių gydytojus! Tai itin žmogiškas, aktyvus, orientuotas į naujoves gydytojas“, – gyrė vedėją ligoninės direktorė, kuriai šis skyrius kelia ypatingus jausmus – jį įkūrė pačios J.Seiliuvienės tėtis Vytautas Purlys, šalyje garsus traumatologas, pirmą kartą Lietuvoje atlikęs klubo sąnario endoprotezavimo operaciją.


 
A.K.Chahine pasakojo, kad šiemet skyrius įsigijo vieną naujausių rinkoje artroskopą. „Jis pasižymi itin gera raiška, kuri leidžia ankstesnėse stadijose diagnozuoti kremzlės pažeidimus“, – paaiškino jis ir pridūrė, kad visos operacijos skyriuje atliekamos pagal naujausias gaires. Jų metu naudojamos titaninės rakinamos kintamo kampo plokštelės kaulų vientisumo pažeidimams gydyti, intramedulinės vinys ir kitos priemonės, leidžiančios kokybiškiau atstatyti pažeistas funkcijas ir sutrumpinti pooperacinį periodą.
 
Skyriaus medikai nuolat gilina žinias kursuose, konferencijose, stažuotėse Lietuvoje ir užsienyje. „Tobulybei ribų nėra, todėl gyvename mintimis, kaip atlikti kuo daugiau, kuo sudėtingesnių operacijų. Kartais teisės aktai riboja, bet vis tiek bandome. Svarbiausia, kad kuo tobulesni dalykai pasiektų Telšių ligoninės pacientus. Dirbame jų labui, – užtikrino A.K.Chahine. – Ačiū Dievui, žmonių pasitikėjimą jau įgijome. Džiaugiamės, kad jie pas mus atvyksta ne tik iš Telšių rajono, bet ir iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, net kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ar dar toliau.“
 

Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas traumatologas Ali Khalil Chahine:
- Tobulybei ribų nėra, todėl gyvename mintimis, kaip atlikti kuo daugiau, kuo sudėtingesnių operacijų. Svarbiausia, kad kuo tobulesni dalykai pasiektų Telšių ligoninės pacientus.

 
Viena aštriausių problemų
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje (traumų centre) dirbanti slaugytoja Karolina Vežbavičiūtė šiuo metu studijuoja operacinės intrumentatorės specialybę, bet abejoja, ar dėl jos išsižadės pamėgto darbo priėmime. „Esu aktyvi, mėgstu bendrauti, todėl šis darbas man tinka“, – save apibūdino Karolina, kurią iš Utenos į Telšius atsivežė draugas futbolininkas, žaidžiantis Telšių „Džiugo“ komandos vartuose. Viešojoje erdvėje vis dažniau prabylant apie neadekvačiai mažas slaugytojų algas Karolina patvirtina, kad ir jai rūpi ši tema. „Faktas, kad kiekvienam svarbus algos dydis. Jaunam žmogui visko reikia – būsto reikia, mašinos reikia... Bet tikiuosi, šis klausimas spręsis. O Telšiuose man patinka ir kolektyvas, ir darbas, tad norėtųsi čia pasilikti“, – kalbėjo Karolina.
 
J.Seiliuvienė sutinka, kad slaugos personalo algos šiuo metu yra viena aštriausių problemų gydymo įstaigose. „Neliko per pandemiją gautų priedų, o krūvis tebėra didelis. Dabartinai algų kėlimai tėra simboliniai palyginti, kiek brangsta maistas, nuoma, dujos, elektra... Vidutinis vienos slaugytojos darbo užmokestis yra 1319 eurai neatskaičius mokesčių. Taigi dirbančių kvalifikuotą darbą slaugytojų algos nuo naujųjų metų praktiškai susilygins su MMA, – atkreipė dėmesį J.Seiliuvienė ir pridūrė, kad didžioji dalis ligoninės darbuotojų ir yra vidurinysis personalas. – Ligonių kasos didina paslaugų įkainius, bet kaip įstaigai neinant į minusą pakelti algą tokiam skaičiui žmonių, kai įkainis tedidėja 1 proc. už spalio mėnesio paslaugas? Jis mums nepadengia net dujų ir elektros kainų augimo.“
 
„Labai norėčiau slaugytojoms nuo sausio kelti algas. Darbuotojai dirba nuoširdžiai, sąžiningai, bet kai gauna tą algelę, kitą kartą jiems ir rankos nusvyra. Žmogus sako: „Dirbu dirbu, o alga vis ta pati“. Namie vaikai, viskas pabrangę“, – užjautė direktorė. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Jovita Vilkauskaitė taip pat sutinka, kad slaugytojų ir jų padėjėjų atlygis už darbą tikrai nedidelis. „Tačiau iš esmės nuotaikos dar nėra blogos. Slaugytojos kol kas susitaiko su situacija suprasdamos, kad medikams nelengvi laikai“, – pasakojo J.Vilkauskaitė.

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Jovita Vilkauskaitė:
- Slaugytojų ir jų padėjėjų atlygis už darbą tikrai nedidelis. „Tačiau iš esmės nuotaikos dar nėra blogos. Slaugytojos kol kas susitaiko su situacija suprasdamos, kad medikams nelengvi laikai.

 
Nekantrauja, kada pradės
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius visada užpildytas pacientas – šiuo metu čia užimtos visos 26 lovos ir dar laukia norinčių eilė. Kita paklausi sritis, kurioje pacientų netruks – geriatrija. Gydytojai geriatrai Jonas Mačiukaitis ir Benediktas Radavičius per pandemiją budėjo COVID-19 sargyboje, o šiuo metu dirba Vidaus ligų skyriuje. Tačiau abu nekantriai laukia gegužės mėnesio, kuomet Telšių ligoninėje duris atvers pirmasis apskrityje dvidešimties lovų Geriatrijos skyrius.
 
Be kitų geriatrinių sindromų didesnis dėmesys skyriuje bus teikiamas kognityvinių funkcijų blogėjimui, atminties sutrikimams, demencinei diagnostikai ir pan. Kaip pažymėjo B.Radavičius demencijų diagnostikos ir gydymo poreikis iš ties didelis. „Kolegos psichiatrai jau klausinėja, kada pradėsime veiklą, nes jiems tai aktualu. Pagal demencijų ištyrimo protokolą įvertinę pacientus dažnai pamatome, kad demencija tėra kitos ligos simptomas, o ne pati liga. Kartais atrandame auglius galvoje, kartais skydliaukės sutrikimus, – aiškino B.Radavičius ir teigė, kad neretai ligos išraiška klaidina ir nukreipia ne į tą susirgimą, kuris iš tiesų yra. Yra tam tikri specifiški, būdingi vyresnio žmogaus organizmui dalykai, kuriuos geriausiai supranta būtent gydytojai geriatrai. – Artimieji randa žmogų namuose nugriuvusį, nekalbantį ir galvoja, kad jam insultas, tačiau ištyrus paaiškėja, kad tai – plaučių uždegimas. Taigi, medicinoje daug niuansų, kuriuos sunku apibrėžti, bet jie padaro šią sritį gražią.“
 
Gydytojas J.Mačiukaitis teigė, kad būsimajame Geriatrijos skyriuje tikrai bus nemažai terapijos, tačiau jo darbas skirsis nuo Vidaus ligų skyriaus. „Atsirinksime tikslinius pacientus pagal tai, ar reikia spręsti ūmią bėdą, pvz., išgydyti plaučių uždegimą ir išleisti žmogų namo, ar pacientas turi ir daugiau geriatrinių sindromų, kuriuos galime koreguoti gydydami tą patį plaučių uždegimą“, – aiškino gydytojas ir papildė, kad tokiems sindromams priskiriama demencija, šlapimo nelaikymas, judėjimo aparato sutrikimai ir kiti.
Kadangi žmogus skyriuje bus iki dviejų savaičių, jis gaus daugiau pagalbos. „Su juo dirbs gydytojas su slaugytoju, medicinos psichologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, esant poreikiui – ir psichiatras“, – vardijo B.Radavičius, o J.Mačiukaitis pridūrė, kad svarbi komandos dalis – paciento artimieji, kurių bendradarbiavimo dėka pasiekiami kur kas efektyvesni ir tvaresni rezultatai.
 

Gydytojas geriatras Jonas Mačiukaitis:
- Būsimajame Geriatrijos skyriuje tikrai bus nemažai terapijos, tačiau darbas skirsis nuo Vidaus ligų skyriaus. Atsirinksime tikslinius pacientus pagal tai, ar reikia spręsti ūmią bėdą, ar pacientas turi ir daugiau geriatrinių sindromų, kuriuos galime koreguoti.

 
Srautams priėmime rado sprendimą
Telšių ligoninės direktorė konstatuoja, kad pastaruoju metu suintensyvėjęs pacientų srautas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje (traumų centre). „Manyčiau, kad tai lemia ir užsidarymas namuose pandeminiu laikotarpiu. Matome daug uždelstų ligų formų, įvairių patologijų, žmones kamuoja rimtos bėdos. Be to, netrūksta COVID-19 komplikacijų – plaučių, neurologinių ligų: insultų, kraujotakos sutrikimų, infarktų. Į priėmimą kreipiasi ir daug sergančių vaikų“, – realijas įvardijo J.Seiliuvienė.
 
Ji džiaugiasi SAM suteikta galimybe dalyvauti projekte, kurio metu numatyta skyriaus plėtra. Planuojamos priestato statybos, stebėjimo lovų skaičiaus didinimas nuo trijų iki dešimties. „Norime didinti stebėjimo paslaugas, kurios priklauso dabar plėtojamų ambulatorinių paslaugų grupei. Stebėjimas priėmime padeda mažinti srautus stacionare. Užtikrinsime infekuotų ligonių atskyrimą nuo planinių arba nuo sergančių lėtinėmis ligomis.“
 
Telšių priėmimas neretai susiduria su pacientais, kuriems iš tiesų reikia ne skubios pagalbos, o šeimos gydytojo konsultacijos. Šią problemą ligoninė išsprendė apmokestindama paslaugas. „Mes tą bėdą tikrai turėjome ir vadinome „Septynioliktos valandos sindromu“. Bet prieš keletą metų savivaldybės taryboje pasitvirtinome mokamų paslaugų įkainius ir su Pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais centrais pasirašėme sutartis dėl paslaugų atlikimo Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, kurios nėra priskiriamos būtinajai pagalbai ir kurias turėtų suteikti šeimos gydytojai.


 
Padirbėjus čia išvykti nesinori?
Užsukus į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių (traumų centrą) J.Seiliuvienė pasidžiaugė ir neseniai čia įsidarbinusiu gydytoju Aurimu Kumšlyčiu, o pastarasis taip pat nesigaili pasirinkęs Telšius. „Atleiskite, visai neturiu laiko kalbėtis, – pamatęs mus atsiprašo gydytojas. Tačiau prabėgom vis tiek tarsteli: „Čia nereali komanda!“ Pernai Telšių ligoninėje įsidarbino šešiolika, šiemet aštuoni nauji gydytojai. Personalo santykiai su administracija grįsti atvirumu – jie neslepia nuo vadovės ateities planų ir ieško abi puses tenkinančių išeičių. „Pas mus dirba šauni akušerių ginekologų šeima – Saulė ir Dainius Wojczuliai, – sako J.Seiliuvienė. – Tačiau jie dar nežino, ar su visam pas mus apsistos. Siekiame juos visaip sudominti, kad pasiliktų.“

Kartu direktorė pastebi, kad SAM dalininkystė ligoninei svarbi ir pritraukiant jaunus specialistus, kuriems visiems rūpi įstaigos perspektyvos. Didelę reikšmę turi ir galimybė atlikti rezidentūrą. „Pamatę, kad provincijoje galima produktyviai ir kokybiškai dirbti, neretai gydytojai rezidentai pasilieka visam laikui“, – aiškino direktorė. To pavyzdys – ir aštuonerius metus čia dirbanti jos pavaduotoja, gydytoja pulmonologė Simona Simaitytė, kuri Telšiuose atliko internatūrą. 

„Atvykęs įsigyveni, pamatai, kad esi čia reikalingas, o darbas ne prastesnis nei didžiosiose ligoninėse. Beje, internatūros metu tuometės Vidaus ligų skyriaus vedėjos Birutės Vaidakavičienės paskatinta pasirinkau pulmonologiją“, – prisiminė S.Simaitytė. Vis dar tebedirbanti B.Vaidakavičienė ligoninėje skaičiuoja 53-ejus metus ir nepavargdama ugdo jaunąsias kartas. „Parodai, paglostai, pamokai, pakalbini ir pavyksta“, – šypsojosi ponia Birutė, pasiteiravus, kaip pavyksta užmegzti santykį su jaunaisiais medikais. J.Seiliuvienė paantrina: „Be barimosi, kartais gal griežtesniu tonu, bet su visada teisingu požiūriu į mediciną ir žmogų, kurį gydai. 



Daug žadanti rezidentūros bazė
Akušerijos – ginekologijos šiuo metu skyrius nekantriai laukia žinių iš LSMU, kada galiausiai bus patvirtintas rezidentūros baze. Pavaduotoja S.Simaitytė pastebi, kad akušerius-ginekologus Telšiai jau ir dabar vilioja ginekologinės praktikos galimybėmis. „Jos nori daug kas iš baigusiųjų mokslus, o čia tam sudarytos idealios sąlygos. Gydytojai ir pacientus konsultuoja, ir gauna daug profesinio amato paslapčių iš mūsų patyrusio vedėjo Tomo Lūžos. Jis daro unikalias operacijas – neseniai be pjūvio pilvo sienoje pašalino gimdą dėl miomos, kuri svėrė 1500 g“, – kolegos sugebėjimais žavėjosi S.Simaitytė.
 

Direktorės pavaduotoja gydytoja pulmonologė Simona Simaitytė:
- Akušerius-ginekologus Telšiai jau ir dabar vilioja ginekologinės praktikos galimybėmis. Gydytojai ir pacientus konsultuoja, ir gauna daug profesinio amato paslapčių iš mūsų patyrusio vedėjo Tomo Lūžos. 

 
Apsilankę Akušerijos-ginekologijos skyriuje per pertraukėlę sutikome gydytoją D.Wojczulį stebintį nuotolinę konferenciją apie pogimdyvinę depresiją. Sutikęs trumpai šnektelti jis pajuokavo, kad su žmona apkeliavo pusę Lietuvos. „Jauniems specialistams svarbu tobulėjimo galimybės. Telšių privalumas – stiprus vedėjas ir galimybė praktikai. Deja, didžiosiose universitetinėse ligoninėse, kur ruošiami gydytojai rezidentai, galimybių pasireikšti mažiau. Gydytojų ir pacientų kiekybinis santykis ten toks, kad rezidentui nelabai ir lieka su kuo dirbti. O čia darbo netrūksta. Kolektyvas taip pat puikus, tai jau tikrai Telšių stiprybė“, – tvirtino D.Wojczulis.
 
J.Seiliuvienė pažymi, kad norint pritraukti jaunimą į regionus, sprendžiant algų klausimus ir kitas problemas svarbu užbaigti sveikatos apsaugos sistemos reformą. Ji prisimena, kad mintys ir planai dėl pertvarkos dėliojami jau seniai, tačiau įgyvendinimas vis buksuodavo. „O reforma labai reikalinga. Turime susitaikyti su faktu, kad ligoninių ties kiekviena kryžkele būti tiesiog negali... Nėra tiek pinigų. Todėl belieka koncentruotis į tas įstaigas, kurios teikia kokybiškas ir visavertes paslaugas, – konstatavo J.Seiliuvienė. – Vykstantys pokyčiai daug kam skausmingi, bet juos reikia daryti. Jei paliksime viską, kaip yra, galutiniame rezultate nuo to geriau nebus niekam. Todėl reformą palaikau. Manau, kad ji yra reikalinga ir vyksta laiku.“
 
Tyrimai nuo galvos iki kojų
Regioninė Telšių ligoninė daug dėmesio skiria įrangos atnaujinimui. Šiais laikais nei ginekologinė, nei akušerinė apžiūra neįsivaizduojama be modernaus ultragarsinio aparato. Telšiai neseniai nusipirko itin modernų modelį, kokį galėtų sau leisti ir ne kiekviena privati klinika. Netrukus įstaigą pasieks ir tiesiog tobulas šiuolaikinis anestezijos aparatas, kuriuo bus sekamas ne tik pacientų kvėpavimas, širdies veikla, bet ir smegenų, raumenų relaksacijos monitoringas. Telšiuose yra du modernūs rentgeno aparatai, neseniai įsigytas ir 128 pjūvių kompiuterinis tomografas. Vaizdų raiška nepalyginamai geresnė už tą, kurią gaudavo senuoju aparatu. Tiriama sritis greičiau nuskanuojama, vaizdai aiškesni, jų daugiau. Tai didelis patogumas ir pacientui. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos tyrimą nereikia ilgam sulaikyti kvėpavimo, procesas trunka kelias sekundes.
 
Modernų branduolinio magnetinio rezonanso aparatą ligoninė nusipirko kiek seniau – prieš šešerius metus. Dėl jo daug kas kreipiasi tyrimams į Telšius, nes ne kiekviena įstaiga tokio lygio techniką turi. J.Seiliuvienė reziumuoja, kad ligoninėje yra visos galimybės ištirti žmogų nuo galvos iki kojų. Gydytojams radiologams patogu, nes analizuoti ir aprašinėti tyrimų duomenis jie gali nuotoliu iš bet kurios buvimo vietos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!