Pasak T.V.Raskevičiaus egzistuoja keli rimti rūpesčiai, su kuriais potencialiai tenka susidurti translyčiam asmeniui. Lietuvoje egzistuoja daugybė poįstatyminių teisės aktų, kurie de facto tampa nepralaužiamu barjeru teisinę lytį pakeitusiam žmogui užimti tam tikras pareigas.
 
Ilgą laiką dėl to, kad transseksualumas Lietuvoje vis dar tebėra psichinė diagnozė, tokie žmonės negalėjo būti notarai, teisėjai, muitinės darbuotojai. Negali tapti įtėviais ar globėjais, atlikti tarnybą statutinėse policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybose ar krašto apsaugos pajėgose. „Transseksualumo“ diagnozė yra įtraukta į visus draudžiamų būklių sąrašus. Nors Pasaulio sveikatos organizacija dar prieš keletą metų transseksualumą pašalino iš psichikos ligų sąrašo.
 
Taip, tapatybės dokumentus be chirurginės operacijos pakeitęs translytis asmuo pakeičia teisinę lytį, tačiau biologinės charakteristikos ir po chirurginės operacijos vienu ar kitu lygmeniu išlieka tos pačios.
Kai kurie translyčiai asmenys, pakeitę asmens tapatybės dokumentus ir įgavę naująjį asmens kodą, susiduria su situacijomis, kai įvairiuose sąrašuose ir registruose esantys jų asmens duomenys yra dubliuojami. Pasitaiko atvejų, kai žmonės gauna dvigubas sąskaitas – vieną pagal senąją, o kitą pagal naująją tapatybę. Iš esmės tai reiškia, kad dokumentus pakeitusių translyčių asmenų duomenys yra tvarkomi netinkamai – naujieji asmens duomenys perduodami trečiosioms šalims, tarkim, paslaugų tiekėjams, tačiau nėra užtikrinama, jog būtų pašalinti senieji įrašai.
 

„Šie žmonės taip pat automatiškai sistemos eliminuojami iš valstybės vykdomų onkologinių ligų prevencinių programų, tokių kaip prostatos ar gimdos kaklelio vėžio. Taip yra todėl, kad sveikatos apsaugos sistema mato tik jų teisinę lytį, o ne biologinę realybę. Juk turint tam tikrą skaičių asmens kodo pradžioje tam tikrų specialistų neįmanoma pasirinkti net savarankiškai užsirašant per el. sveikatos sistemą“, – apie teisines problemas, su kuriomis potencialiai gali tekti susidurti translyčiams žmonėms pasakoja parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius.

---

 
Patirtis
Translytė iš Panevežio kilusi ir šiuo metu Vilniuje gyvenanti mergina, kuri pageidavo likti anonimiška, sutiko trumpai papasakoti apie savo patirtis.
- Papasakok, prašau, kada pradėjai jausti kokį nors fizinį ar moralinį diskomfortą dėl biologinės lyties?
- Jei kalbame apie lytinį identitetą, diskomfortą pradėjau jausti dar ankstyvoje vaikystėje. Tiek, kiek save pamenu. Kalbant apie biologinį kūną, pirmosios tokios mintys atsirado ankstyvoje paauglystėje, brendimo metu.
 
- Kaip į tokius ženklus reaguodavo ir šiandien reaguoja artimieji?
- Ilgą laiką jie tiesiog atsisakė tai pripažinti. Mamos neturiu, tačiau tėtis ilgainiui susitaikė ir pripažino mane tokią, kokia esu. Šiuo metu santykiai tarp manęs ir jo yra artimi ir šilti. Tiesą sakant, jis galiausiai ir finansavo mano tranziciją.
 
- O santykiai su bendraamžiais? Pedagogais? Ar kyla problemų darbe?
- Na, aš visados buvau keistas vaikas. Nelabai pritapdavau prie bendraamžių. Tačiau kai būdama dešimtoje klasėje pradėjau tranziciją (neinvazinis (socialinis) lyties keitimas), situacija tapo tikrai baisi. Jie elgdavosi kaip gyvuliai. Visgi turėjau kelias drauges.
Iš mokytojų pusės jausdavau tikrai daug spaudimo ir diskriminacijos. Nuolatos vadindavo mane vyriškais įvardžiais, kreipdavosi į mane mano „mirusiu vardu“. Ne kartą sakiau, kad man nepatinka tokie kreipiniai. Nuolatos girdėdavau įprastus translyčiams žmonėms epitetus. Man nuolat kartodavo, kad viską išsigalvoju, kad viskas „iš neturėjimo ką veikt“. Atvirai mane apkalbinėdavo pamokų metu. Patyčios būdavo net ir iš socialinių pedagogų pusės. Galiu net pasakyti, kokioje mokykloje tai vyko – Panevežio „Nevėžio“ mokykla. Ji jau uždaryta.
 
- Ar esi oficialiai pasikeitusi lyti asmens tapatybės dokumentuose? Ar procesas buvo sudėtingas?
- Lengva nebuvo. Procesas truko kažkur apie pusmetį. Kainavo kelis šimtus eurų. Tuo metu pagalbos kreipiausi į Tomą Vytautą Raskevičių. Turėjau pateikti daugybės dokumentų kopijas, kreiptis pas psichiatrą, kad jis nustatytų diagnozę bei turėjau įrodyti, jog vaistų hormoniniam gydymui turiu bent jau pusmečiui. Diagnozė reikalinga ne tik, kad būtų įmanoma pakeisti dokumentus, bet ir kad galėčiau pradėti medicininę tranziciją. Kadangi tuo metu man buvo penkiolika metų, diagnozavimas šiek tiek užtruko. Turėjau atlikti įvairius asmenybės testus, kalbėtis ne su vienu specialistu. Kartais jie klausdavo tikrai keistų dalykų, kuriuos neva turėtų atitikti transseksualus žmogus. Tarkim, jei tu esi mergina, tau turi patikti rožinė spalva. Tokių banalybių, kurių aš neatitikau. Tai dar labiau pailgino procesą.

---

 
Komentaras
Psichologė Gytė Ruzgė:

- Į tarptautinę ligų klasifikaciją yra įtraukta keletas diagnozių, susijusių su lyties tapatumu. Visgi šiuo metu tarp pasaulio sveikatos apsaugos specialistų nepaliaujamai verda diskusijos, ar tos diagnozės yra tikslingos.
Kalbant apie psichikos sveikatą, svarbiausias yra vienas esminis kriterijus – kiek žmogaus elgesys ar emocinės būsenos trukdo jam pačiam jaustis gerai. Translyčiams žmonėms tokiu atveju daugiausiai problemų kelia aplinkinių požiūris į juos. Teigimas, jog jie yra nesveiki, iškrypėliai, visi tie žeminantys ir elementarų žmogaus orumą žeidžiantys komentarai socialiniuose tinkluose, kurie vis dar pamėgti visuomenėje, žaloja translyčius. Esama daug atvejų, kai būdami juos palaikančioje aplinkoje translyčiai žmonės gyvena visavertį gyvenimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!