Tik­ro­jo ni­ko­ti­no vei­do pa­ieš­kų link

Emilis Jakštys
2024-03-28
„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­kas che­mi­ka­lų mi­ši­nys. Šis ga­li su­kel­ti rim­tus svei­ka­tos su­tri­ki­mus, mir­ti­nas plau­čių li­gas ir vė­žį“, – tei­gia gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas dr. Pe­ter Har­pe­ris.
Tik­ro­jo ni­ko­ti­no vei­do pa­ieš­kų link
Nors rūkymas ne vieną įsuka į priklausomybės gniaužtus, šių žmonių sveikatą žaloja visai kitos nuo-dingosios medžiagos. Žmonės rūko dėl nikotino, tačiau miršta dėl kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria tabako degimo metu.

Prieš­ta­rin­ga­sis ni­ko­ti­nas

Kon­sul­ta­ci­jų įmo­nės „The Coun­ter­fac­tu­al“ va­do­vas Cli­ve Ba­tes pa­ste­bi vy­rau­jan­čius du kar­di­na­liai skir­tin­gus žvilgs­nius į ni­ko­ti­ną. Vie­ni svars­to, jog tam tik­rais at­ve­jais ni­ko­ti­nas ga­li su­ma­žin­ti stre­są, ne­ri­mą, ge­rin­ti dė­me­sin­gu­mą ir net pa­dė­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems su­dė­tin­go­mis li­go­mis. Prie­šin­ga po­zi­ci­ja daž­niau­siai skam­ba kon­ven­ci­nė­se ta­ba­ko kon­tro­lės kon­fe­ren­ci­jo­se. Ša­li­nin­kai pa­brė­žia, jog ni­ko­ti­nas – rim­tą pri­klau­so­my­bę su­ke­lian­ti me­džia­ga, o įvai­rūs ga­li­mi ni­ko­ti­no tai­ky­mo pri­va­lu­mai esą tik iliu­zi­ja.    
 
Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja ir tre­čia­sis po­žiū­ris. Į ni­ko­ti­ną siū­lo­ma žvelg­ti pa­na­šiai kaip į ko­fei­ną. Ša­li­nin­kai pri­me­na, kad žmo­nės pa­tys ga­li pa­si­rink­ti ką var­to­ti ir kaip elg­tis. 

 

Štai pri­klau­so­my­bių li­gų spe­cia­lis­tas Gar­rett McGovern svars­to, jog vy­rau­jan­tis nei­gia­mas po­žiū­ris tar­si įka­li­no ni­ko­ti­no per­spek­ty­vas. „Iš­leis­ki­me ni­ko­ti­ną iš ka­lė­ji­mo ir pa­žiū­rė­ki­me, ko­kią nau­dą jis ga­li su­teik­ti, nes tai – vi­siš­kai ne­įti­kė­ti­nas da­ly­kas. Ir Cli­ve (mo­de­ra­to­rius Cli­ve Ba­tes – red. past.) vi­siš­kai tei­sus. Mes ne­de­mo­ni­zuo­ja­me ko­fei­no, ta­čiau de­mo­ni­zuo­ja­me ni­ko­ti­ną. Prieš dau­gy­bę me­tų žiū­rė­da­vo­me fil­mu­kus apie ni­ko­ti­ną. Nai­viai gal­vo­da­vau, kad jis bu­vo vi­sų pro­ble­mų prie­žas­tis. Vi­sa ki­ta bu­vo ne­svar­bu“, – sa­kė ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo ša­li­nin­kas.

 
Sme­ge­nų funk­ci­jas ty­ri­nė­jan­tis pro­fe­so­rius dr. Paul Ne­whou­se pa­ste­bi, kad ni­ko­ti­nas vei­kia sme­ge­nų re­cep­to­rius, bet te­ra­peu­ti­nės jo per­spek­ty­vos ke­lia daug ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. Vis­gi jis ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad da­liai pa­cien­tų ni­ko­ti­nas ga­li pa­si­tar­nau­ti. Šiuo me­tu tarp eks­per­tų daug dis­ku­tuo­ja­ma apie ni­ko­ti­ną. 
 
„Įta­riu, jog dau­gy­bė žmo­nių nie­ka­da ne­no­rės ar­ba jiems ne­rei­kės var­to­ti ni­ko­ti­no. Ta­čiau da­liai žmo­nių tai ga­li bū­ti nau­din­ga. Tai ga­li bū­ti svar­bu jų kog­ni­ty­vi­niams ge­bė­ji­mams, nuo­tai­kai ir ne­ri­mui re­gu­liuo­ti“, – apie ni­ko­ti­no tai­ky­mo per­spek­ty­vas svars­to sme­ge­nų funk­ci­jas ty­ri­nė­jan­tis dr. P.Ne­whou­se.
 
Iš­veng­ti ta­ba­ko de­gi­mo

Di­džiau­sia ni­ko­ti­no kon­cen­tra­ci­ja yra ta­ba­ko la­puo­se, ta­čiau jo ran­da­ma ir ki­tur. Ni­ko­ti­nas vei­kia sme­ge­nų neu­ro­me­dia­to­rius, ku­rie yra su­si­ję su ma­lo­nu­mo po­jū­čiu. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas al­ka­loi­das ke­lia rim­ta pri­klau­so­my­bę, ta­čiau ieš­ko­ma ir ki­tų ni­ko­ti­no pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bių, dis­ku­tuo­ja­ma apie ni­ko­ti­no bei rū­ky­mo ke­lia­mos ža­los svei­ka­tai at­sky­ri­mą. 
 
Gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas dr. P.Har­per tei­gia, kad nors rū­ky­mas ne vie­ną įsu­ka į pri­klau­so­my­bės gniauž­tus, šių žmo­nių svei­ka­tą ža­lo­ja vi­sai ki­tos nuo­din­gos me­džia­gos. Šis pa­brė­žia, kad žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, ta­čiau mirš­ta dėl kenks­min­gų me­džia­gų, ku­rios iš­si­ski­ria ta­ba­ko de­gi­mo me­tu.
P.Har­per pa­ste­bi, kad kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­niai kai­ti­na ta­ba­ką že­mes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je. To­dėl ta­ba­kas ne­de­ga ir ne­iš­ski­ria to­kios gau­sy­bės svei­ka­tai kenks­min­gų me­džia­gų, bet var­to­to­jas pa­si­sa­vi­na rei­kia­mą ni­ko­ti­no do­zę. 
 

Gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas Da­vid Kha­y­at pa­brė­žia, kad ta­ba­ko de­gi­mo me­tu iš­ski­rian­čios nuo­din­gos me­džia­gos – vie­nas veiks­nių, su­ke­lian­čių mir­ti­nas li­gas. Spe­cia­lis­tas ne­tie­sio­giai ant­ri­na ko­le­gai, tar­da­mas, kad pats ni­ko­ti­nas nė­ra on­ko­lo­gi­nių li­gų prie­žas­tis. „Ni­ko­ti­nas ne­su­ke­lia vė­žio. Net me­di­kai iš­ra­šo pa­kai­ti­nę ni­ko­ti­no te­ra­pi­ją, ku­ri pa­de­da nu­trauk­ti rū­ky­mą. Vė­žį su­ke­lia kan­ce­ro­ge­nai, esan­tys de­gių ci­ga­re­čių dū­muo­se. Yra do­zės ir at­sa­ko san­ty­kis – kuo di­des­nis są­ly­tis su kan­ce­ro­ge­nais, tuo di­des­nė vė­žio at­si­ra­di­mo ri­zi­ka“, – sa­ko dr. D.Kha­y­at. Spe­cia­lis­tas svars­to, jog rū­kan­tys as­me­nys, ku­riems ne­pa­vyks­ta įveik­ti ža­lin­go įpro­čio, ni­ko­ti­ną ga­lė­tų pa­si­sa­vin­ti ma­žiau ža­lin­gais bū­dais.
 
Šis taip pat pri­me­na, kad rū­kan­tiems as­me­nims iš­si­vys­to ne tik fi­zio­lo­gi­nė, bet ir psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­so­my­bė. „Taip pat yra va­di­na­ma­sis rū­ky­mo ri­tu­a­las. Rū­kan­tys as­me­nys už­si­de­ga ci­ga­re­tę, įsi­de­da ją tarp lū­pų, įtrau­kia, iš­pu­čia dū­mus ir taip to­liau. Kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko pro­duk­tai su­tei­kia to­kį pa­tį ri­tu­a­lą kaip de­gių ci­ga­re­čių pro­duk­tai. To­dėl ypač Ja­po­ni­jo­je pa­ste­bi­me di­de­lį kai­ti­na­mo­jo pro­duk­tų po­pu­lia­rė­ji­mą tarp bu­vu­sių rū­ka­lių“, – įžval­go­mis da­li­na­si gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas. 
 
Pats ni­ko­ti­nas tu­ri dau­giau pri­tai­ky­mo bū­dų. Štai iš­si­va­duo­ti iš rū­ky­mo pri­klau­so­my­bės gniauž­tų ga­li sėk­min­gai pa­gel­bė­ti pa­kai­ti­nė ni­ko­ti­no te­ra­pi­ja. Ši pa­de­da su­ma­žin­ti dėl rū­ky­mo nu­trau­ki­mo at­si­ra­du­sius ne­ma­lo­nius po­jū­čius, mal­ši­na no­rą už­si­rū­ky­ti. No­rin­tys at­si­svei­kin­ti su įpras­tų ci­ga­re­čių pa­ke­liu kliau­na­si ni­ko­ti­no gu­ma, pleist­rais, purš­kik­liais.

 
Mes­ti dėl ki­tų

Vie­ną ga­li­mų ni­ko­ti­no tai­ky­mo per­spek­ty­vų at­sklei­džia ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­ja Ca­ro­ly­ne Be­au­mont. Ji iš­ra­šo ni­ko­ti­no re­cep­tus įpras­tų ci­ga­re­čių var­to­to­jams, no­rin­tiems per­ei­ti prie elek­tro­ni­nių. Da­lis rū­ka­lių sėk­min­gai at­si­svei­ki­na su įpras­tų ci­ga­re­čių pa­ke­liu, pa­si­rink­da­mi „vei­pin­ti“ ma­žiau ža­lin­gus ga­mi­nius. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, jog dau­giau kaip pu­sė jos klien­tų – ket­vir­tos šeš­tos de­šim­ties vy­rai. Jai ta­po įdo­mu su­pras­ti, ko­dėl. 
 
„Da­lis jų sa­ko no­rin­tys at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo, nes ku­ria šei­mą, ki­tus spau­džia žmo­na ar mer­gi­na. Dar ki­ti vy­rai tai da­ro, kad ga­lė­tų bė­gio­ti su vai­kais. Kai ku­rie bū­tent to­kio am­žiaus vy­rai pa­ste­bi be­pa­si­reiš­kian­čią rū­ky­mo ža­lą svei­ka­tai, tad su­vo­kia, kad lai­kas per­ei­ti (prie ma­žiau ža­lin­gų ta­ba­ko ga­mi­nių – red.past). Ir ga­liau­siai da­lis vy­rų sa­ko, jog iš­si­sky­rė, pra­de­da nau­jus san­ty­kius, to­dėl ima ypač rū­pin­tis svei­ka­ta“, – pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi da­li­ja­si eks­per­tė.
 
Ji įvar­di­na pa­grin­di­nes prie­žas­tis, ko­dėl jos klien­tai pra­dė­jo rū­ky­ti. Da­lis jų pa­ty­rė rū­kan­čių ap­lin­ki­nių spau­di­mą, ki­ti už­au­go na­muo­se su rū­kan­čiais ar­ti­mai­siais. Rū­ka­liams taip pat ne­bu­vo sve­ti­mos stre­so mal­ši­ni­mo prie­mo­nių pa­ieš­kos. Įdo­mu, kad dau­giau kaip pu­sė rū­kan­čių­jų tę­sė šį ža­lin­gą įpro­tį dėl pa­ti­ria­mos emo­ci­nės įtam­pos. Pa­na­šu, kad ap­lin­ki­niai rū­ka­liai ne­pa­dė­jo ženg­ti svei­kes­nio gy­ve­ni­mo link. 
 

„Pu­sė ap­klaus­tų­jų pa­žy­mė­jo, kad bu­vi­mas kar­tu su ki­tais rū­kan­čiais yra aks­ti­nas jiems to­liau rū­ky­ti. Tai ypač ak­tu­a­lu žmo­nėms, dir­ban­tiems in­dust­ri­jo­se, ku­rio­se dau­ge­lis dar­buo­to­jų rū­ko. Pa­vyz­džiui, sta­ty­bų, sve­tin­gu­mo pra­mo­nės, ka­zi­no dar­buo­to­jai. Jie ne­ga­li im­ti ir mes­ti dar­bo, to­dėl pa­si­lie­ka tarp rū­kan­čių­jų“, – pa­sa­ko­ja ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­ja Ca­ro­ly­ne Be­au­mont. Pas­ta­ro­ji pa­ste­bi, kad reikš­min­ga da­lis (80 proc.) bu­vu­sių rū­ka­lių pri­pa­ži­no, jog šie to­liau „vei­pi­na“, mat ki­taip vėl grieb­tų­si ci­ga­re­čių pa­ke­lio. Ir net penk­ta­da­lis res­pon­den­tų pa­žy­mė­jo, kad grįž­tų prie juo­do­jo­je rin­ko­je par­duo­da­mų įpras­ti­nių ci­ga­re­čių.

 
Tik­ro­jo ni­ko­ti­no vei­do pa­ieš­kos iš­ties vin­giuo­tos. Ni­ko­ti­nas ne vie­ną įve­lia į rim­tos pri­klau­so­my­bės gniauž­tus, ta­čiau moks­li­nin­kai pa­ste­bi, kad šis al­ka­loi­das nė­ra pa­grin­di­nė su rū­ky­mu su­si­ju­sių li­gų prie­žas­tis. Eks­per­tai svars­to pla­tes­nes ni­ko­ti­no pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris