Kontūrai neaiškūs
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kabinetuose dėl sėkmės džiūgauta jau kuris laikas. Pernykštę gegužę laimėtas Finansų ministerijos konkursas: SAM pasiūlymas įvertintas geriau nei idėjos šeimos infrastruktūros ar Gedimino kalno gelbėjimo projektai. Ilgai brandintas vaisius visuomenei pristatytas kaip stebuklas. „Skubiosios telemedicinos centre dirbantis gydytojas konsultuos rajono arba regiono ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytoją ir pacientą gyvai per atstumą. Taip pat skirtingų skubiosios telemedicinos centrų gydytojai galės konsultuotis tarpusavyje“, - pilotinio projekto esmę išdėsto SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Alvyda Naujokaitė.
 
Idėją įgyvendins SAM kartu su Kauno ir Santaros klinikomis bei Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Kiekvienos didžiųjų ligoninių gydytojai tiesioginiu ryšiu susijungs su trimis rajoninėmis gydymo įstaigomis. Visgi detalesnis projekto kontūras dar sunkiai įžiūrimas. Laimingųjų devintukas iki šiol neaiškus. Kurių rajonų gydytojams teks malonė pasikalbėti su „daktaru iš didmiesčio“, dar neaišku. Reikia apskaičiuoti, kurie nevidonai centrus labiausiai apkrauna savais pacientais. Tiesa, jaudintis dėl apmokėjimo už paslaugas gydymo įstaigoms dabar nėra ko. Viskas bus finansuota Europos Sąjungos lėšomis.
 

L.S. skaičius
3,1
- tiek ES lėšų numatyta skirti telemedicinos projektui.

 
Lietuvoje - ne naujiena
Teisingai tvirtinama, kad užsienyje telemedicina populiarėja nesvietiškai. Tiesa, kartu skambantis lozungas siūlo telemedicinos dėka „priartinti gydytoją prie paciento“, t.y. raginama kuo daugiau paslaugų suteikti neištempiant žmogelio iš namų, negaištant laiko poliklinikoje. Su pasaulinėmis madomis ir vėl prasilenkiama, bėgama tik paknopstom atsilikus.
Negali sakyti, kad telemedicina – mūsų šalyje dar nematytas padaras. Antai jau penktus metus Santaros klinikose veikia projektas „Pažangios telemedicinos paslaugos“, kuris teikia paslaugas trijose srityse: kardiologija, dermatologija, oftalmologija. Klestinčiu projekto nepavadinsi. Šiuo metu ilgalaikių sutarčių nėra, informacinė sistema yra palaikoma ir naudojama tiek, kiek jos funkcionalumas leidžia būtent pagal Lietuvos gydymo įstaigų momentinį poreikį.
 
Ne paslaptis, kad mažesnės gydymo įstaigos jau dabar naudojasi teleradiologijos paslaugomis. Radiologinis tyrimas atliekamas vienoje gydymo įstaigoje, o vaizdai perduodami kitos įstaigos specialistams, kurie įvertina, aprašo tyrimą. Tam gydymo įstaigos tarpusavyje sudaro teleradiologijos paslaugų teikimo sutartis. Šios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

---

 
Komentaras
Lietuvos telemedicinos asociacijos prezidentas Romualdas Jonas Kizlaitis:

- Telemediciną turėtų būti leista skatinti Lietuvoje visomis apimtimis. Neturi būti kiekvienam veiksmeliui sudaromas atskiras aprašas. Jeigu galima paslaugą, kurią žmogus gauna atėjęs į polikliniką, suteikti nuotoliniu būdu, tą reikėtų ir daryti. Vaizdo konferencijos, konsiliumai didžiųjų gydymo įstaigų viduje jau tikrai ne vienerius metus vyksta. Nėra čia jokio stebuklo. Problema atsiranda, kai telemediciną norima plėtoti tarp skirtingų juridinių darinių. Negali tiesiog patarti, prireikia sutartį pasirašyti. Drąsiai galiu pasakyti, kad ruošiamame pilotiniame projekte iš technologinės pusės negali būti nieko ypatingo. Šiandien technologija itin pigi. Telemedicinos virsmas nesunkiai teikiama paslauga – štai kur būtų stebuklas!

---

 
Tarp kitko
Telemedicinos paslaugų teikimo tvarką įstatymu dar prieš gerus penkerius metus nustatė tuometis sveikatos apsaugos ministro Vytenis Povilas Andriukaitis. Giedota ta pati dainelė, kaip ir dabar. Teigta, kad naujasis teisės aktas padės sparčiau plėtoti nuotolinę mediciną, didinti galimybes atokiausių šalies rajonų gyventojams ir gydytojams sulaukti profesionaliausių medikų konsultacijų. Visgi dėl griozdiško tvarkos telemedicinos proveržio iki šiol nesulaukėme. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!