- Tomai, įdomu būtų sužinoti, kodėl būtent tokį įvaizdį pasirinkote rinkiminei kampanijai? Ypač žinant gana didelį mūsų visuomenės konservatyvumą. O ir apylinkė, kurioje iškėlėte kandidatūrą, švelniai tariant, tarp vilniečių negarsėja tolerancija.
- Tą įvaizdį pavadinčiau raktiniu žodžiu „šauksmas“. Jį pasirinkau, nes mano bendruomenės problemos Lietuvoje yra ignoruojamos trisdešimt metų, o šalies politikai manipuliuoja tam tikra visuomenės dalimi, sakydami, jog jų sprendimams mes dar nesame pasiruošę, jog seksualinių mažumų iškeliami klausimai prieštarauja Lietuvos tradicinėms vertybėms bei konservatyviosios daugumos nuomonei. Todėl manau, reikėjo pasirinkti tokį drastišką metodą, kad mano bendruomenės problemos būtų pastebėtos ir apie jas būtų pradėta kalbėti. Be abejo, su komanda buvo tartasi dėl įvairių variantų, tačiau džiaugiuosi, jog priėmiau būtent tokį sprendimą, o palaikymas, kurį gavo „Laisvės partija“ bei aš asmeniškai, parodė, jog jis buvo teisingas.

- Nesibaiminote, jog šis jūsų pasirinkimas turės atvirkštinį poveikį? Juk tam tikri itin konservatyvūs politikai, o ir gana ženkli visuomenės dalis, kalbant apie LGBT+ bendruomenės teises, būtent ir akcentuoja moterų drabužiais persirengusius vyrus – bijo esą tai ir taps „norma“.
- Tokios baimės tikrai neturėjau. Maža to, būtent dėl to ir buvo priimtas toks sprendimas. Matot, LGBT bendruomenė dažnai yra redukuojama ir tapatinama būtent su tokio pobūdžio išvaizda. Tačiau pamirštamos mūsų idėjos, kompetencijos, intelektualinės savybės. Yra matoma tik mūsų seksualinė orientacija ir niekas daugiau. Žinote, truputėlį ironiška, kai manęs klausia, ar aš ir priesaiką ateisiu duoti su aukštakulniais. Ne. Nes viskam yra vieta ir laikas. Vieta yra kalbėti apie problemas bei jas spręsti ir yra vieta atkreipti į jas dėmesį. Tiems politikams, kurie bijo mano įvaizdžio, galiu palinkėti sėkmės. Kadangi jiems teks susidurti ne su mano aukštakulniais, o su mano kompetencijomis.

- Kad prakalbome apie problemas, su kuriomis susiduria LGBT bendruomenės žmonės – kokias esmines ketinate spręsti pradėjęs darbuotis Seime?
- Reikėtų išskirti dvi sferas, kurioms abiem reikalingas įstatymo leidėjų dėmesys. Teisinė ir socialinė. Pirmuoju atveju prioritetinis klausimas būtų tos pačios lyties šeimų teisinis pripažinimas. Esu pastebėjęs, kaip šiuo klausimu yra kiršinama ir elektrinama visuomenė, todėl vertėtų pabrėžti, jog kol kas mes kalbame būtent apie partnerystės institutą. Tačiau ta apimtimi, kuri reguliuotų ne ūkinius, o būtent šeimos santykius. Galėsime diskutuoti, ar tai bus Civilinio kodekso pataisa, ar atskiras teisės aktas, tačiau esminis dalykas – taip vienalytėms poroms suteiksime šeimos teises ir pareigas. Kalbant apie santuoką – reikalingas kiek platesnis visuomenės dialogas ir „Laisvės partija“ šiuo metu yra vienintelė atvirai pasisakanti už tai. Taip pat itin svarbus klausimas, kurį reikia nedelsiant spręsti, - galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentuose nurodoma lytį, kad jie galėtų gyventi taip, kuo jie yra ir taip, kaip jie jaučiasi. Šiuo metu dokumentus pagal lytinę tapatybę Lietuvoje yra pakeitę apie keturiasdešimt žmonių. Trečias prioritetas būtų vadinamasis homoseksualumo propagandos draudimo įstatymas. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje galioja šis absoliučiai gėdingas įstatymas.

- Sakėte, jog egzistuoja ir socialinės problemos, kurias reikia spręsti. Kokios jos?
- Kalbant apie LGBT asmenis, manau, patys opiausi klausimai yra savižudybės ir patyčios. Lietuva išsivysčiusių šalių kontekste šioje srityje yra pačiame dugne. Ypač paauglių savižudybių kiekiu. Be abejo, jog tai ne vien visuomenėje vis dar gajos homofobijos pasekmė, tačiau neabejotinai tai yra viena priežasčių. Todėl būtina pradėti aiškiai apie tai kalbėti bei švietimo įstaigose dėstyti mokslu ir objektyvia informacija grįstą žmogaus teisių ugdymą, lytinį švietimą. Tik pradėję nuo švietimo galėsime daryti įtaką tam tikroms įsisenėjusioms visuomenės problemoms.

- Su kokiais iššūkiais jums pačiam, kaip LGBT+ bendruomenės nariui, teko susidurti gyvenime?
- Na, atsakymas į šį klausimą yra šiek tiek dvejopas. Esu viešas asmuo, tas viešumas mane savotiškai apsaugo. Gyvenu Vilniuje, dideliame mieste, ir dirbu atviroje bei tolerantiškoje darbovietėje. Dėl to šiandien su diskriminacija ir atskirtim nesusiduriu. Žinoma, nepaisant įvairių neigiamų komentarų internete. Na, be to neapsieisi. Daug skaudesnes atsimenu paauglystės patirtis. Tai buvo neapsakomas izoliacijos ir vienišumo jausmas. Atrodė, jog esu vienas pasaulyje, jog esu nenormalus. Susidūriau su patyčiomis mokykloje, tai buvo didelė problema, dėl kurios net teko ją keisti. Tokios patirtys užgrūdina, tačiau norėčiau, kad joks jaunas žmogus taip daugiau nesijaustų.

- Kalbėdamas apie santuoką minėjote, jog reikalinga platesnė visuomenės diskusija. Visgi joje ganėtinai populiari pozicija, kad santuoka - „šventa“ ir yra įmanoma tik tarp vyro ir moters. Koks būtų jūsų kontrargumentas?
- Diskusija visuomenėje ir politinėje arenoje bus reikalinga vien dėl to, jog tos pačios lyties partnerių santuokoms įteisinti prireiks devyniasdešimt keturių Seimo narių palaikymo. Taigi, ji bus išties ilga, bet tikiuosi, jog konstruktyvi. Po to, kai priimsime partnerystės įstatymą, kitą rytą atsibudę žmonės pamatys, jog gyvenimas jiems nesustojo, dangus nenukrito - viskas vyksta taip, kaip vyko. Pasikeis tik tai, jog dalis visuomenės jausis saugesnė ir laimingesnė. Manau su laiku tai nuties kelią ir santuokų įteisinimui. Tikiu, kad Lietuvos žmonės nori gyventi valstybėje, kuri yra laisva ir teisinga visiems.

- Užduosiu gal kiek filosofinį klausimą. Mūsų šalyje žodis „laisvė“ yra keliamas ant pjedestalo. Kaip manote, ar šalį, kurios įstatymai deklaruoja laisvę ir lygybę visiems, tačiau faktiškai ne visi jos gyventojai yra laisvi ir lygūs, galime vadinti išties laisva?
- Kai kalbame apie situaciją Lietuvoje, esame žiaurūs pesimistai. Mėgstam save plakti, ketvirčiuoti, linčiuoti. Bet viskas priklauso nuo to, su kuo palyginti. Aišku, gerai yra lyginti su vakarais ir siekti tokios ekonominės bei socialinės situacijos, kokia yra ten. Tačiau jei pažvelgtumėm į rytus, į tą kalėjimą, iš kurio ši šalis išėjo su tuo pačiu laisvės šūkiu, - Lietuva yra žmogaus teisių stebuklas. Pirmame rinkimų ture išrinko atvirai politišką LGBT+ žmogų į parlamentą. Tai, kad dabar skirtingoms visuomenės grupėms, skirtingoms idėjoms atstovaujama, yra tiesiog demokratijos įsikūnijimas. O už laisvę kovoti reikia kiekvieną mielą dieną. Ji nėra duotybė. Ir kiekvienas gali prisidėti prie to, kaip jinai veiks visiems.

---

 
Dosjė
2011 m. baigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politikos mokslų bakalauro studijas.
2012 m.- Centrinės Europos universitete (Vengrija) Žmogaus teisių teisės magistro studijas.
2012–2013 m. Lietuvos gėjų lygoje dirbo projektų vadovu.
2014 m. dirbo JAV, Niujorko Bruklino LGBT+ bendruomenės centre renginių koordinatoriumi.
2015–2018 m. teisininku ir viešosios politikos koordinatoriumi. 
Nuo 2018 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje eina skyriaus vadovo pareigas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!