Naujam Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) vadovui iš darbuotojų – reikalavimų sąrašas. Nepatenkintų poreikių, kaip aiškina kolektyvo nariai, prisikaupė per 12 metų taip ir nepavykus užmegzti dialogo su buvusia valdžia. Be menkai motyvuojančio atlyginimo, darbuotojų stygiaus, čia, kaip tvirtinama, įsivyravęs prastas psichologinis klimatas, nėra biudžeto ir profesiniam tobulėjimui. Tarnybos vadovas Valdemaras Sviackevičius įstaigą žada kelti iš pelenų – sako turi tam paruošęs planą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai skundžiasi itin dideliu darbo krūviu, kurį augina darbuotojų stygius. Ypač didelis jų trūkumas yra Kauno, Klaipėdos filialuose.
Atlyginimą pakėlė nepakankamai
Pernai teismo medicinos ekspertai įrašyti į trūkstamų profesijų sąrašą. Nors Sveikatos apsaugos ministerija skyrė finansinį krepšelį šios profesijos atstovų atlyginimams pakelti, Teismo medicinos ekspertų profsąjungos tarybos pirmininkė Vilma Ivanova skundžiasi, kad šis tam tikslui išnaudotas ne visas.
„Mūsų skaičiavimais, buvęs direktorius nepakėlė atlyginimų tiek, kiek leistų finansinės galimybės. Apie tai informavome Sveikatos apsaugos ministeriją, kreipėmės į Vyriausybę, kodėl tiek daug palikta laisvoms pareigybėms. Bandysime apie tai kalbėti su naujuoju direktoriumi“, – apie šią savaitę vyksiantį šalių susitikimą su administracija kalba profesinės sąjungos atstovė.
Kaip nurodyta oficialiame tinklalapyje, šių metų antrą ketvirtį vidutinis teismo medicinos eksperto gydytojo atlyginimas siekė 2937 eurus su kintamąją dalimi, kas į rankas sudaro 1776,89 eurus. V.Ivanovos skaičiavimu, atlyginimas jiems turėtų šoktelėti dar bent dešimt procentų.
Profesiniam tobulėjimui –
po 8 eurus
Be esą neteisingai paskirstytų lėšų atlyginimams pakelti, naujajam vadovui profsąjungos atstovai turi visą reikalavimų paketą: netenkina ir darbo krūvis. Pastarąjį augina darbuotojų stygius. Ypač didelis jų trūkumas, V.Ivanovos teigimu, yra Kauno, Klaipėdos filialuose. O mažuose filialuose Jurbarke, Marijampolėje, Alytuje dirba vos po vieną pensinio amžiaus ekspertą.
„Jei kuris jų suserga, automatiškai darbo krūvis paskirstomas kitiems skyriams, todėl svarbu sukurti finansinę motyvavimo sistemą, kuri skatintų rinktis šią profesiją. Ne kiekvienas gali dirbti su mirusiaisiais. Kai kurie vien lavono kvapą užuodę alpsta“, – apie darbo specifiką pasakoja V.Ivanova.
Nors specialistai numato išsireikalauti papildomų laisvų dienų, kas būtų įforminta šakos sutartimi, juos jaudina ir tai, jog laisvadieniai kitiems darbuotojams dar labiau padidintų darbo krūvį.
Šakos sutartimi numatoma suderinti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybes.
„Kai specialistų Lietuvoje tiek mažai, niekas tokių renginių be mūsų pačių ir neorganizuoja. Nėra jokių konferencijų, skirtų teismo medicinos ekspertams. Vienintelė galimybė tobulėti profesiškai yra užsienyje. Tačiau vien registracijos mokestis ten siekia apie kelis šimtus eurų“, – pasakoja Teismo medicinos ekspertų profsąjungos tarybos pirmininkė Vilma Ivanova.
Pasak jos, šiemet visos įstaigos darbuotojų, kurių yra 240, kvalifikacijos tobulinimui yra skirtas dviejų tūkstančiai eurų biudžetas, taigi kiekvienam tenka apie 8,33 euro.
„Lieka tik savo iniciatyva iš sutaupytų asmeninių lėšų tobulintis, vykti į užsienio konferencijas. Pati prieš dvejus metus esu dalyvavusi teismo genetikų konferencijoje Vašingtone. Man tai kainavo du tūkstančius eurų. Tai – vienintelė vieta, kur teismo genetikai galėtų kelti kvalifikaciją. Kiti teismo ekspertai, žinau, iš viso niekur nebuvo išvykę, – apgailestauja specialistė, teigianti, kad normaliam tobulėjimui ji tikėtųsi konferencijoje dalyvauti bent kartą per dvejus metus. – Palyginti su kitomis šalimis, tokie specialistai užsienyje turi galimybę tobulintis bent kartą per metus.“
Minėtus du tūkstančius eurų tarnyba išleidžia privalomoms gydytojų pirmos pagalbos kursams. Kitus kursus, skirtus gydytojo licencijai prasitęsti, medikai „susivairuoja“ patys įstaigos viduje paskaitas skaitydami vieni kitiems.
Slegia darbo aplinka
Ne kartą už savo teises į gatves išėję kovoti darbuotojai taip pat siekia saugios darbo aplinkos užtikrinimo. Mat medikai, atliekantys autopsiją, susiduria su galimybe užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze.
Išpešti iš vadovybės profesinė sąjunga tikisi ir psichologinės pagalbos kursą. Emociškai sunkų darbą dirbantys medikai sako ypač didelį psichologinį krūvį jaučiantys, kai tenka ekspertizę atlikti po autoavarijų smarkiai sumaitotiems kūnams, kūdikių lavonams.
Be to, dėl prastos darbo atmosferos įstaigoje profesinės sąjungos atstovė sako ketinanti įstaigos vadovui pristatyti psichologo poreikį arba prašys apmokėti psichologo konsultacijas. Tarnyboje, kaip teigiama, tarp kolektyvo įsišaknijusi hierarchija, karaliauja asmeninai principai.
„Tiek administracijoje, tiek kolektyve niekada nebuvo dialogo. Net pati ministerija liepos mėnesį kvietė į trišalį susitikimą buvusį vadovą ir profesinės sąjungos atstovus, bet buvęs direktorius atsisakė atvykti“, – apie įstaigos vidinę kultūrą prabilo V.Ivanova, pridūrusi, jog daug viliasi iš naujojo vadovo. Mat šis su profesine sąjunga bando užmegzti dialogą.
Žada kelti specialybės patrauklumą
Prieš kelis mėnesius pareigas pradėjęs eiti Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius Valdemaras Sviackevičius sako jau spėjęs susipažinti su pagrindiniais srities iššūkiais. Juos ketina aptarti šį ketvirtadienį vykstančiame profsąjungos susirinkime.
„Turime planą kelti atlyginimus ir turime planą, kaip galėtume situaciją pagerinti. Su profsąjungomis aptarsime koncepciją, kaip valdyti darbo apskaitos sistemą ir kokiu keliu einama to link. Siūlyti planą visų pirma turi vadovas, o su darbuotojais ieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – nusiteikimą keisti sistemą rodė Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius Valdemaras Sviackevičius, kol kas nepanoręs išduoti savo siūlymų. Mat pirmieji apie tai, sako, turi išgirsti kolektyvo nariai.
„Paviešinsime, kai rasime bendrą kalbą. Turime iššūkių su aptarnaujančiu personalu – vadinamąja vidutine grandimi, kas ir bus fokusas susitikime. O teismo medicinos ekspertams, kurių turime 77, situacija yra pagerėjusi, jiems ženkliai pakėlus atlyginimą“, – teigia V.Sviackevičius. Jiems atlyginimas pernai kilo apie 50 proc. Kaip skelbiama įstaigos tinklalapyje, teismo medicinos ekspertas 2024 m. II ketv.
vidutiniškai gavo 3937 eurų nustatytąjį darbo užmokestį, o 2023-iais tokiam darbuotojui buvo mokamas 2389 eurų atlygis.
SAM duomenis patikslina: VTMT teismo medicinos ekspertų darbo užmokesčiui padidinti 2024 m. skirta 2,4 mln. Eur. VTMT teismo medicinos ekspertų vidutinis darbo užmokestis 2024 m. palyginti su 2023 m. išaugo 77 proc.: nuo 2611 Eur iki 4624 Eur neatskaičius mokesčių (2024 m. 9 mėn. ataskaitos duomenimis).
Teismo medicinos ekspertų vidutinį darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (su kintamąja dalimi), kuri nuo 2024 m. padidinta 58 proc. nuo 1980 Eur iki 3130 Eur neatskaičius mokesčių, ir papildomas darbo užmokestis už pasyvųjį budėjimą, padidintą krūvį, trūkstamų ekspertų funkcijų užtikrinimą.
Kad darbo krūvis nekeltų įtampos, vadovas skaičiuoja, kad papildomai tarnybai reikėtų 5-6 teismo medicinos gydytojų.
„Jau esame pritraukę vieną darbuotoją Toksikologijos laboratorijoje, kur turime nemažai iššūkių. Šiuo metu jaučiame ženkliai padidėjusį tyrimų poreikį. Siekiame pagreitinti ir pagerinti skyriaus veiklą. Šiuo metu kalbamės su dar vienu darbuotoju. Situacija pamažu taisosi, o ateityje turėsime veiksmų planą, kaip tuos darbuotojus pritraukti. Seksime jų efektyvumo rodiklius, ieškosime būdų, kaip surasti motyvavimo priemonių, turėsime priemonių paketą, kas leis, kad specialybė atrodytų patraukliai“, – perspektyvas žada vadovas, tikinantis, kad dėl to jaučiantis Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymą.
„Jei manęs netenkintų darbo sąlygos ir nematyčiau galimybės spręsti iššūkius, tikrai nebūčiau sutikęs vadovauti įstaigai. Jei esu čia, vadinasi, matau prasmę. Visos sąlygos, kurios suteiktos dirbi, mane šiuo metu tenkina“, – tikino pašnekovas.
Dvylika metų Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovu dirbęs, šiuo metu Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Romas Raudys aiškina įstaigoje prie naujo vadovo pokyčių kol kas nejaučiantis jokių. Tačiau jis patenkintas pernai ženkliai pakeltu atlyginimu. Kaip skelbiama įstaigos tinklalapyje, skyriaus (laboratorijos) vedėjas, patarėjas vidutiniškai gauna 3711 eurų nustatytąjį darbo užmokestį.
„Atlyginimai gerokai atsiliko nuo gydytojų vidurkio. Specialybė buvo nepatraukli ne tik dėl pačios specifikos, bet ir dėl darbo užmokesčio“, – teigė jis.
Ugnelė nebuvo kurstoma ir pačių medikų. Silpnai dirbusi Lietuvos teismo medikų asociacija galutinai sustabdė veiklą dar prie pastarojo vadovo.
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius:
.jpg)
- Įstaigos darbuotojų finansiniai lūkesčiai jau atliepti. Praėjusiais metais teismo medicinos ekspertams atlyginimai kilo smarkiai. Teismo medicinos ekspertų darbo užmokesčiui padidinti lėšos numatytos tokia tvarka: 2024 m. – 2438 tūkst. Eur, iš jų 2403 tūkst. Eur darbo užmokesčiui; 2025 m. – 2686 tūkst. Eur, iš jų 2648 tūkst. Eur darbo užmokesčiui; 2026 m. – 2934 tūkst. Eur, iš jų 2892 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.
Žinoma, kiekvienam žmogui norisi, kad jo atlyginimas būtų didesnis, vis dėlto čia problema ta, kad likusiam personalui atlyginimas kilo nepakankamai, kaip ekspertams. Vis dėlto ekspertai ir turi uždirbti daugiau. Man atrodo, kad nebloga dabar situacija. Neapleidome tos įstaigos. Mano supratimu, išspręsta daugelis buvusių klausimų. Neseniai dėl autopsijų atlikimo ministerija sudarė sutartį su ligonių kasomis, vadovas dėl to turi lankstesnes galimybes pasinaudoti finansais, spręsti kylančius iššūkius, pritraukti naujus darbuotojus.
Naujas vadovas tinkamai susitvarko su tarnyboje kylančiais iššūkiais, aktyviai dalyvauja profsąjungos veikloje.
Pagrindinis iššūkis teismo medicinos tarnyboje – pasenusios informacinės sistemos, neatnaujinta įranga, taigi koncentruotis reikėtų ties laboratorijos prietaisų atnaujinimo. Ypač sparčiai plečiantis naujoms narkotinėms medžiagoms reikalinga investuoti į kokybišką ištyrimų sistemą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: