Kaip pranešė teismas, L. Ašoklienė išteisinta dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu. Teismas konstatavo, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ji buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.
 
„Bylos duomenys rodo, kad darbo pažymėjimas L. Ašoklienei buvo pagamintas tik jos sutuoktinio E. Ašoklio valia ir jo iniciatyva, pati L. Ašoklienė jokios iniciatyvos tuo klausimu nerodė, nes jai tokio pažymėjimo nereikėjo“, – nurodė teismas.
 
Anot teismo, L. Ašoklienei nereikėjo pažymėjimo siekiant koronaviruso pandemijos metu išvengti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, nes ji tuo metu dirbo Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, buvo šalies vyriausioji epidemiologė ir turėjo valstybės tarnautojo pažymėjimą.
 
Pasak pranešimo, pagal savo užimamas pareigas L. Ašoklienė turėjo galimybę laisviau nei kiti Lietuvos piliečiai karantino metu judėti tarp savivaldybių, vykdydama jos pareigybės specializacijoje numatytas funkcijas.
 
Teismas taip pat išteisino ir Ašoklių sūnų K. A., kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.
 
Anot teismo, nors K. A. neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais.
 
„Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. Šiuo atveju, K. A. degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia“, – nurodė teismas.
 
E. Ašoklį teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo.
Tuo metu dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis bei dėl dokumentų suklastojimo teismas jį išteisino kaip nepadariusį šių veikų. Teismas jo pavaldinį A. T. pripažino kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir dokumentų klastojimo.
 
E. Ašokliui teismas skyrė galutinė subendrintą bausmę – 20 tūkst. eurų baudą ir atėmė jam teisę ketverius metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
 
A. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 tūkst. eurų bauda. Baudas abu kaltinamieji turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. Ašoklis ir A. T. taip pat turės atlyginti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui daugiau nei 1,1 tūkst. eurų turtinės žalos.
 
Išteisintiesiems L. Ašoklienei ir K. A. priteista iš valstybės po 2,4 tūkst. už jiems suteiktą teisinę pagalbą.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.