„Šioje specialybėje turime būti konkretūs, jautrūs, bet šaltakraujiški“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytojas anesteziologas-reanimatologas, organų donorų koordinatorius Tautvydas Baranauskas.
- Praverkime Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus duris. Skyriaus, kuriame yra gydomi ypač sunkių būklių pacientai. Kokios sudėtingiausios situacijos jame dirbant?
- Kiekvieną dieną eidamas į darbą suprantu, kad nuo manęs gali priklausyti žmogaus gyvybė, bet man būtent tai ir yra šio darbo esmė. Suprantu, kad neturiu teisės suklysti, būti pavargęs ir tai yra didelė atsakomybė tiek prieš pacientą, tiek prieš patį save. Mes pasiruošę kovoti dėl žmogaus gyvybės pasitelkdami žinias, įgūdžius bei didelį norą padėti. Kartu turime suprasti, atskirti ir aiškiai suvokti, kad ne visiems pacientams galime pagelbėti. Mums tenka priimti sprendimą, kam intensyvios terapijos paslaugos yra tikslingos, o kam ne. Kaip bebūtų gaila, kartais tenka priimti sprendimą, kaip žmogui tiesiog palengvinti jo kančias, netaikant agresyvių intensyvios terapijos gydymo metodų. Tačiau susiduriame ir su atvejais, kuomet atrodo, jog pacientui išgyventi vilčių praktiškai nėra, bet medikų pagalba pavyksta jį „iškapstyti“ iš kritinės būklės.
- Dėl pacientų gyvybių kovojant kasdien, deja, neišvengiamos ir jų netektys. Kaip jums pavyksta su tuo susitvarkyti, tai išgyventi?
- Kuomet netenkame paciento, visada pagalvoju, ar padariau viską, ką galėjau. Dažniausiai savigrauža užsiimti netenka, nes žinau, jog padariau ką galėjau. Kartais pacientų netektys būna ypač skaudžios ir visiškai nuo to emociškai atsiriboti nepavyksta. Vis dėlto, kad ir kaip būtų gaila, ypač jaunų žmonių netekčių, stengiuosi savyje nelaikyti jokių išgyvenimų, nes tai kenktų man, kaip gydytojui ir asmenybei. Su stresu kovoju dalindamasis atvejais su kolegomis po budėjimo.
Mums tenka priimti sprendimą, kam intensyvios terapijos paslaugos yra tikslingos, o kam ne. Kaip bebūtų gaila, kartais tenka priimti sprendimą, kaip žmogui tiesiog palengvinti jo kančias, netaikant agresyvių intensyvios terapijos gydymo metodų.
Susidūrę su sunkiu atveju stengiamės į pacientą žiūrėti struktūriškai, remtis įrodymais, protokolais. Negalvoti apie jį kaip apie žmogų, turintį šeimą, draugus, kuriuos netrukus paliks. Uždėdami tam tikrą profesinį šydą apsaugome save nuo dar vieno gero žmogaus netekties. Tad šioje profesijoje nori ar nenori susiformuoja tam tikras atsparumas. Nepaisant to, stengiuosi išlaikyti empatiją ir žmogiškumą, kol kas man tai pavyksta suderinti.
- Kauno klinikose taip pat dirbate ir organų donorų koordinatoriumi. Kokius didžiausius iššūkius tenka įveikti koordinuojant transplantacijos procesą? Su kokiomis donorų artimųjų reakcijomis, nuotaikomis susiduriate dažniausiai?
- Organų donorų koordinatorius yra atsakingas už sklandų multidisciplininį darbą komandoje. Esame jungiančioji grandis, tad tenka daug komunikuoti su įvairiais specialistais, kiekvieną kartą spręsti vis naujas iškilusias problemas. Kadangi organų donorų būklė gali greitai ženkliai pablogėti, kartais tenka pagreitinti organų eksplantacijos laiką, kas neretai sukelia įvairių organizacinių problemų. Skirtingos eksplantuojančių chirurgų komandos neretai atvyksta iš Vilniaus, Kauno ir užsienio vienu metu. Nemažai sunkumų kyla, kuomet atvyksta užsienio komandos eksplantuoti Lietuvoje esančių donorų organus ir parsigabenti juos į savo šalį. Taip nutinka, kuomet Lietuvoje neturime tinkamų recipientų tam organui transplantuoti.
Kadangi terminalinėmis ligomis serga vis daugiau pacientų ir transplantuojamų organų trūkumas jaučiamas Europoje, mūsų šalys bendradarbiauja. Kuomet nacionaliniu mastu atsisakoma atitinkamų organų, atsiranda galimybė išgelbėti gyvybes kitose šalyse. Tai – puikiai funkcionuojantis modelis, mat išgelbėjama daugybė papildomų gyvybių.
Su užsieniečių komandomis turime daug papildomo darbo, reikalingi oficialūs leidimai bei koordinatoriaus ir policijos palyda į oro uostą. Tačiau visas darbas atsiperka dėl kilnaus tikslo. Apskritai, kalbant apie iššūkius organų donorystėje, jie gerokai mažesni, nei dirbant Intensyvios terapijos skyriuje.
Pokalbis su artimaisiais taip pat gali tapti iššūkiu. Stengiamės rinkti žodžius, ką sakome ir kaip sakome, nes šį pokalbį artimieji nurodo atsimenantys visą gyvenimą. Tad nesinori jiems sukelti papildomo skausmo bei sumaišties. Šiuo metu organų donorystę vykdome tik įvykus smegenų mirčiai. Tai neretai būna netikėtas įvykis, pavyzdžiui, galvos smegenų trauma, plyšusi galvos smegenų arterijos aneurizma, todėl artimiesiems ir taip būna šokas, kad artimasis staiga susirgo, o priimti informaciją apie jo mirtį bei sprendimą paaukoti organus nėra paprasta.
Žmonių reakcijos būna įvairios, dalis artimųjų net nedvejodami išreiškia norą artimojo organus paaukoti visuomenei ir padėti žmonėms, kuriuos dar yra galimybė išgelbėti. Nemaža dalis artimųjų prašo šiek tiek laiko, kad galvoje susigulėtų mintys.
Organų donorų koordinatorių tikslas nėra išsiaiškinti, ko nori artimieji, o artimųjų pagalba sužinoti, ko būtų norėjęs pats asmuo. Deja, organų donorystė ilgą laiką nebuvo populiari tema ir neretai nebeįmanoma sužinoti, kokia būtų buvusi artimojo valia. Sprendimą bet kokiu atveju reikia priimti ir džiugu, kad jis gerokai dažniau būna teigiamas.
Dirbant šį darbą natūraliai norisi skatinti donorystę, nes mes žinome, kaip reikia pagalbos laukiantiesiems. Niekuomet negalime žinoti, ar patiems neteks atsidurti jų vietoje. Tačiau nedarome spaudimo artimiesiems, stengiamės išsamiau supažindinti su donorystės procesu, atsakome į klausimus ir leidžiame sprendimą priimti patiems. Gerbiame bet kokį artimųjų pasirinkimą. Neabejotinai žaviuosi žmonių geranoriškumu, kuomet netekties ir skausmo akivaizdoje, pavyksta priimti nesavanaudišką, geranorišką sprendimą kitų atžvilgiu.
Dosjė:
Išsilavinimas:
• 2013-2019 m. – medicinos gydytojo magistro studijos LSMU MF.
• 2016-2019 m. – medicinos laborantas, Medicininės simuliacijos centras, LSMU.
• 2019-2023 m. – anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūra, LSMU MF.
Profesinė patirtis:
• 2021 m. – iki dabar Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. anesteziologas-reanimatologas.
• 2022 m. – iki dabar LSMUL KK Kauno regiono organų donorystės paslaugų koordinatorius.
• 2023 m. – iki dabar LSMUL KK Intensyvios terapijos skyrius, gyd. anesteziologas-reanimatologas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: