Medžioklė nuo pavasario
Pacientai skundžiasi, kad talonėliai pas gydytoją specialistą išgaruoja per kelias minutes. Kaip taip gali būti – piktinasi jie. Atsikeli žmogus dar prieš septynias ryto, sėdi prie kompiuterio, apšildai pirščiukus, kad griečiau suspaudytumei klaviatūros klavišus ir... lieki ant ledo. Nes dar nespėjus suvesti vardo, talonėlių nelieka.
Ponia Jolanta, pacientų asociacijos „Gyvastis“ narė, sako vizito pas gydytoją talonėlį pradėjo medžioti dar pavasarį. Prieš kelias savaites pavyko. Pas kardiologę moteris apsilankys spalį. „Prieš dvejus metus man buvo atlikta širdies operacija. Kartą per metus turiu užsiregistruoti konsultacijos, kad patikrintų, kaip viskas veikia. Pirmus metus viskas lyg ir buvo neblogai, o antrus metus talonėlio medžioklę pradėjau pavasarį. Sergu.lt pasitikrinu, kada bus paskelbta registracija ir konkrečią dieną bei valandą sėdu prie kompiuterio ir pamatau, kad talonėlių jau nėra. Laukiu kitos dienos, kai bus paskelbta registracija. Vėl tas pats. Laikas eina, suprantu, kad kažkokiu būdu turiu patekti pas gydytoją, bet nežinau, kaip.
 
Santaros klinikose yra atskira Kardiologijos skyriaus registratūra. Galvoju, nueisiu pasiklausti, kaip užsiregistruoti, nes nuo pavasario nepavyksta. Atsako, kad mane užregistruoti gali šeimos gydytoja. Sakau, bandėm - talonėlių nebuvo. Tada registratorė paklausė, pas kokią gydytoją, ir užregistravo pati. Liepė susirinkti siuntimus, atlikti tyrimus. Apsidžiaugiau, nors vizitas tik spalį. Šiek tiek keista, nes maniau, kad, jei jau negali užsiregistruoti internetu, talonėlių nėra jokiais kitais būdais. Bet pasirodo, kad galima ir kitaip“, - pasakoja Jolanta.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos Valdybos narys gydytojas anesteziologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas pripažįsta, jog talonėlių problema egzistuoja. Apie ją kalbama, tiesa, ne ieškant sprendimų, o tik aiškinant, jog taip neturėtų būti. „Manau, jog tai - sistemų administravimo problema. Tokios sistemos turėtų būti orientuotos į pacientą - klientą, kuomet jis turėtų matyti realias eiles, realiu laiku iki galimo artimiausio vizito pas gydytoją. Šioje vietoje principas tiesiog perkelti registracijas telefonu į virtualią erdvę neveiksmingas“, - sako A.Pečkauskas.
 
Talonėlių kiekiai riboti
Šiuo klausimu kiekviena suinteresuota pusė turi savo nuomonę. Tarkim, Valstybinė ligonių kasa ne kartą pacientams dėstė, kad problemas galima išspręsti imant talonėlį ne pas konkretų gydytoją, o pas tą, kuris laisvas. Pacientai į tai atkerta, jog jaučiasi saugiau, kai konsultuoja ne vienerius metus juos gydantis specialistas.
Gydymo įstaigų vadovai įžvelgia dar keletą niuansų. Dalis apsilankymų pas gydytojus specialistus, tarkim, dėl specifinių vaistų pratęsimo yra pertekliniai. Šiuos klausimus galima būtų išspręsti kur kas paprasčiau. Be to, kalbant apie konsultacijas dažnai pamirštama, kad apmokamas tik kas trečias apsilankymas. Paprastai kalbant, norint gauti apmokėjimą reikia organizuoti tris paciento apsilankymus. Gydytojai neslepia, jog tai turi įtakos tiek sudarančioms eilėms, tiek ir greitam talonėlių dingimui.

„Talonėliai, eilės pas gydytojus, kaip sakė vienas Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų, tai - pinigai. Tačiau mums ir specialistų trūksta. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba vienas genetikas, viena odos gydytoja. Natūralu, kad pas juos patekti be galo sunku. O ir gydytojas fiziškai negali per dieną priimti daugiau nei trisdešimt pacientų. Turėtume daugiau paruošti specialistų, nes tai - ne vienos ligoninės, bet visos respublikos problema. Štai odos ligų specialistai eina dirbti į privatų sektorių. Viešajam jų pritrūksta.
Kita vertus, reikia suprasti, kad gydymo įstaigos turi ribotą kiekį talonėlių pas gydytojus, nes planuoja jų krūvį. Be to, sudarant sutartis su ligonių kasomis yra numatoma, už kiek ir koks bus paslaugų apmokėjimas. Taigi paslaugų teikimą gydymo įstaigose riboja keli niuansai“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.

Ponia Jolanta, kuri, beje, 20 metų gyvena su persodintu inkstu, taigi pas gydytojus – nereta viešnia, sako iki šiol nesuprantanti, kaip veikia ta išankstinė registracija. „Aš atkakli, vis ieškau išeičių. Žinoma, gerai, kad yra ta išankstinė registracija, bet nesuprantu, kaip ji veikia. Kodėl ten niekada nebūna tų talonėlių?“ - kelia kausimą Jolanta.
Prof. V.Janušonis pripažįsta, jog daliai pacientų internetinė registracija sunkiai supranta. O kad per minutę dingsta visi talonėliai, nieko keisto. Juk prie sistemos tuo pačiu metu gali prisijungti tūkstančiai pacientų. Ir sistema visus juos gali priimti, priešingai nei skambinant į registratūrą, kur per minutę registratorė gali užregistruoti tik vieną pacientą.

Sistemos spragos
Sveikatos apsaugos ministerija dėl talonėlių dingimo akmenuką meta ir į pacientų daržą. Mat šie, norėdami gauti paslaugas greičiau, registruojasi pas kelis tos pačios specializacijos gydytojus. Pas kurį pavyksta patekti greičiau, pas tą ir eina. O kitų neatšaukia. Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė teigia, kad priekaištai ne visai teisingi.
„Norėčiau pamatyti statistiką, kiek iš tikrųjų yra tokių atvejų? Sutinku, kad jų kažkiek gali būti, bet tai - tikrai ne masinis reiškinys. Tarp asociacijos narių tikrai teko girdėti įvairių istorijų, kaip tenka medžioti konsultacijos pas gydytojus talonėlius“, - sako A.Degutytė.
 
Pasak prof. V.Janušonio, vizito pas gydytoją neatvyksta 10-15 proc. užsiregistravusių pacientų, tačiau tuo metu gydytojai be darbo nesėdi, nes kas kartą yra pagalbos laukiančiųjų.
A.Pečkauskas teigia, jog registracija pas kelis gydytojus vienu metu - natūralus dalykas. Juolab sistema tai leidžia. „Pacientas visuomet nori gauti paslaugą. Jei yra kokios nors kliūtys, žmogus nori apsidrausti, ieškoti išeities. Jei sistemoje yra spragų, žmogus nevengia jomis pasinaudoti. Vis dėlto norint suvaldyti eiles ir sudaryti galimybes gauti šias paslaugas reikia sisteminių pakeitimų“, - įsitikinęs A.Pečkauskas.

---

Tarp kitko
Specialiųjų tyrimų tarnyba informuoja, kad išanalizavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM (VLK) pateiktą informaciją apie SAM, VLK, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vykdomą veiklą asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių ir šių eilių valdymo srityse, atsižvelgiant į kitą susijusią informaciją apie galimą problematiką, STT buvo priimti sprendimai nuo 2019 m. liepos 22 d. atlikti korupcijos rizikos analizes asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių valdymo srityse.

Korupcijos rizikos analizės minėtose veiklos srityse atliekamos pirmą kartą.
Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka ir motyvuotos išvados dėl korupcijos mažinimo, kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms.

Pasak atstovės spaudai, STT kasmet gauna pranešimų apie korupciją sveikatos sektoriuje.
Kasmet gaunama per 100 kreipimųsi dėl įvairių korupcijos apraiškų šiame sektoriuje (2019 metų I pusmetyje jau gauta 60 pranešimų, 2018 metais – 141 pranešimas, 2017 metais – 128 pranešimai, 2016 metais – 133 pranešimai dėl įvairių korupcijos apraiškų sveikatos sektoriuje).
Pažymėtina, kad sveikatos apsauga vis dar išlieka viena labiausiai korumpuotų sričių Lietuvoje. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, nuo 2007 metų gyventojai kaip labiausiai korumpuotas institucijas įvardija sveikatos apsaugos institucijas, ligonines (apie 50 proc. respondentų). 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!