Pamirštas dokumentas
Strategija priimta prieš penkerius metus, bet buvo pamiršta kaip tolimajame spintos kampe užsimetusi praėjusio sezono batų pora. Ne vienas šios kadencijos parlamentaras apie tokį dokumentą girdėjęs nebuvo. Na, ir garsas apie Sveikatos strategiją nebūtų pasklidęs, jei ne tos nelemtos pataisos. Keista, kad į gilią užmarštį nugrimzta su sveikatos sektoriui tenkančių 2 milijardų eurų paskirstymu susijęs dokumentas.
 
Strategija – sunkiai įkandamas riešutas. Štai pagrindinis programos uždavinys: „Pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.“ Iš ko suprasime, kad tapome sveikesne visuomene? – paklausite jūs. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai turi paprastą atsakymą. Sveikais apsiskelbsime mes patys, piliečiai. Ateisime ir pasakysime, kad tapome sveiki.
„Kokią jūs galite padaryti strategiją, jeigu nesuprantate sąvokų esmės, nesate numatę aiškių kriterijų. Kaip tokia strategija gali egzistuoti?“ – klausė pasirinktų kriterijų objektyvumu suabejojęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Algimantas Kirkutis.
 
Sakosi turį pavyzdį
Žinoma, Lietuvos sveikatos plano niekas neišrado prieš penkerius metus. Panašių dokumentų turėjome ir anksčiau. Tuomet programoje nurodyti trys pagrindiniai tikslai: gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas; sveikatos santykių teisumas ir gyvenimo kokybės pagerinimas. Dievaži, bet tikslas menkai kuo skiriasi nuo šiandien peikiamos strategijos. Nepaisant to, konservatorius Antanas Matulas išsitraukia iki 2010 m. šalyje galiojusią Lietuvos sveikatos programą ir beda į ją kaip į pavyzdį: „Tuomet buvo fiksuojami dvylikos labiausiai probleminių sričių rodikliai. Įvardyti tikslai, priemonės, kas atsakingi už jų įgyvendinimą.
 
Dokumentas gulėjo kiekvieno ministro kabinete. Pats mačiau! Nacionalinė sveikatos taryba buvo atsakinga už programos įgyvendinimą, rengti metiniai pranešimai, išskirtos konkrečios prioritetinės sritys. Tuomet visi Seimo nariai suvokė savo funkciją įgyvendinant programą, jie suprato, koks svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas. Dabar apleidom šitą sritį. Atsakomybę turi prisiimti tie, kurie viską pakeitė, nutraukė tęstinumą. Strategija reikalinga, bet balsuoti už tokį šūkių kratinį negaliu.“
Su parlamento senbuviu nesutinka Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „valstietė“ Asta Kubilienė: „Gyvenimas yra dinamiškas. Tai, kas buvo prieš dvidešimt, trisdešimt metų, jau šiek tiek pasenę. Naujos formos turi įeiti į gyvenimą. Skaičiau ankstesnę programą. Ten irgi daug sparnuotų frazių. Dabartinė strategija galbūt ir nėra ideali, bet numatyta daug darbų.“
 
Trūksta ambicijos
Strategijos kūrėjai padebesiais neskrajoja ir kalnų nuversti nežada. Štai nutukusių vyrų dalis 2012 m. Lietuvoje buvo 18 proc. Iki 2025 m. norima šį skaičių ne sumažinti, ne išlaikyti pastovų, bet... stabilizuoti jo augimą. Analogiškas tikslas keliamas ir dar keliems rodikliams. Taktika atsargi – netyčiom aukščiau bambos iššoksi.
Tokio principo verte abejoja parlamentaras Mindaugas Puidokas. „Man nemažai klausimų sukėlė dokumento pateikimo formatas. Norėtųsi rimtesnio suvokimo, kaip kas yra. Iškeliami tikslai, kurie įgyvendinti jau dabar. Tikslai turėtų būti ambicingesni, o analitiniai duomenys neturėtų būti pateikti taip nelogiškai ir nesolidžiai“, – teigė jis.
 
Paprastą paaiškinimą pateikė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Esą dirbama taip spartuoliškai, kad dešimtmečio tikslai įgyvendinami per penkmetį. „Dalis rezultatų pasiekti jau dabar. Tą kartelę tikrai galime kelti aukščiau. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau yra 75,8 metų. Per paskutinį dešimtmetį Europoje gyvenimo trukmė pailgėjo 1,8 metų, o Lietuvoje 5,1 metų. Vadinasi, vykdytos priemonės davė rezultatų. Todėl ambicingesnis rodiklis strateginiame dokumente tiksliau atspindėtų esamą situaciją“, – pasiekimais gyrėsi viceministras.
 
Partinės linijos nėra
Ginčus dėl Sveikatos strategijos būtų galima nurašyti kaip principinį pozicijos ir opozicijos susikirtimą, tačiau bene aršiausiai prieš dokumentą burnoja būtent valdančiosios partijos atstovas – A.Kirkutis: „Tą strategiją reikėtų tvarkyti iš esmės, o dabar tėra kosmetiniai pataisymai. Strategija išlieka medikalizuota sveikatos apsauga, orientuota į pasekmes, o turėtų būti rūpinamasi sveikatos tausojimu ir stiprinimu. Dabar strategijos vidurys, tad mes turėtume pasižiūrėti, kas buvo užsibrėžta, kiek turėjo būti sveikų žmonių, kaip jų skaičius padidėjo ir sumažėjo. Ligotumas ir sergamumas mūsų visuomenės – jisai padidėjo ar sumažėjo?“
 
„Turėtume daryti rimtą analizę ir komitete, jeigu reikia, ir Seime tai aptarti. Bet mes tik truputį pakalbėjom ir visiškai neįvertinom pačių svarbiausių klausimų. Kur mes einam? Ar mūsų visuomenė darosi sveikesnė? Iki 2010 m. galiojusi programa buvo aiškesnė. Naujojoje daug terminų, lozungų prirašyta, bet objektyvumo labai trūksta“, – tikino A.Kirkutis.
Savo ruožtu jo frakcijos kolega Antanas Vinkus nedega karštu noru keisti strategiją. „Kiekvieną dokumentą galima kritikuoti. Bet kokį pateiktą faktą galima interpretuoti įvairiai. Dokumentas ne šiandien pirmą kartą pristatomas. Prie jo tobulinimo prisideda įvairios institucijos: Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Nacionalinė sveikatos taryba, Vilniaus universitetas... Sutinku ir su kritikuojančiais, bet manau, kad turime priimti sprendimą ir pradėti dirbti, o planą taisyti galima ir eigoje“, – sakė jis.

---

 
Komentaras
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Audronė Astrauskienė:

- Lietuvos 2014 – 2025 metų sveikatos strategija vertinama kasmet, stebima, kaip kinta numatyti rodikliai. Kadangi jie yra iš skirtingų valdymo sričių, informacija surenkama iš įvairių institucijų, įskaitant Lietuvos statistikos departamentą, ir pateikiama Vyriausybės ataskaitoje. Vertinimą kasmet vykdo ir Higienos institutas, ši informacija skelbiama internete, prieinama visiems. Be to, Higienos institutas jau pradėjo išsamų ir detalų tarpinį strategijos vertinimą pagal specialiai parengtą metodiką, kuris bus baigtas kitąmet. Taip pat iki 2025 m. planuojama atlikti ir galutinį Strategijos vertinimą.
Pokyčiai vyksta teigiama linkme, daugumą Strategijoje numatytų uždavinių tikimasi įgyvendinti, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tai tikrai nereiškia, kad darbai sustos ir sėdėsime sudėję rankas. Tikrai ne. Atvirkščiai – matoma svari pažanga, rodanti, kad pasirinktos bendros politikos kryptys yra teisingos, dar labiau skatina toliau dirbti, siekiant, kad mūsų gyventojai būtų sveikesni. Pagrindiniu strategijoje iškeltu rodikliu siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 metų amžius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!