Kritikavo dabartinę sistemą
 
„Sistema serga“ – taip Lietuvos sveikatos apsaugos būklę apibūdino ekspertai neformalioje diskusijoje apie sveikatos apsaugą ir vaistų politiką.
 
„Diagnozė“ nėra netikėta – sveikatos apsaugos klausimai tapo vienais svarbiausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Net ekonomikos žurnalų viršelių herojais tampa naujausi vaistai, o sveikatos apsaugos reformos tampa esmine politinių debatų tema.
 
Vertindami šalies sveikatos sistemą, ekspertai įžvelgė kompleksines problemas: nuo specialistų trūkumo iki biurokratinių barjerų, nuo vaistų neprieinamumo iki neefektyvaus finansavimo. Ekspertai pastebėjo, kad dalis problemų yra objektyvios ir neišvengiamos – pavyzdžiui, ilgėjanti gyvenimo trukmė automatiškai didina pacientų skaičių, o sistema nebespėja prisitaikyti prie naujų iššūkių.
 
Kitos problemos, anot ekspertų, kyla dėl neefektyvaus valdymo ir perteklinės biurokratijos – pavyzdžiui, kai gydytojai, turintys visas reikalingas licencijas, negali išrašyti būtinų vaistų, arba kai vaistai, pripažinti tinkamais ir registruoti Europos Sąjungoje, Lietuvoje susiduria su pertekliniais biurokratiniais barjerais.
 
Specialistų trūkumas: mitas ar realybė?
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos pateikti duomenys kelia nerimą. Šiemet LSMU medicinos studijų programą baigė 426 absolventai, VU – 277. Į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas įstojo tik 188 LSMU ir 166 VU absolventai. Likusiems 75 už rezidentūros studijas teko mokėti patiems, palikti medicinos sritį arba medicinos praktika verstis užsienio šalyse.
 

„Dabartinis skiriamų rezidentūros vietų skaičius akivaizdžiai nepatenkina valstybės poreikio, o tam tikrų specialistų trūkumas tik ryškėja. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus ypač didelis slaugytojų trūkumas. Praėjusių metų STRATA atlikto tyrimo duomenimis, 2032-aisais prognozuojamas trūkumas 53 medicinos praktikos specializacijose. Bendrai trūks 11 tūkstančių specialistų“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė, gydytoja dermatovenerologė Agnė Panavienė.

 
Ji atkreipė dėmesį į svarbų aspektą – problema nėra medikų nenoras dirbti tėvynėje. „Žmonės, kurie baigia studijas Lietuvoje, čia ir nori dirbti. Didelė jų dalis renkasi dirbti privačiose medicinos įstaigose. Kas realiai padėtų išlaikyti specialistus šalyje, tai geresnės darbo sąlygos valstybinėse gydymo įstaigose“, – komentavo jaunoji medikė.
 
Šį teiginį Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Urmanavičius iliustravo sėkmingos mokytojų rengimo programos pavyzdžiu Druskininkų mieste: „Mes ketverius metus finansuojame 48 būsimų mokytojų ir darželio auklėtojų mokslus, mokame jiems stipendiją. Ir visi grįžta į mūsų miestą, dirba valstybinėse mokyklose. Tai aiškiai rodo, kad, sukūrus tinkamas sąlygas, specialistai mielai renkasi darbą gimtame krašte.“
 
Regionų ir didmiesčių atskirtis
 

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos sistemoje ryškėja paradoksalus atotrūkis tarp regionų ir didmiesčių. „Paradoksalu, tačiau ten, kur yra labiausiai mokūs pacientai, sveikatos paslaugos prieinamiausios, nors jiems tų paslaugų reikia mažiausiai – juk miestuose gyvena daug jaunimo. O žmonės, kurie mažiausiai mokūs ir jiems paslaugų reikia labiausiai, gyvena regionuose, kur paslaugos prieinamos gerokai sunkiau“, – atkreipė dėmesį Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Juozas Olekas.

 
Išryškėjo ir dar viena problema – šeimos gydytojų darbo krūvis regionuose. „Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas reikalavimas turėti 1,6 tūkstantį prisirašiusių pacientų gali būti tinkamas Vilniuje ar Kaune, kur daug jaunų, rečiau į medikus besikreipiančių žmonių. Tačiau regionuose, kur gyventojai amžesni ir sveikatos problemų daugiau, toks krūvis gydytojams tampa nepakeliamas. Kaip jiems priimti tą 1,6 tūkstantį? Štai ir susidaro eilės. O šeimos gydytojų tokios darbo sąlygos nevilioja“, – pastebėjo L.Urmanavičius.
 
Vaistų prieinamumo krizė
 
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pacientų galimybės laiku gauti reikalingus vaistus šiandien tampa vis didesniu iššūkiu. „Europos Sąjungoje patvirtintų vaistų gali tekti laukti mėnesius, nors jų Lietuvos pacientams reikėtų jau dabar, – stebėjosi Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius Donatas Parulis. – Ši situacija ypač sudėtinga regionuose, kur žmonės kartais priversti ieškoti alternatyvių sprendimų – nuo kelionių į didmiesčius iki vaistų pirkimo kaimyninėse šalyse.”
 

„Ypač dramatiška situacija, kai kalbame apie būtiniausius, gyvybiškai svarbius vaistus. Jei jų negauni jokioje šalies vaistinėje, turi važiuoti į Lenkiją, ieškoti, galbūt prašyti giminaičių pagalbos, nes kitų variantų nėra“, – realią situaciją nušvietė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Urmanavičius. Anot jo, tokie atvejai ne tik kelia riziką pacientų sveikatai, bet ir prieštarauja europinei praktikai.

 
„Visa atsakomybė užkraunama patiems gyventojams. Gyveni atokiai ir reikia vaistų? Važiuok į didmiestį“, – komentavo J.Olekas.
 
Parlamentaro teigimu, papildomus barjerus registruojant ir išrašant vaistus lemia politikų sukurtos biurokratinės kliūtys. „Kaip gali būti, kad gydytojas, turintis visas reikalingas licencijas ir diplomus, negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų, kurių reikia pacientui, jei įstaiga neturi sutarties su ligonių kasa? Šis klausimas vertas net Konstitucinio Teismo dėmesio, – piktinosi J.Olekas. – Patys žingsnis po žingsnio kūrėme įvairius barjerus, tad ir turime tokią situaciją.“
 
D.Parulis pritarė, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos situacija išsiskiria pertekliniais reikalavimais. „Vaistas Prancūzijoje ar Vokietijoje – tinkamas pacientams, ir jokių ypatingų dokumentų ES šalys neprašo, o Lietuvoje iš vaistų tiekėjų reikalaujama pateikti dokumentus, kurie dirbtinai riboja laisvą prekių judėjimą ES“, – kritiškai situaciją įvertino ekspertas.
 

Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktoriaus Donato Parulio teigimu, vienas sprendimų galėtų būti paralelinis vaistų tiekimas. „Importuotojai mato galimybių efektyviau naudotis laisvu prekių judėjimu, bendra ES rinka, kas padėtų iš sąstingio išjudinti konkurenciją vaistų sektoriuje. – sakė D.Parulis. – Dabar Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad net 75 procentai didžiojo kainyno vaistų grupių neturi jokios konkurencijos, o tai tiesiogiai veikia ir kainas.“

 
Situacija, kad Lietuvos pacientai negali gauti vaistų, kurie laisvai prieinami kitose ES šalyse, prieštarauja pagrindiniams ES bendrosios rinkos principams, sutarė diskusijos dalyviai.
 
Anot ekspertų, skubiai reikalingi sisteminiai pokyčiai. Ekspertai siūlo ne tik supaprastinti vaistų registracijos procedūras, bet ir liberalizuoti jų išrašymo tvarką, suteikiant daugiau teisių kvalifikuotiems specialistams. „Reikia nustoti kurti biurokratines kliūtis. Turėtume labiau pasitikėti ne popieriais, bet specialistais: jeigu jau gydytojas išrašo, jeigu vaistininkas pasižiūrėjo – viskas, tai jau yra pakankama kontrolė ir atsakomybė“, – kalbėjo J.Olekas.
 
Finansinio efektyvumo paieškos
 
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas šiandien siekia 4 milijardus eurų. Pinigų niekada nebus per daug, pastebėjo diskusijos dalyviai, tačiau čia pat iškėlė esminį klausimą – ar efektyviai naudojame turimas lėšas?
 
D.Parulis ir A.Panavienė atkreipė dėmesį, kad nepakankamai išnaudojamos prevencinės programos.
 
„Prevencinės programos yra finansuojamos iš ligonių kasų ir gydytojai gauna papildomą atlygį už pacientų siuntimą į jas. Bėda ta, kad dėl didelių darbo krūvių, ypač regionuose, jos nėra efektyviai išnaudojamos. Dalis gydytojų pacientų apie šias programas tiesiog neinformuoja“, – situaciją dėstė L.Urmanavičius.
 
„Taupymas gali kainuoti brangiai – vėliau tenka gydyti užleistas ligas, kas reikalauja žymiai didesnių išlaidų. Prevencija – tai neatsidurti toje stadijoje, kai jau reikia ieškoti finansavimo. Žmonių sveikatinimas išsprendžia daug klausimų“, – pažymėjo J.Olekas.
 
„Dažniausias atsakymas, stabdantis priimti sprendimus, kurie gydytojus ir vaistininkus skatintų rezultatyviai vykdyti prevencines programas, – trūksta lėšų, – pastebėjo D.Parulis. 
 
Galimybių efektyviai valdyti finansus yra, tereikia keisti požiūrį ir imtis veiksmų. „Skaičiavimai rodo, kad remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis ir pasitelkiant ne baudžiamąsias, bet skatinamąsias priemones – vien efektyviau valdant kainyną ir paskatinus vaistų konkurenciją, per metus būtų galima sutaupyti iki 10 milijonų eurų. Šių lėšų visiškai užtektų finansuoti tų 75 absolventų rezidentūros studijas“, – konkretų pavyzdį pateikė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas.
 
„Kitas dalykas, jei valstybė padidintų savo mokamas įmokas už draudžiamus asmenis dešimčia procentų, tai sudarytų papildomą milijardą eurų, kas valstybei būtų itin didelė suma ir ypač didelė našta perskirstant viešuosius finansus, todėl siekiant pakankamai finansuoti reikiamas sveikatos programas būtina racionaliai valdyti jau dabar surenkamą PSD biudžetą“, – pridūrė jis.
 
A.Panavienė pastebėjo, kad gydyti pacientą dabar nekompensuojamu brangesniu vaistu ar medicinos pagalbos priemone ilguoju laikotarpiu gali būti ekonomiškai naudingiau, nei gydyti pacientą ilgai ir neefektyviai. „Jeigu apskaičiuotume, kiek kainuoja neefektyvus gydymas valstybei ir pacientui, kurį penkerius ar dar daugiau metų gydome įprastais vaistais… Tai yra kur kas brangiau, nei kad skirti brangesnį vaistą, kurio reikės mažiau.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!