Gydytojai įspėja, kad išeis
Piestu prieš gydymo įstaigų centralizaciją stojęs Elektrėnų PSPC kolektyvas ir jo vadovė Edita Paberalienė dar prieš kelias savaites skambino pavojaus varpais:
 
„Gydytojai atvirai man sako, kad bendrame sveikatos centre nedirbs. Šeimos gydytojų galvose – daug neatsakytų klausimų: kaip reikės dirbti toliau, kokia bus tvarka. Darbuotojai kiekvieną dieną patiria įtampą, klausinėja, kaip bus ir ką jiems daryti. Niekas nieko negali mums atsakyti“, – kad ir meras šioje vietoje tik pečiais trūkčiojo, tuomet tikino E.Paberalienė.
 
„Kur benueisi, ko bepaklausi, net tarybos narių, kurie yra gydytojai, atsakymas vienas: nieko nežinau“, – apie reformos vykdymą komentavo ji.
Tiesa, savivaldybėje sudaryta darbo grupė surengė vieną posėdį, trukusį virš dviejų valandų, tačiau sprendimas jo metu taip ir nebuvo priimtas. O E.Paberalienė sako pradėjusi pildyti išėjusiųjų iš darbo sąrašą.
 
„Per darbo grupės posėdį sakėme, kad mūsų gydymo įstaigą gali ištikti Zarasų likimas. Savivaldybės atstovai nuogąstavo, kad tik mums taip nenutiktų, bet šiandien viena gydytoja jau išeina iš darbo. Kas galėtų paneigti, kad ne dėl centralizacijos? – kalbėjo E.Paberalienė. – Nežinau, prijungs mus ar ne. Mūsų pateikti argumentai aiškūs, bet ar atsižvelgs savivaldybė, nežinau. Kažką lyg žada dar tikslinti… Darbo grupėje devyniolika žmonių – susikalbėti neįmanoma. Taip ir liks viskas tarybos narių valioje“.
 
Beje, vadovė atkreipė dėmesį, kad tarp darbo grupės narių yra ir tokių, kurie nesusiję su medicina, todėl posėdyje neištarė nė vieno žodžio. „Štai tokie žmonės spręs mūsų likimą…“ – apmaudo neslėpė E.Paberalienė.
 
Rūpi ne žmonės, o pastatai
Žiežmarių PSPC vadovė Laimutė Matkevičienė primena, kad aštuonioliktos Vyriausybės programoje aiškiai nurodyta, jog sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre turi atsirasti žmogus – pacientas ir darbuotojas, o ne pastatai, investicijos ir brangios įrangos įsigijimas. Dabar gi reikalai juda priešinga linkme.
 

„Dabartinė sveikatos tinklo pertvarka prisidengia europiniais pinigais, kurie bus ne žmogui, o pastatams, – sako Žiežmarių PSPC vadovė Laimutė Matkevičienė. – Visiškai nebekalbama apie pacientą. Jo čia nėra. O pacientai sunerimę, paslaugos tikrai nebus tokios prieinamos, kaip yra šiuo metu. Pas pacientą jau važinėja mobilioji ambulatorinė slauga, praplėsta šeimos gydytojų komanda: prisidėjo kineziterapeutai, apylinkės administratoriai, atvejo vadybininkai... Ir staiga visus į vieną centrą suvarysime?“

 
Pašnekovė mano, kad už centralizavimo pertvarką gauti europiniai pinigai nuguls naujų sienų statybai: „Milijonai eina skubios pagalbos priėmimo pastatams, kai ligoninėse stovi tuščios patalpos, nes įstaigos jau uždarė akušerijos, vaikų skyrius.
 
L.Matkevičienei neramu ir dėl gydymo įstaigų darbuotojų likimo. Mat atleidus prijungtų gydymo įstaigų direktorius ir finansininkus, tikimasi sutaupyti pamirštant, kad už jų nugarų stovi darbuotojai. „Jiems neramu. Jie bus viename kolūkyje“, – teigė vadovė ir pridūrė, kad nuo rugsėjo 1-osios pirmoji sveikatos centrų kregždė – Švenčionių rajono sveikatos centras – nebeturės subsąskaitos, taigi praras identitetą.
„Keisis ne tik darbo buveinė, bet ir bus pradėti dalinti darbuotojų atleidimo lapeliai…“ – įspėja L.Matkevičienė.
 
Kito kelio nėra
Kad tai jau vyksta, patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Štaras. Jis pripažįsta, kad Švenčionių rajono sveikatos centru tapusioje įstaigoje nuotaikos nekokios.
 
„Ne visi darbuotojai patenkinti. Vienur buhalterija, finansų skyrius, kitur personalas… Reikia juos atleidinėti. Tą jau padarėme. Procesas vyksta. Darbuotojams įteikiami atleidimo lapeliai. Tačiau stengiamės juos išlaikyti, ką nors pasiūlyti… Periferijoje darbuotojų apskritai trūksta. Todėl medicininio personalo neatleidinėjame, o perskirstome kitur“, – kaip atrodo vidinis gydymo įstaigos pertvarkos procesas, pasakoja K.Štaras.
 
„Direktorė pradžioje nelabai pritarė, – atsargiai renka žodžius K.Štaras, paklaustas, ar lengva būti pertvarkos priešakyje, kai aplink tiek daug jai nepritariančių. – Man teko įtikinti politikus ir opoziciją. Džiaugiuosi, kad dauguma nubalsavo už ir atsirado galimybė gauti iš Europos Sąjungos lėšas įsigyti medicininę įrangą, atnaujinti patalpas. Nes neįmanoma išlaikyti tokių skyrių, kai savaitgalį juose atliekamos viena dvi nesudėtingos operacijos, o gydytojai, slaugytojai, operacinės instrumentalistės, už tai, kad pamiega, per metus kainuodavo keturiasdešimt tūkstančių eurų. Vienaip ar kitaip įstaiga būtų bankrutavusi.“
 

Anot Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėjo Kęstučio Štaro, ne visi supranta naudą, dėl to teko susitikti su žmonėmis bei kolektyvu ir paaiškinti, sulaukiama ir kolegų skambučių: „Esu įsitikinęs nauda. Daugelio savivaldybių atstovai skambina tiek merui, tiek man, nori susitikti, klausinėja, kaip čia visa tai padarėme, kokius sprendimus priėmėme, prašo patarimo. Konsultuojame. Man svarbiausia, kad pacientai gautų prieinamas ir kokybiškas paslaugas.“

 
Prarastas gydymo paslaugas užtikrinti, pasak mero patarėjo, padeda pasirašyta sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, o uždarytas vaikų ligų skyrius paverstas dienos stacionaru.
 
„Kito kelio mažose savivaldybėse nėra. Gydytojų trūksta, o už savaitgalio pamiegojimą sumokėti tūkstantį eurų į rankas – ne išeitis. Bus visokių nuomonių, bet reikia tvarkytis, nes taip ateityje gyventi bus neįmanoma. Paprasčiau yra organizuoti žalią koridorių, kad pacientai gautų paslaugą gretutinėse savivaldybėse. Žiūrėkite, koks didelis triukšmas buvo, kai buvo uždarinėjami gimdymo skyriai. Nei mirčių buvo, nei ką. Svarbu gerai organizuoti pavėžėjimą“, – bandė pateisinti bendrų sveikatos centrų kūrimą Švenčionių mero patarėjas.

---

 
Komentaras
Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius:

- Kalbant apie sveikatos centrų kūrimą, gydytojams ne visai aišku, kaip jie derės bendrame kontekste, bet manau viską sudėliosime. Ir negali būti aišku. Reforma, visada būna su iššūkiais. Svarbu suprasti esmę, kad tai bus bendradarbiavimas. Sunkiau, kai jungiasi poliklinika su ligonine. Prisideda daug vadybos aspektų. Tiems, kas susijungs struktūriškai, bus sunkiausia, o bendradarbiavimo principu jungiantis iš esmės niekas nesikeis. Jau dabar bendradarbiaujama buvo, tik dabar tai vyks glaudžiau. Labiau bus įtraukiamos privačios įstaigos. Iki šiol jos bendradarbiavo tiek, kiek joms buvo reikalinga.
 
Gyventojams gi jokio skirtumo, bus pertvarka ar ne. Jie vis tiek eina pas savo šeimos gydytojus, o skubi pagalba išlieka. Gyventojai naudą pajusti turėtų po kurio laiko. Sudėliosime investicijas, vadybą… Bus proga perkrauti sistemą. Viskas eina tik į priekį.

---

 
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys L.S yra sakęs:

- Mūsų teisės aktuose sveikatos centrų įrankis buvo įvestas labiau galvojant apie mažąsias ir vidutines savivaldybes. Jis nebuvo tas, kuris gali būti itin aktualus arba kad be jo būtų neįmanoma vykdyti pokyčių didžiuose miestuose.
 
Šiuo atveju nėra jokios prievartos, niekas neliepia savivaldybei būtinai kurti sveikatos centrą. Tai yra pagalbos įrankis savivaldybėms, kurios iki šiol buvo paliktos vienos. Daugiausiai investicijų visuomet keliaudavo į Kauną arba Vilnių. Dabar atvirkščiai, visą Lietuvą pasieks investicijos ir, kadangi pirminis ir didžioji dalis antrinio lygio yra savivaldybės rūpestis, sveikatos centrai yra pagalba, kaip koordinuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, kaip konsoliduoti pajėgas paciento labui, kad gyventojai 80 procentų paslaugų gautų šalia namų, kaip pasiskirstyti srautus ir susigrąžinti 50 procentų pacientų, kurie paliko mažąsias ir vidutines savivaldybes ir išvyko į didžiuosius miestus. Tai bus stipri žinutė medikams dėl darbo ateities. Turint didesnį užtikrintumą bus aiškiau, kodėl turiu dirbti toje savivaldybėje. Tikiu, kad suremsime pečius ir pasieksime rezultatą, idant mažose ir vidutinėse savivaldybėse mūsų gydymo įstaigų koridoriai nebūtų tušti, kokie yra dabar.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!