Blogų signalų negauna
 
Jau beveik visos šalies savivaldybės įsteigė sveikatos centrus. Paskutinieji liko žemaičiai: kaip tik šiandien, kovo 28 dieną, galutinius „taip“ taria Plungės r. savivaldybės taryba. Ilgai delsusi ir svarsčiusi išvis nesteigti centro Neringa taip pat galiausiai apsigalvojo – sutartis tarp parnerių bus pasirašyta balandį.
 
Ir nors sveikatos centrų idėja sutikta audringu pasipriešinimu, panašu, kad ramybė nusistovėjo. Praėjusią savaitę kalbinta Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė (LSA) sveikatos klausimams Goda Keso teigė, kad skundų ir signalų apie nesklandumus LSA nesulaukė. Anot jos, paskutiniai sunkumai buvo derantis su privačiomis gydymo įstaigomis. „Kai kurių savivaldybių nuomone, jos norėjo nepagrįstai didelės investicijų dalies“, – sakė G.Keso.
 
Iki kovo 29 d. savivaldybės Centrinei projektų valdymo agentūrai turi pateikti finansavimo projektus. Iš viso bus skirta 122,5 mln. eurų. Sostinės regionui 26,6 mln., o likusiai Lietuvai – 95,9 mln.
 
Neringa nusilenkė įstatymui
 
Neringos r. savivaldybės meras Darius Jasaitis teigia: steigti sveikatos centrą paskatino ne noras, o įstatymas. „Ministerija komentavo, kad centras gali būti, gali nebūti, bet įstatyminė nuostata numato, kad būti turi“, – konstatavo jis.
 
Meras neprieštarauja, kad gydymo įstaigų vadovams glaudžiau bendrauti naudinga. Tačiau ypatingų naujovių ir naudų iš būsimo darinio nesitiki.
 

„Susitikę su partneriais aptarėme mūsų specifiką, poreikius. Panašu, kad naujose sutartyse nuguls gražių dalykų. Visgi, atvirai pasakius, jos bus persirašytos beveik analogiškos, kokias turėjome iki šiol. Tai padarome tokį ratą... Bet, kaip sakau, tikėkime. Reikia tikėti šviesesne ateitimi“, – komentavo Neringos raj. savivaldybės meras Darius Jasaitis.

 
Užtruko, nes įtikinėjo SAM
 
Plungės r. savivaldybės meras Audrius Klišonis atskleidė, kad vieni paskutiniųjų jie liko dėl negalėjimo susitarti su SAM. Plungės netenkino reikalavimai ligoninei, nuo kurių priklausė suma, į kurią ji galėjo pretenduoti. A.Klišonis L.S. pasakojo, kad pagal pirminius SAM siūlymus, jie būtų turėję bent 30 proc. sumažinti chirurgijos stacionaro.
 
Meras pabrėžė, kad kitąmet įstaiga bus vertinama, ar atitinka anesteziologijos-reanimacijos klasterio reikalavimus. „Šiuo metu ligoninėje atliekama apie 1,7-1,8 tūkst. operacijų per metus. Matome, kad reikalavimus atitiksime, todėl sumažinti chirurgijos stacionaro nėra tikslinga. Tai ne kartą bandėme paaiškinti ministrui, – tvirtino A.Klišonis. – Šis sprendimas būtų nenaudingas nei ekonomiškai, nei pacientų atžvilgiu. Kas trečias pacientas, kuriam reikia chirurginių paslaugų dėl to turėtų išvažiuoti iš Plungės į kitas savivaldybes, t. y. Klaipėdą, nors turime tiek techninės įrangos, tiek žmogiškų resursų, kad paslaugas suteiktume vietoje.“
 
„Realiai galiu pasakyti, kad daug įtakos sveikatos centras gyventojams neturės, – mano Plungės r. savivaldybės meras A.Klišonis. – Vienintelė nauja paslauga, kurią gaus pacientai – psichikos dienos stacionaras. Visos kitos paslaugos Plungėje jau teikiamos ir dar plačiau, nei numato ministro patvirtintas sveikatos centro aprašas.“
 
Tiesa, meras mato naudą, kad tiek pirminis, tiek antrinis lygis investicijų dėka galės atnaujinti įrangą. Į Plungės ligoninę atkeliaus apie 700 tūkst. eurų, pirminiam lygiui teks apie 360 tūkst. eurų. Kiek daugiau nei pusė milijono eurų bus skiriama psichikos dienos stacionarui steigti.
 
Atsisako lėšų
 
O štai Neringa atsisako jai numatytų lėšų. Kaip informuoja D.Jasaitis, iš viso buvo pasiūlyta 20 tūkst. eurų, kurie turėjo tekti PSPC (antrinio lygio savivaldybė neturi). „Sužavėti nebuvome tokiomis „įspūdingoms“ sumomis, – ironizavo meras. – Dėl dvidešimties tūkstančių neverta penkerius metus rengti ataskaitas. Tai kainuoja brangiau.“
 
Dar į 127 tūkst. galėjo pretenduoti kiti partneriai – antrinis ir tretinis lygis, kurie visi yra Klaipėdoje. „Įstaigų, berods, devynios, ir dėl šių pinigų dar tariamasi. Padalinus visoms taip pat lieka nedidelė suma, tad labiau vertėtų ja pasinaudoti kuriai nors vienai“, – svarsto meras ir atkreipia dėmesį – jei nebus pratęsti terminai, vargu ar pavyks laiku pateikti reikiamus dokumentus net ir šioms lėšoms.
 
Nors akivaizdu, kad Plungei pasisekė kur kas geriau, apmaudo liko ir čia.

„Neradome kalbos su SAM dėl Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus ir kol kas jam negauname nei euro, nors skyrius aptarnauja 8 tūkst. pacientų per metus. Kitose ligoninėse jų keturis kartus mažiau, bet pinigai iškart randami. Neskaidrumo skirstant lėšas tikrai matau“, – liūdnai užbaigė Plungės raj. savivaldybės meras Audrius Klišonis ir teigė, kad skyriui atnaujinti daugiau kaip 700 tūkst. eurų. šiemet numatė pati savivaldybė.

 
Reikėjo pakovoti
 
Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė į sveikatos centrą žengia gan optimistiškai – Skubios pagalbos skyrius suremontuotas jau anksčiau, o pertvarkos pradžioje kilę rūpesčiai dėl grėsmės aktyviai chirurgijai liko praeityje. Kelmės ligoninė vienabalsiai išrinkta ir sveikatos centro koordinatore.
 
„Dabar laikomės gerai. Išsaugome intensyvią terapiją, stacionarinę chirurgiją, išplėtėme endoskopijų kabinetą, specialistų turime ir, ko gero, šiuo metu esame stipriausia bei pajėgiausia rajoninė ligoninė Šiaulių regione, teikianti daugiausiai paslaugų“, – tvirtino E.Brazienė.
 
„Tačiau dėl chirurgijos ir intensyviosios terapijos reikėjo kovoti, – neslepia ji ir paaiškina, jog įstaiga leidosi į kompromisą bei sutiko atsisakyti keturių stacionarinės chirurgijos lovų. – Bet tai nedaug, mums užteks likusių.“
 
Ji pasakojo, kad pernai ligoninė atliko 1,6 tūkst. operacijų per metus, kai kartelė chirurgijos stacionaro išsaugojimui 1,1 tūkst. „Įvykdysime ją ir viršysime“, – neabejojo ligoninės vadovė.
 
Su sveikatos centru įstaigai numatyta per milijoną eurų investicijų. Kam jos bus skirtos? „Vienareikšmiškai – į medicininę aparatūrą. Ji padeda pritraukti specialistus ir pacientus. Jei nėra modernios įrangos, įstaiga negali konkuruoti ir išgyventi“, – tvirtina E.Brazienė. Tarp planuojamos įsigyti aparatūros yra echoskopai, laparoskopinė, endoskopinė įranga, rentgeno aparatai, akių, LOR ligoms gydyti skirta įranga ir kt.
 
Biurams viskas lieka kaip buvo
 
Mažiausiai naujovių sveikatos centruose laukia visuomenės sveikatos biurų. Tai konstatuoja ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė.
 
„Visuomenės sveikatos biurų vaidmuo įsteigus sveikatos centrus nepasikeis. Ir toliau teiksime bazines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas specialiosios tikslinės dotacijos lėšomis“, – teigė asociacijos pirmininkė. – Norėtume, kad jos visos būtų siūlomos asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientams pagal poreikį.“ Pašnekovė pridūrė, kad biurai galėtų teikti papildomas paslaugas, jei išryškėtų jų poreikis ir būtų rasti finansiniai šaltiniai.
 
„Galime turėti didelių svajonių, tačiau realybė priklauso nuo finansavimo. O jis yra aiškus, keletą metų nedidėja, nors paslaugų kainos auga. Taigi turime tokias galimybes, kokias turime“, – konstatavo D.Genienė.
 
Į sveikatos centrus ji žvelgia kaip į platformą, kuri leis viešinti teikiamas paslaugas: „Taip pat tikimės glaudesnio bendradarbiavimo iš gydytojų pildant vaikų sveikatos pažymas, teikiant tikslesnes rekomendacijas, siunčiant pacientus dalyvauti širdies kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencinėje programose.“
 
Ji pabrėžia – bendradarbiauja ne įstaigų fasadai, o žmonės. „Tad kuo daugiau galimybių jie turi vieni kitus pamatyti ir išgirsti, tuo bendradarbiavimas gali vykti nuoširdžiau ir profesionaliau“, – apibendrino asociacijos pirmininkė.

---

 
Struktūrinius sveikatos centrus sukūrė:
Akmenės r
Ignalinos r.
Kaišiadorių r
Klaipėdos r.
Molėtų r.
Pakruojo r.
Šilalės r.
Širvintų r.
Švenčionių r
Zarasų r.
Varėnos r.
Šiaulių r
Trakų r
Kalvarijos r.
Lazdijų r.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!