Sukūrė žalią koridorių
 
„Jei kokios problemos kildavo, bendrai susėsdavome ir jas spręsdavome. Tai natūralu: juk vis dėlto esame kaimynai. Kadangi bendraudavome ir anksčiau, susijungus į sveikatos centrą darbas vyksta sklandžiai. Gal net pagerėjo bendradarbiavimo kokybė – kiek dažniau susitinkame“, – svarsto Biržų ligoninės vadovas Petras Bimba.
 
Jis pasakojo, kad su sveikatos centru biržiečiams atsirado ir naujovė – žaliasis koridorius sveikatos patikrai norint gauti medicinines pažymas. „Kad žmonėms nereikėtų vaikščioti pas skirtingus specialistus per kelias dienas, mes su poliklinika (Biržų sveikatos centro koordinuojančia įstaiga – red. past.) paskyrėme tam tikras dienas, kai konkrečiomis valandomis pacientai gali kreiptis ir gauna visas paslaugas iš karto – peršviečiama krūtinės ląsta, po to keliauja į Konsultacijų polikliniką, kur laukia kitas patikrinimas. Tai leidžia taupyti laiką“, – apie įdiegtą naujovę kalbėjo P.Bimba.
 
Rokiškio vizija
 
„Mūsų rajono sveikatos centro koordinatorius – ligoninė, – sako Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Danguolė Kondratenkienė. – Taip nutarėme, nes ji turi didesnį administracinį padalinį ir daugiau žmogiškųjų išteklių.“
 
Šiandien centras daug pokyčių dar neatnešė, bet, pasak vadovės, minčių turima daug, tik reikia jas įgyvendinti: „Dabar pagrindinis mūsų prioritetas, kad pacientas greičiau pakliūtų pas specialistus. Renkamės, tariamės, turime išsigryninę idėjų, kurios prisidėtų prie šios problemos sprendimo.“
 
Rokiškis taip pat kalba apie žaliuosius koridorius, tačiau jų paskirtis kitokia nei Biržuose – jie būtų skirti greičiau patekti pas gydytojus. „Pacientams iš Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus, stacionaro kartais reikia greičiau papulti į šeimos gydytojo kabinetą, o šeimos gydytojai kartais mato, kad kai kuriems pacientams reikalinga neatidėliotina gydytojo specialisto konsultacija. Tokiems asmenims galėtų atsirasti žaliasis koridorius“, – planais dalijosi Rokiškio PASPC vadovė.
 
Ji teigia, kad informacinių technologijų specialistams suformuota užduotis sukurti informacijos perdavimo kanalą, kuriuo galėtų bendrauti visos bendradarbiaujančios įstaigos, tačiau kol kas atsakymo tebelaukiama.
 
„Matau, kaip žmonės blaškosi, ypač vyresnio amžiaus, nes nėra paprasta susiorientuoti sveikatos sistemoje. Jei tai išspręstume bent rajono mastu, tikrai būtų geras žingsnis į priekį“, – neabejoja D.Kondratenkienė.
 
Priekaištavo dėl apmokėjimo
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžia, kad norint, jog sveikatos centrai veiktų sėkmingai, turi būti numatytas ir koordinavimą vykdančių specialistų apmokėjimas. „Jei kas tikisi, kad jie dirbs už dyka, tai to nebus. Tai rimtas pagrindas sužlugdyti dedamas viltis į sveikatos centrų veiklą“, – tikina A.Matulas.

 
Jis teigia, kad finansuoti šią pareigybę turi ne pati įstaiga – tuo turi rūpintis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tačiau pastarosios vaidmens komiteto pirmininkas pasigenda.
 
SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė patikslino, kad iki to laiko, kol nebus gautas projektinis finansavimas, įstaigoms teks finansuoti koordinatorių iš vidinių resursų.
 
Pinigai lapkritį
 
SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Ramunė Andriušaitienė informuoja, kad birželio 7 dieną paskelbtas kvietimas sveikatos centrų veiklos modelio diegimo projektams finansuoti. „Iki kvietimo pabaigos rugsėjo 30 dieną pareiškėjai – tai yra savivaldybių administracijos ir sveikatos centrai, gali teikti paraiškas finansuoti sveikatos centro veiklas. Viena jų – sveikatos centro koordinatoriaus darbo užmokestis“, – aiškino R.Andriušaitienė.
 
Finansavimo įstaigos gali tikėtis po lapkričio vidurio, nes pasibaigus kvietimui apie pusantro mėnesio truks vertinimo ir sutarčių pasirašymo procedūros.
Finansavimo terminas – treji metai, ilgiausiai iki 2029 m. Bus galima kompensuotis jau patirtas išlaidas koordinatoriaus pareigybei finansuoti pateikus tai pagrindžiančius dokumentus.
 
Dirba puse etato
 
Rokiškio ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis pasakoja, kad belaukiant išorinio finansavimo išlaidas koordinatoriaus algai su partneriais sutarė padengti bendrai.
 
„Šiuo metu rašome projekto įgyvendinimo planą, kuriame įtraukėme ir koordinatoriaus darbo užmokestį. Jo dydis orientuojamas pagal panašių pareigybių pavyzdį. Su partneriais buvome apsisprendę koordinatoriui skirti pusę etato, bet matyti, kad tų darbų yra. Atrodo, kad ateityje šioms pareigoms reikėtų viso etato“, – sakė R.Martinėlis. Koordinatorius Rokiškio ligoninėje organizuoja sveikatos centrui priklausančių įstaigų posėdžius, stebi ir su partneriais aptaria sektinus rodiklius, kuriuos numato sveikatos apsaugos ministro įsakymas, vykdo kitas pavestas funkcijas.
 
Rokiškio ligoninės vadovas konstatuoja, kad kol kas nemažai dalykų, liečiančių sveikatos centro darbo organizavimą, dar neapspręsti. „Tai yra pati pradžia... Nurodymai yra, bet neturime, pavyzdžiui, IT sprendinių šiems dalykams“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Kol kas pareigybės neturi
 
Biržų sveikatos centro koordinuojančios įstaigos Biržų poliklinikos vadovas Lukas Kalninis teigia, kad kol kas atskiros koordinatoriaus pareigybės sveikatos centre neturi, yra tik paskyrę darbuotoją, kuris prie kitų reikalų kuruoja ir šį klausimą.
 
„Kaip ir visi dar tik įsibėgėjame su visais teisiniais dalykais, žiūrime, galvojame, ką galime pritaikyti iš patirties tų, kurie pirmieji pradėjo“, – kalbėjo L.Kalninis.
 
Biržų poliklinika taip pat teiks paraišką sveikatos centro modelio diegimo projektui ir tikisi, kad tai padės padengti koordinatoriaus algą. Jie ketina specialistą samdyti visu etatu mokant vidutinio šalies užmokesčio dydžio atlyginimą.
 
Ar sprendimo trejiems metams pakanka? „Pradžiai, įsivažiuoti, sukurti finansavimo bazei šis projektas kaip ir neblogai. Po trejų metų, kai finansavimas baigsis, žiūrėsime, kokie finansavimo modeliai bus toliau. Ar tai visos įstaigos sveikatos centre bendrai dalinsis koordinatoriaus darbo užmokestį, ar užteks koordinuojančios įstaigos resursų“, – svarstė L.Kalninis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!