Strasbūro sprendimas vėl priminė privalomą vaikų skiepijimą

Lukas Paškevičius
2021-05-03
Įdomu, kaip reaguotų tėvai, kurie praėjusią savaitę Kaune rėkavo „Stop sveikų vaikų testavimui“, jei vėl būtų prabilta apie privalomą skiepijimą. Ne, ne nuo COVID-19, o nuo kitų užkrečiamųjų ligų, kurios mažėjant vakcinavimo mastams vis drąsiau kelia galvas. O štai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu.
Strasbūro sprendimas vėl priminė privalomą vaikų skiepijimą
Ekspertai nurodo, kad privalomas skiepijimas turi būti nustatomas tik įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais.

Sukėlė diskusijas
Prieš mėnesį paskelbtas Strasbūro teismo sprendimas sukėlė pasipiktinimą. Tėvams iš Čekijos nesutikus skiepyti vaikų, jiems skirtos baudos, kai kuriems vaikams neleista lankyti ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Tėvai pasakoja, jog pasekmės, kurių sulaukė yra nesuderinamos su jų teise į privataus gyvenimo pagarbą.
 
Bylą nagrinėjęs teismas turėjo kitą poziciją. Jis skelbia, kad Čekijos pareigūnai siekė apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises, nes, pasak jų, „skiepai apsaugo ir tuos, kurie juos gauna, ir tuos, kurie negali būti skiepijami dėl medicininių priežasčių, nes jų apsauga nuo sunkių užkrečiamųjų ligų priklauso nuo bandos imuniteto“.
 
Pasak ekspertų, tai yra pirmas atvejis, kai EŽTT priėmė sprendimą dėl privalomo vaikų skiepijimo, o tai gali lemti, jog valstybės turės apsispręsti, ar norėtų jį įvesti.

Be to, būtinybė suformuoti didelį bendruomenės imunitetą COVID-19 pandemijai nuslopinti skatina diskusijas apie poreikį įvesti privalomą vakcinavimą, atsižvelgiant į kai kurių pasaulio gyventojų skeptišką požiūrį į skiepijimą.
 
Išsikvietė paaiškinti
Paskelbus skandalingą teismo sprendimą, ne vienoje ES valstybėje kilo suirutė, ne išimtis ir Lietuva. Čia į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį paaiškinti situacijos pakviesta Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė – Širmienė.
 
„Teismas nesprendė, ar liberalus, ar mažiau liberalus modelis turi būti taikomas. Šiuo metu valstybėms yra suteikta plati nuožiūros laisvė, tačiau jos turi siekti aukščiausio įmanomo paskiepijimo masto. Ir nors bendro sutarimo tarp Europos Tarybos valstybių narių nėra, tačiau teismas mano, kad tai atspindi socialinio solidarumo vertybę siekiant apsaugoti visus visuomenės narius.“
 
Pasak jos, privalomo skiepijimo sistema Čekijoje buvo įvertinta kaip proporcinga, kai įsitikinta, kad skiepijimas yra efektyvus ir saugus, tai įvertinta mokslo bendruomenėje ir patvirtinta tyrimais. Be to, kaip pažymi ekspertė, tai nėra absoliuti pareiga ar tuo labiau prievarta. „Tai nebuvo absoliuti pareiga, nes taikytos išimtys, susijusios su kontraindikacijomis skiepams ar asmens įsitikinimais. Taip pat pareigos laikymas nebuvo užtikrinamas per tiesioginę prievartą, kitaip tariant, niekas nevertė to daryti ir priverstinai skiepyti vaikų. Buvo imtasi netiesioginės kontrolės būdų. Pirmiausiai, administracinės baudos, kurios įvertintos, kaip pernelyg nedidelės. Todėl, tokia priemonė įvertinta ne kaip baudžiamoji, bet apsauginė“, – pasakoja Lietuvos atstovė EŽTT.
 
Ekspertai bedė pirštu į parlamentą
Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dėmsį atkreipė į kiek kitus EŽTT bylos aspektus. Pasak jos, tai nėra tik privalomo skiepijimo, bet teisės aktų galių klausimas.
 

„Kadangi esu konstitucinės teisės ekspertė, man šis sprendimas ženkliai išsiskiria iš kitų. Mano manymu, tokia situacija įrodo, jog privalomas skiepijimas turi būti nustatomas tik įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais. (Įsakymą dėl neskiepytų vaikų neįleidimo į darželius 2014 m. pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis – red. past.). Kitas keliamas klausimas – ar tai yra būtina mūsų visuomenėje ir ar tai proporcinga? Ir jeigu tai privaloma, tada, kokios yra suteikiamos garantijos žmogui: ar bus žalos kompensavimas dėl skiepų, – klausė kontrolierė ir pridūrė, kad neturint kompensavimo sistemos įstatymai neveiks efektyviai.
 
„Čekija pernai priėmė įstatymą dėl skiepų žalos atlyginimo. Ministro įsakyme buvo nurodytas tik skiepų kalendorius ir ligos, o visa kita numatyta įstatymo. Kitas svarbus aspektas, kurį reikia atskirti, kad įvestas privalomumas, o ne prievarta mažo amžiaus vaikams. Tai nėra jokiu būdu bausmė šeimai ar vaikui“, – sakė E.Žiobienė.
 
Pašnekovės manymu, po šio teismo sprendimo turint politinę valią būtų galima nuspręsti, kuriuo keliu eis Lietuva. Tačiau ji rekomenduoja atsakingai analizuoti užsienio šalių praktikas: „Nepaslyskite ant Italijos ar Prancūzijos pavyzdžio, nes mūsų teisinėje sistemoje žmogaus teisės gali būti reglamentuotos tik įstatymu. Tai yra tik parlamento nustatyta tvarka.“

 

Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė:

- Aktyviai šiame procese dalyvavau du tūkstančiai penkioliktaisiais. Būnant sveikatos apsaugos ministre teko rengti projektą, kuris liko stalčiuje ir vėliau nebuvo aptariamas, nebuvo baigtas derinimo procesas. Projektą rengiau, nes skiepijimo mastai buvo sumažėję. Šiandien situacija yra dar blogesnė, nes jie vis mažėja, taigi dabar yra puikus laikas atnaujinti diskusijas. Puikiai atsimenu, kaip prieš mane ministras Andriukaitis buvo išleidęs įsakymą, kuris uždraudė neskiepytus vaikus vesti į darželius ir pradines klases. Žinoma, tapusi ministre jį panaikinau, nes negalima reglamentuoti to, ko nėra įstatyme. Be to, tėvų grupė kreipėsi į administracinį teismą, kuris pripažino, kad tokio reglamentavimo būti negali.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga:

- Privalomos tvarkos sukuria izoliuotas grupes. Vadinasi, kuriasi atskiri darželiai, kur susirenka neskiepyti vaikai. Čekai pastebėjo, kad įvedus tvarkas atsirado dokumentų klastojimas. Buvo užrašoma dokumentuose, kad vaikas yra skiepytas, tačiau realiai jam vakcina nebuvo suleidžiama. Ar įsivaizduojate, kokioje vietoje galime atsidurti? Kai reikia valdyti protrūkius, pasikeli dokumentaciją ir matai, kad dauguma vaikų yra paskiepyti, tačiau realybė kitokia – jie sunkiai serga ir toliau platina infekciją. Taigi, šiandien man įdomu, kaip išvengti tų būdų, kurie galimai paraleliai atsiras Lietuvoje priėmus įstatymus.

 
Tarp kito
Čekijoje yra privalomas vaikų skiepijimas nuo devynių ligų, įskaitant difteritą, stabligę, kokliušą, hepatitą B ir tymus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
      Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

      Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

      Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

      Budinti vaistinė


      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

      Sveika šeima


      Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

      Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

      Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Survivalistai
      Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
      Keletas taisyklių pavasariui
      Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica