Viskas ant federacijų pečių
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas teigia visiškai sutiksiantis su LTOK prezidentės teiginiu dėl nepakankamo dėmesio sportininkų sveikatai.
„Jeigu kalbėsime apie elitinį sportą, mano nuomone, čia iškyla keli aspektai. Visų pirma – sportininkų sveikatos prevencija. Sportininkas turi būti nuolatos stebimas, kad specialistai žinotų jo silpnąsias grandis. Ši analizė yra itin imli laikui bei finansiniams resursams. Tokia stebėsena ne visada atsiperka, tačiau ji yra būtina, kadangi be to treniruočių ar varžybų metu patirtų traumų pavojus ženkliai išauga. Tada yra profilaktinis sveikatos patikrinimas, kuris taip pat eikvoja finansinius resursus bei ne visada pasiteisina, tačiau leidžia stebėti sportininko būklę kasmet.

Dar vienas aspektas yra nuolatinis sportininkų testavimas, leidžiantis nustatyti, kokia yra jų fizinė forma. Visa tai galime apibendrinti į terminą „sportininko sveikatos priežiūra“, – aiškina gydytojas.
Pasak D.Barkausko, šalyje pasikeitus sporto politikai už sportininkų sveikatą tapo atsakingos federacijos. Gydytojas teigia, jog dėl to kyla tam tikri iššūkiai ir jiems sprendimo kol kas nėra.
 

„Dar prieš įvykstant sporto reformai kalbėjome, jog modelis, kurį tuo metu turėjome Lietuvos olimpiniame sporto centre, veikė. Galima buvo sakyti, jog jis nėra tobulas. Ydingas. Tačiau tai buvo modelis, leidęs stebėti sportininkų sveikatą bei vykdyti tam tikrą prevenciją. Dabar gi nebeliko jokio. Jeigu manęs paklaustumėte, ką aš pasirinkčiau, jokio modelio ar kažkoks modelis – pasirinkčiau tą ydingąjį, netobulą, tačiau bent kažkokį variantą“, – įžvalgomis dalinosi Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.

 
Kaip gydytojas jau paminėjo, didžioji dalis sportininko sveikatos priežiūros apsektų yra finansiškai imlūs. Tokiu atveju, anot D.Barkausko, sporto federacijos arba nebus suinteresuotos, arba tiesiog finansiškai nepajėgs to užtikrinti.
„Kadangi skirtingų sporto šakų federacijoms yra prieinami skirtingi finansiniai ištekliai, tai nesudaro galimybių visiems profesionaliems šalies sportininkams užtikrinti vienodą priežiūrą. Manau, jog kiekvienai federacijai priklausantys elitiniais sportininkai tą priežiūrą bei reikiamas paslaugas gauna ir gaus, tačiau sportininkams, kurie dar nėra pasiekę aukštumų, tai gali būti rimta problema. O jie visgi yra Lietuvos sporto ateitis“, – papildo olimpinis gydytojas.
 
Gydytojas – ne artistas
Anot Sporto medicinos federacijos prezidento Algimanto Blažio, žingsniai, vedę prie sportininkų sveikatos priežiūros sistemos blogėjimo, buvo žengti dar tada, kai Kūno kultūros departamentas pakeitė Sporto medicinos centro struktūrą. Iš šio centro buvo atleisti visi gydytojai ir buvo priimtas sprendimas, jog sportininkų sveikata turės rūpintis kiekvienos sporto šakos federacija individualiai, tai yra jos pačios turės samdyti medicinos specialistus.
 

„Tačiau gydytojas nėra artistas. Jis negali sėdėti ir laukti, kol jį kas nors pasamdys ir duos darbo, bus tos gastrolės ar nebus. Gydytojas privalo dirbti pastovų darbą, kad turėtų licenciją. Pabrėžtina, jog medikas licenciją gali turėti tik tuomet, kai turi nuolatinę darbovietę. Sporto federacijos, deja, to garantuoti negali“, – teigia medicinos sporto federacijos prezidentas Algimantas Blažys.

 
Algimantas Blažys pabrėžia, jog sistema šiuo metu visiškai nefunkcionuoja, todėl tikisi šį klausimą aptarti su trečiai kadencijai išrinkta LTOK prezidente.
„Konkretesnius iššūkius tikrai galėtų įvardinti patys sportininkai bei juos vienijančios nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, tačiau, kaip vadovas, galiu drąsiai pasakyti – sistema neveikia. Senoji suardyta, o nauja nebuvo sukurta. Kalbame apie tai, teikiame pasiūlymus, tačiau atkurti iš naujo tai, kas buvo visiškai sugriauta, yra itin sunku“, – sako A.Blažys.
 
Ko reikia valstybei
Olimpinės rinktinės gydytojas D.Barkauskas įsitikinęs, jog valstybė turi aiškiai išsidėlioti elitinio sporto Lietuvoje prioritetus.
„Sportininkų sveikatos apsauga nėra esminė LTOK užduotis. Tai - užduotis valstybei. Ji turi aiškiai įvardinti, reikalingas jai elitinis sportas ar ne. Jei valstybė sako, kad ne – aišku. Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, kaip mūsuose dažnai ir būna. Kalbu būtent apie valstybės politiką. Ar elitinis sportas jai reikalingas tik tam, kad politikai galėtų nusifotografuoti su medalį iškovojusiais sportininkais? Jeigu visgi aukščiausiu lygiu įvertinama, jog elitinis sportas mums reikalingas, vadinasi, reikalinga vieninga struktūra“, – kalbėjo olimpinis gydytojas D.Barkauskas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!