Viena pirmųjų automatizuotų laboratorijų
Pasak Antakalnio poliklinikos laboratorijos vedėjos Jūratės Cvinskaitės, jų laboratorija yra viena pirmųjų įstaigų Lietuvoje, kurioje pradėti atlikti serologiniai kiekybiniai antikūnų testai. Jie pradėti atlikti dar pavasarį. Tai suteikia įstaigai unikalią galimybę tarp testuojamųjų stebėti sergamumo ir persirgimų COVID-19 tendencijas.
„Praėjusiais metais prasidėjus ir įsibėgėjus pandemijai dar buvo sunku pasakyti, kas persirgo, o kas ne. Dabar gi matome, jog praktiškai kas antras tiriamas pacientas yra sirgęs koronavirusu ir jo tyrimai rodo imunoglobulinus“, – teigia laboratorijos vedėja.
Poliklinikoje nuo gruodžio mėnesio taip pat pradėti atlikti molekuliniai diagnostiniai tyrimai. Šie, anot medikės, dažniausiai atliekami tiems, kam skubiai reikalinga sužinoti, ar jie neužsikrėtę COVID-19. Dažniausiai tai yra žmonės, kurių tikslas - darbo reikalais išvykti iš šalies ir kuriems reikalinga sveikatą patvirtinantys dokumentai.
 

„Laboratorija išties buvo įkurta ganėtinai sparčiais tempais, už ką galima tiesiogiai padėkoti poliklinikos direktoriui. Galiu pasidžiaugti, jog naująją laboratoriją giria ir kolegos iš kitų įstaigų, privačių klinikų. Joje apsilanko ir studentai. Tai viena iš kelių visiškai automatizuotų, molekuliniams tyrimams pritaikytų laboratorijų, kur nėra jokio poreikio tiesioginiam darbuotojo kontaktui su mėginiais. Automatizuoti taip pat ir serologiniai tyrimai, kas ženkliai sutrumpina laiką nuo tada, kai būna paimtas mėginys iki kada pacientas išgirsta rezultatą. Dabar atlikti serologinį tyrimą užtrunka nuo vienos iki pusantros valandos“, – pasakoja Antakalnio poliklinikos laboratorijos vedėja Jūratė Cvinskaitė.

 
Automatizuotas darbas laboratorijoje, anot medikės, turi kelis pliusus. Pirma, sklandžiam laboratorijos darbui pakanka mažiau žmonių. Šiuo metu molekulinėje diagnostikoje dirba du laborantai, o, priešingu atveju, tikriausiai dirbtų mažiausiai keturi. Antra, tokiu būdu eliminuojamos neišvengiamos žmogiškosios klaidos.
„Kuo mažiau tiesioginio sąlyčio, tuo mažiau klaidų. Laborantas užsiima tik pirminio mėginio išpilstymu, visa kita atlieka aparatas. Pritrūkus kokios nors tiksliam rezultatui nustatyti reikalingos medžiagos įranga sustoja ir nurodo, kokioje vietoje padaryta klaida“, – tęsia laboratorijos vedėja.
Laboratorijoje karščiuojantiems pacientams atliekami ir greitieji antigenų testai. Gavus teigiamą rezultatą, anot medikės, galima drąsiai teigti, jog pacientas užsikrėtęs koronavirusu. Tačiau gavus neigiamą rezultatą paprastai rekomenduojama atlikti molekulinę diagnostiką.
 
„Molekulinių diagnostikos tyrimų per dieną vidutiniškai atliekame apie 70. Tikrai galime ir daugiau, tačiau, matyt, ši paslauga nėra pakankamai populiarinama. Taip pat, mano nuomone, prisideda dar ir tai, jog žmonės dažnai pasirenka privačias įstaigas dėl vis dar plačiai vyraujančios nuomonės, jog tą pačią paslaugą privačioje klinikoje jie gaus greičiau ir ji bus suteikta profesionaliau. Na, galiu atsakingai teigti, jog taip nėra. Kiek tenka pabendrauti su pacientais - žmonės apie šią galimybę vieni kitiems perduoda iš lūpų į lūpas. Atėję dažnai papasakoja, jog Antakalnio polikliniką tyrimams atlikti jiems rekomendavo draugas ar artimasis, teigęs, kad čia viskas atliekama greitai, operatyviai ir maloniai“, – pasakoja J.Cvinskaitė.


 
PGR tyrimų akreditacija buvo vilkinama
Nepaisant to, jog Antakalnio poliklinika viena pirmųjų pradėjo atlikti greituosius testus bei PGR tyrimus, praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerija ilgą laiką delsė akredituoti PGR tyrimų atlikimą.
„Einant į pabaigą SAM ministro kadencijai, praėjusių metų pabaigoje, galiausiai gavome akreditaciją. Iškart po to kreipėmės su prašymu apmokėti šių tyrimų atlikimą, kadangi, mūsų žiniomis, daugeliui privataus kapitalo laboratorijų šių tyrimų atlikimas yra apmokamas. Tačiau gavome atsakymą, jog finansavimas nebus skirtas. Visi COVID-19 tyrimai iki šiol yra atliekami arba komerciniu pagrindu, arba padengiami iš poliklinikai skirto biudžeto“, – teigia Antakalnio poliklinikos direktorius E.Navickas.
Kaip teigia direktorius, poliklinika nenuleido rankų ir su tuo pačiu prašymu kreipėsi jau į naująjį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį bei premjerę Ingridą Šimonytę, tačiau kol kas atsakymo dar negavo.
 

„Tikimės, jog šios kadencijos vyriausybė visgi panaikins viešojo sektoriaus diskriminaciją prieš privatų ir galiausiai leis mums atlikti reikiamus tyrimus suteikiant jiems finansavimą iš valstybės biudžeto. Jei buvusioji valdžia nebuvo suinteresuota viešojo sektoriaus įsitraukimu, tikiuosi, kad bent jau naujoji supras, kad esame tam tikras stabilumo garantas. Kad viešoji įstaiga išties prisiima atsakomybes atlikdama šiuos tyrimus. O tai, galų gale, gerina šių paslaugų prieinamumą“, – viliasi Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

 
Laboratorija pasitarnavo ir apsaugant poliklinikos personalą nuo infekcijos paplitimo.
„Užsikrėtimo atvejų turėjome. Tačiau Antakalnio poliklinikai pavyko išvengti rimtesnių pasekmių - netapome užkrato židiniu. Įtardami, kad galimas didesnio kiekio darbuotojų užsikrėtimas, atlikdavome masinius personalo testavimus ir taip išvengdavome rimtesnių praradimų“, – pasakoja direktorius.

Paskiepytas visas medicinos personalas
Kaip pasakoja Antakalnio poliklinikos Terapijos skyriaus vedėja gydytoja infektologė Alina Voinič, įstaigoje vakcinacija prasidėjo nuo sausio 26 dienos. Visų pirma buvo paskiepyti įstaigos darbuotojai. Prioritetas, žinoma, buvo teikiamas tiems medikams, kurie turi tiesioginį sąlyti su užkrėstais arba galimai užkrėstais pacientais.
„Pirmieji skiepus gavo tie, kurie dirba mobiliuosiuose punktuose, ima PGR tyrimų mėginius bei karščiavimo kabinetuose. Po to sekė kitas medicinines paslaugas teikiantys asmenys, kuriems kyla tiesioginė rizika užsikrėsti virusu nuo galimai sergančio žmogaus. Tarp jų - praktiškai visas Odontologijos skyrius, gydytojai, burnos higienistai, taip pat gydytojai endoskopuotojai, šeimos gydytojai“, – pasakoja gydytoja infektologė.
Vakcinacija buvo atlikta operatyviai. Pasak A.Voinič, per dvi dienas vakcinacija pirmąja vakcinos doze buvo atlikta didžiajai daliai poliklinikos personalo, o antros dozės tebelaukia tik nedidelė medikų ir pagalbinio personalo dalis. Didžiąja dalimi įvykdžius įstaigų darbuotojų vakcinavimą vasario 17-ąją buvo pradėtos skiepyti prioritetinės gyventojų grupės.
 

„Visų pirma skiepijome medikus, kurie dirba kitose įstaigose. Vėliau buvo pradėtas pradinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų bei pagalbinio personalo skiepijimas. Šiuo metu jau skiepijami aštuoniasdešimties sulaukę ir vyresni senjorai. Preliminarus paskiepytų žmonių skaičius jau siekia maždaug 5,5 tūkst. žmonių, įskaitant medikus ir švietimo įstaigų darbuotojus“, – pasakoja III šeimos gydytojų skyriaus vedėja Simona Dikšienė.

 
Atsižvelgiant į tai, jog skiepų tematika interneto platybėse plaukioja masė klaidingos informacijos, būtų galima pagalvoti, jog Antakalnio poliklinikos medikai susiduria su ženkliais atsisakančiųjų skiepytis skaičiais, tačiau, anot S.Dikšienės, taip nėra.
„Atsisakančiųjų skiepytis pasitaiko, tačiau didžiąja dalimi tai nėra niekaip susiję su kokia nors melaginga informacija apie vakcinas. Pasitaiko pacientų, kurie pageidauja skiepytis tik tam tikro gamintojo vakcina ir dėl to pageidauja palaukti arba mėginti skiepytis vėliau, jei tuo metu tam tikro gamintojo vakcinos jiems pasiūlyti negalime“, – pasakoja medikė.
 
Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dažnai tenka pamatyti pranešimus apie tariamai vakcinų sukeltus sunkius šalutinius poveikius, tačiau S. Dikšienė užtikrina - per visą vakcinavimo laikotarpį nepasitaikė nė vieno atvejo, kai po pirmosios vakcinos dozės būtų pasireiškusi tokia stipri alerginė reakcija, kad būtų nebeįmanoma paciento injekuoti antrą kartą.
„Vakcinos aprašuose aiškiai išdėstyti visi įmanomi šalutiniai poveikiai ir informaciją apie juos stengiamės kaip įmanoma aiškiai ir suprantamai perteikti kiekvienam pacientui. Pirmoji vakcinos dozė dažniausiai sukelia kur kas mažesnes juntamas pasekmes už antrąją. Po šios kelias dienas žmogus gali jausti galvos skausmą, šaltkrėtį, gali pakilti temperatūra“, – pasakoja gydytoja.


 
Dirbant skafandre
Karščiavimo kabinetai, anot Darbo medicinos ir aviacijos skyriaus vedėjos Raimondos Kungytės, Antakalnio poliklinikoje veiklą pradėjo vasaros pabaigoje, paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai - atskiras padalinys, kuris yra visiškai izoliuotas nuo likusių įstaigos patalpų bei kitų pacientų. Padalinys užtikrina, kad karščiuojantys pacientai neturėtų jokio tiesioginio kontakto su kitais į polikliniką atvykstančiais pacientais.
„Čia apžiūrai priimame pacientus, kurie atvyksta jausdami gripo ar peršalimo simptomus, skundžiasi pakilusia temperatūra. Taip pat priimami ir pacientai, kuriems jau yra nustatyta COVID-19 infekcija, tačiau kurių būklė nėra tokia bloga, kad jiems prireiktų stacionaraus gydymo“, – teigia vedėja.
Kaip pasakoja R.Kungytė, sunkiausiu pandemijos laikotarpiu, kai stacionarios COVID-19 pacientus gydančios įstaigos buvo beveik perpildytos, Antakalnio poliklinikos Karščiavimo skyrius priėmė dalį krūvio.
 

„Pagelbėjome stacionarams atlikdami pačias įvairiausias paslaugas. Atlikome kraujo tyrimus, darėme plaučių rentgeno nuotraukas, matavome deguonies kiekį kraujyje. Jei leisdavo pacientų būklė, taikėme ambulatorinį gydymą stebėdami pacientų būklę. Deja, kai kuriuos jų visgi tekdavo išsiųsti į ligoninę“, – pasakoja Darbo medicinos ir aviacijos skyriaus vedėja Raimonda Kungytė.

 
Didžiąja dalimi personalas, paskirtas dirbti karščiavimo kabinetuose, rotacijos principu tik šiame skyriuje ir dirba.
„Šį skyrių aptarnaujantis medicininis personalas įprastai dirba po dvi tris savaites, po ko juos pakeičia kolegos iš kitų padalinių, tačiau tuo metu, kol jie dirba su įtarimą keliančius simptomus turinčiais pacientais jų kontaktas su kitais kolegomis yra ribojamas. Galiu pasidžiaugti už kolegas - dar nepasitaikė atvejų, kad kas nors atsisakytų šio darbo“, – pasakoja medikė.
 
Dirbant su karščiuojančiais pacientais yra laikomasi itin griežtų saugumo reikalavimų. Reguliariai dezinfekuojamos rankos, dėvimos pirštinės, respiratoriai, apsauginiai skydai ir visas apsauginis kostiumas. Anot R.Kungytės, kostiumas yra keičiamas ne rečiau nei kas keturias valandas, po kurių padaroma nedidelė pertrauka. Po kiekvieno paciento apsilankymo kruopščiai dezinfekuojamos patalpos, o skyriuje veikia atskiras rentgeno kabinetas, kuriuo nesinaudoja jokie kiti pacientai, taip dar labiau užtikrinant, jog užkratas neišplis už skyriaus ribų.
„Visą dieną dirbti vilkint apsauginę aprangą nėra lengva. Pritrūksta oro, ilgainiui pasidaro karšta. Į pamainos galą pradeda skaudėti ir svaigti galva. Kai dirbi tokiomis sąlygomis, šiek tiek juokingos kalbos, esą dėvint apsauginę, kaukę neįmanoma kvėpuoti“, – sako R.Kungytė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!