Reikia kompetencijų
 
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis svarsto, kad didžiausiu iššūkiu nuo šių metų pradžios startavusio modelio sėkmei bus ne reikiamų specialistų atradimas, o tiksliau, jų paruošimas.
 

„Darbas – specifinis. Atvejo vadybininkai dirba su žmonėmis, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, serga įvairiomis psichikos sveikatos ligomis. Reikia turėti ženkliai daugiau psichiatrinių žinių, negu turi socialinis darbuotojas“, – įsitikinęs gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis, priduriantis, kad šiuo metu vyksta tokių mokymų programų rengimas. Klaipėdos psichikos sveikatos centras yra vien iš devynių gydymo įstaigų, kur nuo šių metų pradžios imtas taikyti aptariamasis modelis.  

 
Centro vadovas sako, kad apie rezultatus kalbėti dar anksti, bet sprendimą diegti šį modelį Lietuvoje vertina teigiamai. Šie specialistai gali motyvuoti žmogų gydytis ir užtikrinti sklandų gydymo procesą. Pirmiausia specialistas užmezga ryšį su pacientu, išsiaiškina jo poreikius ir lūkesčius, sudaro gydymo planą, jeigu reikia, skatina gauti reikiamą pagalbą. Vėliau gydytis motyvuotas žmogus intensyvesnį kontaktą palaiko su kitais psichinės sveikatos priežiūros specialistais.
 
„Yra pacientų, kurie dėl įvairių priežasčių vengia lankytis psichikos sveikatos centruose, vengia bendrauti su psichiatrais ir slaugytojais. Tad jeigu Mahometas neateina prie kalno, koks pasirinkimas? Kalnas ateina prie Mahometo“, – vaizdžiai kalba A.Slatvickis.
 
Atvejo vadybininkai paslaugas teikia daliai psichinės sveikatos sutrikimų ar sunkumų turinčių pacientų. Paslaugos teikiamos sergantiems šizofrenija ir turintiems žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis. Patiriantiems savižudybės rizika, sergantiems sunkia arba vidutine depresijos forma. Taip pat organine depresija, alkoholizmu.
 
Pritraukti specialistus
 
„Idėja – gera. Kita vertus, kiekviena idėja gali užklimpti dėl banaliausių žmogaus poreikių. Gali turėti ją kokią nori, bet jeigu nėra žmogaus... O žmonės atsiranda ten, kur yra atlyginimai ir atitinkamai patrauklios darbo sąlygos“, – akcentuoja L.Slušnys.  
 
Jis sako, kad specialistų stygius tapo ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir visos šalies darbo rinkos problema. Sėkmingą reikiamų specialistų pritraukimą lemia kelios aplinkybės. Lietuvoje didelė žmonių dalis koncentruojasi didmiesčiuose, o šių gyventojų reikalavimai darbo užmokesčiui gan dideli. Be to, žmonės vertina gerą darbo atmosferą ir aiškias taisyklės jame. „Didžiausia mūsų problema gali būti, kaip surasti žmones? Kam atiduoti atvejo vadybininko regalijas?“ – sako parlamentaras.
 
Pašnekovas pastebi, kad atvejo vadybininko darbas emociškai nėra lengvas, nes žmonės dirba su sergančiais pacientais. Todėl specialistai turi būti deramai motyvuojami. „Priemonės turi būti patrauklios žmogui ir motyvuotų jį ištverti. „Štai aš myliu pacientus, myliu žmones“ – toks entuziazmas dažniausiai trunka pusmetį“, – pastebi L.Slušnys. 
 
Atvejo vadybininkai, kaip svarsto parlamentaras, gali mažinti pakartotinių hospitalizacijų skaičių bei vadinamąjį hospitalizmo reiškinį: žmogus tarsi įpranta gyventi ligoninėje, todėl išrašytas į namus parvažiuoja trumpam, mat yra nusiteikęs vėl grįžti į gydymo įstaigą. Be to, pakartotinės hospitalizacijos neretai susijusios su gydymo plano nesilaikymu.  
 
„Pacientas grįžta iš stacionaro. Praeina savaitė ir jis nustoja gerti vaistus. Tada grįžta į stacionarą, kuriame viskas sukasi kaip karuselė. Pavyzdžiui, psichiatrai, kurie dirba artimiausiame taške, net nežino, kad jis nustojo gerti vaistus. O atvejo vadybininkas užtikrina, kad pacientas negrįžtų į stacionarą. Pagrindinis jo tikslas – mažinti stacionarinių psichiatrinių lovų apyvartą. Jos turbūt yra vienos brangiausių sveikatos sistemoje“, – pastebi parlamentaras.
 
Belgų pėdomis
 
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo gydymo vaistais (biomedicininis modelis) žengia psichosocialinio modelio link. Šis aprėpia kur kas platesnį į kiekvieną pacientą orientuotų paslaugų spektrą.

SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop pažymi, kad atvejo vadybininko paslaugų tikslas – užtikrinti individualizuotą ir į paciento poreikius ir ilgalaikį paciento atsigavimą orientuotą paslaugą.

 
Formuodama ir diegdama atvejo vadybos modelį, Lietuva žengia Belgijos gerosios praktikos keliu. Šios šalies sveikatos paslaugų modelis siekia užtikrinti decentralizuotą reikiamų paslaugų suteikimą. „Belgijoje buvo pereita prie bendruomeninio tipo paslaugų. Pokyčiai parodė didesnį pacientų pasitenkinimą ir geresnius rodiklius“, – savaitraščiui po spaudos konferencijos apie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugas sakė E.Bishop.  
 
Psichikos sveikatos centruose paslaugas teikia gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir medicinos psichologas. Atvejo vadybininko paslaugas gali teikti socialinis darbuotojas arba bendrosios praktikos slaugytojas. „Didžioji dalis centrų pasirinko, kad tai būtų socialinis darbuotojas. Tai yra papildomas darbuotojas prie jau esančio“, – sako patarėja.
 
E.Bishop teigia, kad šių paslaugų poreikis tikrai pastebimas. Paklausta, ar ateityje užteks specialistų šiam poreikiui atliepti SAM atstovė atsako, kad jų turėtų užtekti, mat Lietuvoje socialinių darbuotojų nėra mažai. Atvejo vadybininko paslaugos gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu. Šie susisieks ir su, pavyzdžiui, infekcinėmis ligomis sergančiaisiais. Tiesa, atvejo vadybininkų tikslas nėra aplankyti kuo daugiau pacientų.  
 
„Dažniausiai atvejo vadybininko paslaugos teikiamos pacientui, kurio būklė nėra tokia sudėtinga, kad jis negalėtų atvykti į psichikos sveikatos centrą. Atvejo vadybininko tikslas – motyvuoti pacientą gauti paslaugas, kad jie kartu (pacientas ir atvejo vadybininkas – red. past.) sudarytų pagalbos planą“, – akcentuoja E.Bishop, pridurianti jog paciento būklę ir gydymo planą vadybininkas aptaria su psichikos sveikatos centro komanda.  

---

Tarp kitko
SAM duomenimis, nuo šių metų pradžios atvejo vadybininko modelis taikomas devyniuose psichikos sveikatos centruose:
Viešoji įstaiga Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras.
Viešoji įstaiga Joniškio psichikos sveikatos centras.
Viešoji įstaiga Kelmės rajono psichikos sveikatos centras.
UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras.
Viešoji įstaiga Panevėžio miesto poliklinika.
UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras.
Viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinika.
Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.
Viešoji įstaiga Kauno miesto poliklinika.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!