Antradienį, prieš Vyriausybės posėdį, kurio metu sveikatos apsaugos ministras turėjo pristatyti, kodėl jo vadovaujama ministerija turėtų perimti Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pavaldumą, L.S. kalbino POLA prezidentą Šarūną Narbutą, apie tai, ką iš to galėtų laimėti pacientai.
„Argumentas, jog prijungus institutą prie klinikų pacientams bus geriau, manęs neįtikina. Manau, tik sąmoningai dezinformaciją norintis skleisti žmogus gali taip sakyti“, - sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
- Nacionalinio vėžio instituto pavaldumas bent kartą per metus vis svarstomas. Ar kalbant teisiškai įmanoma, kad ši įstaiga būtų pavaldi dviems ministerijoms?
- Gali. Tai būtų Vyriausybės nutarimas, kuris apspręstų ir įgyventų dalininkų teises. Dabar yra toks amžinas klausimas: jeigu čia vykdomas mokslas, kur tada sveikata? O jei kalbame apie sveikatą, kur tuomet mokslas, kuris onkologijoje yra integralus. Šiuo atveju, jei tikrai norima ką nors keisti ir parodyti, kad institutas stiprinamas, o ne bandomas išdraskyti – mokslas sau, sveikatos paslaugų teikimo dalis – sau, pavaldumas dviems ministerijoms būtų išeitis.
- Tačiau politikai tikina, jog toks sprendimas neįmanomas, esą nėra tam precedento...
- Mano vertinimu, kliūčių nebūtų, šiuo atveju Vyriausybė laisva nuspręsti. Pasaulyje turime įvairių pavyzdžių. Pradėkime nuo to, kad kalbame nei apie tipišką gydymo įstaigą, nei apie tipišką institutą. Pasaulyje tokie vėžio institutai stiprūs, nes turi daug skirtingų finansavimo šaltinių, kartais net ir iki penkiolikos ir daugiau. Lietuvos teisinėje bazėje matome, jog įstatymas apibrėžia, kad tai yra mokslo institutas su klinika savo sudėtyje. Jei norėtume tai keisti, tektų koreguoti ir įstatymą. Prasidėjus pandemijai Sveikatos apsaugos ministerija institutui neskyrė apsaugos priemonių medikams, tikindama, jog tai - ne jai pavaldi įstaiga. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėjo tam numačiusi lėšų. Tad institutui teko tai spręsti pačiam iš savo biudžeto, prisidedant ir mums, kaip nevyriausybiniam sektoriui, kartu su verslu. Keista, kad po mėnesio viskas pasikeitė - dabar SAM įstaiga parūpo, nors tuomet buvo tarsi ne jų galvos skausmas.
- Akivaizdu, kad pavaldumo keitimas iš principo susijęs su senu planu prijungti institutą prie Santaros klinikų. Ministras tikina, jog tai bus naudinga ir pacientams. Įžvelgiate, kokią naudą jie gautų?
- Įžvelgiu dezinformaciją, Santaros klinikų chemoterapija nėra, kaip teigiama, aukštesnio lygio nei instituto. Ir kalbame ne tik apie specialistų kompetenciją. Instituto specialistai susiduria su dešimtimis kartų daugiau vėžiu sergančių pacientų nei Santaros klinikos. Tai - nesulyginami dalykai. Santaros klinikose neteikiamos radiologijos ar spindulinio gydymo paslaugos, o NVI nėra teikiama tik hematologijos paslauga. Jie net nebando tokių paslaugų teikti, o Santaros vis bando gydyti pacientus, sergančius virškinamojo trakto navikais, plaučių ar krūties vėžiu, kai per gatvę esančiame institute tą daro daug didesnės specialistų komandos, yra geresnė įranga. Argumentas, jog pacientams prijungus institutą prie klinikų bus geriau, manęs neįtikina. Manau, tik sąmoningai dezinformaciją norintis skleisti žmogus gali taip sakyti.
Maža to, NVI pacientų eilės yra kelis kartus trumpesnės, nes visa įranga naudojama tik onkologiniams pacientams. Santaros klinikos gi turi dalintis, nes įranga reikalinga sergantiesiems ir kraujagyslių ar neurologinėmis ligomis. Tai visai kito lygmens klausimas. Nesakau, kad reikia išskirti onkologinius pacientus. Tačiau šiuo metu institutas, kuri dirba multidisciplininės komandos, gali teikti pagalbą didesniam skaičiui pacientų ir greičiau.
- Ar dėl instituto steigėjo klausimo buvo tartasi su pacientais?
- Niekas neklausė. Apie planus sužinojome Vyriausybės puslapyje pamatę darbotvarkę. Pamenu dar pernai, atrodo, lapkritį vyko posėdis, kuriame dalyvavo pacientai, Švietimo mokslo ir sporto bei sveikatos apsaugos ministrai, Santaros bei Kauno klinikų, NVI vadovai. Posėdžiui pirmininkavo premjeras ir išgirdome aiškią žinutę – instituto pavaldumo keisti nereikia. Jis veikia gerai, mokslinė produkcija ir straipsnių skaičius auga, paslaugų tiekimo apimtys gerėja. Vyriausybės atstovai tik klausė, kokių dar reikia resursų. Tai išties buvo produktyvus susitikimas. Dabar gi, atrodo, viskas apsivertė aukštyn kojomis.
- Kilus pandemijai senos bėdos dar ryškiau bado akis. Gal ir Nacionaliniame vėžio institute išryškėjo kokios negerovės, verčiančios imtis greitų sprendimų?
- Tikrai nemanau, kad situacija institute yra
sulūžusi. Priešingai, nuo du tūkstančiai keturioliktųjų, kai buvo priimtas pavaldumo įstatymas, reikalai šovė į viršų. Eilės trumpėja, mokslinės produkcijos gausėja, dirba multidisciplininės komandos, išspręsti kompetencijų klausimai. Tą rodo faktai ir užsienio ekspertų analizės. Suprantu, kad šiuo metu institutas kažkam yra gardus kąsnelis.
Jei jau sakoma, jog pacientams dėl to bus geriau, norėtųsi, kad aiškiai būtų įvardinta, kas pagerės. O ne pseudo argumentais kalbėti esą kitoj gatvės pusėje teikiamos chemoterapijos paslaugos geresnės...
- Daug dirbate ir tarptautinėje erdvėje. Ar ir svetur kyla panašių peripetijų dėl analogiškų įstaigų priklausomybės vienai ar kitai ministerijai ir finansavimo šaltinių?
- Šalių patirtis skirtinga. Didžiojoje dalyje vakarų demokratijos valstybių yra tokie pat atsiskiri vėžio institutai kaip pas mus. Kitur veikia multidisciplininės ligoninės. Koks variantas geriausias, sunku ir pasakyti. Pavyzdžiui, Milane yra vėžio institutas, kuris turi autonomiją. Jame atliekami klinikiniai tyrimai, bet kartu veikia keturios onkologines paslaugas teikiančios įstaigos. Užsienyje tai, kas sukurta istoriškai, prieš penkiasdešimt ar trisdešimt metų, valdžia nebando kas metus kaitalioti. Nes bet kokia permaina reiškia, jog darai pauzę, o po to išeini arba su nauja kokybe, arba krenti žemyn.
- Permainų kritikai teigia, jog pakeitus steigėją institute nebebus vykdoma mokslinė veikla. Kuo ji svarbi onkologiniams pacientams?
- Tai susiję su klinikiniais tyrimais, kurių institutas vykdo daug. Pacientai, kurie juose dalyvauja, gali vaistą gauti iš karto, o ne po aštuonerių metų, kai jis bus kompensuojamas šalyje. Šimtai pacientų turi galimybę išsigelbėti. Jei pavaldumas keisis, klausimas, ar gydymo dalis ir moksliniai tyrimai bus atskiri. Jei taip, galimybių vykdyti klinikinius tyrimus ir gauti modernius vaistus turėsime gerokai mažiau. Todėl galimas pavaldumo keitimo scenarijus mums, kaip pacientams, atrodo nelogiškas. Bet kaip matome, penkiolikos tūkstančių pacientų balsas (tiek onkologinių pacientų atstovauja POLA – red. past.) valdžiai nėra svarbus.
Dosjė
PROFESINĖ PATIRTIS
2012 m. - iki šiol Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas
2013 m. – iki šiol „Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos“ prezidentas
2017 m. – iki šiol „CML Advocates Network“ valdybos pirmininkas
2015 m. – iki šiol „Global Action for Cancer Patients“ valdybos narys
2014 m. – iki šiol „Youth Cancer Europe“ valdybos pirmininkas
2014 m. – iki šiol „British Medical Journal“ patarėjų tarybos narys
2014 m. – iki šiol „European Organisation for Research and Treatment of Cancer“ pacientas-ekspertas klinikinių tyrimų dokumentacijos vertinimui
2014 m. – 2016 m. Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas, teisės grupė
2010 m. – 2014 m. Teisininkas advokatų kontoroje „Valiūnas ir partneriai Ellex“
VISUOMENINĖS VEIKLOS PATIRTIS
2019 m. – iki šiol Nacionalinio vėžio instituto mokslo tarybos narys
2019 m. – iki šiol Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientų tarybos narys
2019 m. – iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto narys
2019 m. – iki šiol Vilniaus miesto Centro poliklinikos stebėtojų tarybos narys
2019 m. – iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narys
2018 m. – iki šiol „Investuok Lietuvoje“ valdybos narys
2018 m. – iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionalinės pažangos programos komisijos narys
2017 m. – iki šiol Nacionalinės sveikatos tarybos narys
2017 m. – iki šiol Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos e.sveikatos valdybos narys
2014 m. – iki šiol „European Association of Health Lawyers“ tikrasis narys, nacionalinis koordinatorius
2017 m. – 2019 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo pirmininkas
2014 m. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pirmininko pavaduotojas
2013 m. – 2014 m. LR Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys
2013 m. – 2014 m. Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos narys
2009 – 2013 m. „Europos onkologinių pacientų koalicijos“ (European Cancer Patient Coalition) valdybos narys
Lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: