Smūgis įstaigų vadovams – ši nesąmonė paralyžiuos ligonines

Deimantė Gruodė
2020-04-16
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga medikams pakišo dar vieną kiaulę – idant neplistų koronavirusas, užsimojo riboti medikų darbą keliose gydymo įstaigose. Savo ruožtu šių vadovai dėl tokio plano griebiasi už galvų. Sako, teks uždarinėti ligoninių skyrius. Ką jau kalbėti apie tai, kad toks ministro sprendimas stipriai kirs ir per medikų kišenes.
Smūgis įstaigų vadovams – ši nesąmonė paralyžiuos ligonines
Rajoninių gydymo įstaigų vadovams neramu: jeigu gydytojams būtų uždrausta dirbti keliose ligoninėse, tektų uždaryti reanimacijos, skubios pagalbos ir priėmimo bei kitus skyrius. Vadinasi, be darbo liktų ir kitas medicinos personalas.

Reanimacijos skyrių teks užverti
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kuris yra valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, nusprendė, kad visi medikai nuo šiol turės pateikti duomenis apie visas darbovietes – tiek privačias, tiek valstybines. Esą šie duomenys bus renkami dėl pandemijos ir nebus naudojami jokiam kitam tikslui. Tačiau gydymo įstaigų vadovai tuo stipriai suabejojo.
„Ligoninei tai atsilieptų labai neigiamai, kadangi mūsų Reanimacijos skyriuje visi dvylika gydytojų yra antraeilininkai. Tad skyrių tektų uždaryti. Juk dvylikos gydytojų reanimatologų nesurasime, jeigu visgi bus priimtas toks sprendimas.
Be abejo, ir Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrius sušlubuos. Ten yra jaunų gydytojų, kurie taip pat dirba keliose įstaigose“, - sakė Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė, neatmesdama galimybės, kad po kilniais tikslais slepiami visai kitokie siekiai.
Toks ministro sprendimas tragiškai atsilieptų visų rajonų gydymo įstaigoms, kadangi kiekvienoje rastume darbuotojų, kurie dirba keliose darbovietėse.
 

„Kils problemų su Reanimacijos skyriumi, kadangi iš keturiolikos gydytojų tik keturi dirba pirmaeilėse pareigose, o dešimt yra atvykstantys. Esame rezervinė ligoninė, kuri, jeigu bus didelis krūvis didžiosioms, gydysime COVID-19 sergančius pacientus. Tad neturėti reanimacijos gydytojų būtų labai negerai“, - nuogąstauja Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.

 
Ligoninių vadovai įspėja, kad taikant tokias drastiškas priemones sveikatos apsaugos sistema bus paralyžiuota.

„Galėtume specialistams, kurie dirba ir pas mus, ir kitur, krūvius didinti vienoje įstaigoje ir mažinti kitoje, o ne uždrausti jiems važinėti. Iš devynių specialistų, kurie atvažiuoja iš klinikų, įvertintume, kiek mums šiuo metu reikia darbuotojų – galbūt tik trijų. Tad trys medikai tiesiog didesniu krūviu dirba pas mus, o likę šeši – klinikose, ir problema būtų išspręsta. Priešingu atveju, rajono ligoninės tiesiog lieka už borto, - nuogąstauja E.Skarakodienė ir priduria, jog tai atlieps ir greitajai pagalbai. - Kadangi esu laikina Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos direktorė, galiu pasakyti, kad pas mus gali iškristi visa brigada, nes yra darbuotojų, kurie taip pat dirba keliose įstaigose.“
 
Baiminasi Akreditavimo tarnybos patikrinimų
„Dauguma regioninių ir rajoninių įstaigų savų darbuotojų pajėgumais nesugebės užtikrinti skubiosios, chirurginės pagalbos ir intensyviosios terapijos skyrių veiklos. Šiuose skyriuose mes turime didžiulį procentą atvykstančių medikų – apie devyniasdešimt. Tai yra visiškai nelogiškas sprendimas! Daug efektyviau užtikrinti apsaugos priemones darbo vietose ir periodinį darbuotojų testavimą, o ne uždrausti jiems migruoti tarp įstaigų“, - įsitikinęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigaspaskelbus sveikatos apsaugos ministro ir medicinos darbuotojams atstovaujančių organizacijų susitarimo projektą.
Jo spėjimu, prisidengiant pandemija greičiausiai stengiamasi pamažu įvykdyti gydymo įstaigų tinklo reformą. Esą siekiama parodyti, kad rajonai nereikalingi ir iš sveikatos apsaugos sistemos gali drąsiai iškristi.
 

„Bijau, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai sulauksime Akreditavimo tarybos patikrinimų ir, jei nebus vykdoma ši veikla, gali būti stabdomos licencijos. Jie (SAM atstovai – red. past.) gi puikiai suvokia, kokia situacija yra rajonuose. O tai, kiek žinau, ruošia ponia Lina Jaruševičienė. Ne kartą susirinkimuose viceministrės buvo pasakyta, kad, jeigu nenorėsite, gyvenimas privers jus jungtis. Tad viskuo kaltinami rajonai. Dėl pandemijos, matyt, irgi. Nors pačios pirmos lūžo ne rajoninės įstaigos, o didžiosios, kuriose pasklido užkratas. Tad netgi šioje nelaimėje bandoma ciniškai pasinaudoti situacija ir suvesti sąskaitas su rajonais“, - piktinasi Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

 
Turės užpildyti deklaracijas
Kaip skelbia SAM, visose įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, taip pat kartu su jais dirbantis aptarnaujantis personalas deklaracijas pagrindinėms darbovietėms, t. y. toms, kur dirba daugiausiai valandų per mėnesį, turi pateikti iki balandžio 17 d. Deklaraciją reikia pateikti raštu ar elektroniniu paštu.
Savo ruožtu ministras A.Veryga žada, kad šis sprendimas nėra joks apribojimas dirbti vienoje ar kitoje įstaigoje ir neturės jokios įtakos medikų darbui.
„Praktika parodė, kad ne visos gydymo įstaigos ir ne visada tinkamai užtikrina infekcijų kontrolę, nesiima reikalingų priemonių apsaugoti darbuotojus ir pacientus. Tad medikų judėjimas tarp gydymo įstaigų kelia tam tikrų grėsmių. Jas turi žinoti ir įvertinti gydymo įstaigų vadovai“, – pranešime cituojamas A.Veryga.
Visgi kilnūs ministro ketinimai įstaigų vadovams atrodo įtartini ar bent jau nesuprantami.
 
„Protu nesuvokiu, kaip galima sutrikdyti darbą specialiai. Jeigu laikomės visų apsaugų, higieninių reikalavimų, nieko neatsitiks, - sako Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris. - Gerai, du sutuoktiniai gydytojai, vienas dirba vienoje, kitas – kitoje įstaigoje. Tokių pavyzdžių yra daug. Jie gi vis tiek susitinka namuose! Arba jeigu ateina konsultuoti gydytojas iš kito skyriaus, - pacientai taigi serga ne tik COVID-19. Prieš įžengdamas į skyrių jis apsirengia vienkartiniais rūbais, užsideda naują kaukę, pirštines, kepurę, antbačius. O atlikęs darbus vėl nusirengia ir grįžta į savo skyrių. Kur čia problema? Lygiai tas pat, kaip atvažiuoti į kitą ligoninę ir laikytis visų saugumo reikalavimų“.
Pasak Šakių ligoninės vyr. gydytojo Algirdo Klimaičio, koronaviruso ar hospitalinės infekcijos plitimo priežasčių yra tikrai daug daugiau, negu kad gydytojo darbas keliose gydymo įstaigose.
„Kita vertus, viena priežasčių yra didelė pacientų koncentracija vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje. Tai taip pat yra priežastis, dėl ko gali kilti hospitalinė infekcija“, - sako Šakių ligoninės vadovas.


 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Raimundas Martinėlis:

Sustabdžius galimybę sveikatos priežiūros darbuotojams dirbti ne vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, rajoninėse ligoninėse gali būti paralyžiuotas darbas, nes didžioji dauguma gydytojų yra atvykstančiųjų ir kai kurių profilių paslaugų bus neįmanoma teikti. Tuomet ir rajono žmonėms sumažės paslaugų prieinamumas vietoje. Aišku, jie galės kreiptis į universitetines ligonines. Bet vėlgi dabar, ypač kai karantinas ir pandemija, srautai ten ir taip pakankamai dideli ir infekuotų žmonių. Be to, yra du punktai susitarime, kur yra pasakyta, kad medikai bus aprūpinti visomis vienkartinėmis priemonėmis, ir antras punktas, kur rašoma, kad atliks tyrimus visiems medicinos įstaigų darbuotojams... Manau, kad jeigu tai būtų vykdoma šimtu procentų, infekcijos plitimas tarp medikų būtų suvaldytas. Tai jau seniai reikėjo padaryti, nes matome, kiek pas mus sergančių ir karantinuotų medikų.
Koks skirtumas, kur medikas dirba, trejose ar keturiose įstaigose, jeigu jis visur gauna pilną aprūpinimą vienkartinėmis priemonės ir dar jam atliekami tyrimai dėl COVID-19.
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras:


- Mes šiai redakcijai nepritariame, ypač jeigu kalbėtume apie punktą, kur numatoma uždrausti dirbti keliose įstaigose. Manau, kad nukentėtų periferijų pacientai, nes nemažai gydytojų iš didesnių ligoninių važinėja dirbti į periferiją, tad sutriktų daugelio paslaugų teikimas ir prieinamumas. Be abejo, medikai nukentėtų, mažėtų jų darbo užmokestis. Manau, kad kai kurios ligoninės netgi turės užsidaryti. Jei nėra reanimatologo, užsidaro stacionari chirurgija. Ligoninės praktiškai neatitiktų šiuo metu keliamų reikalavimų, tad Akreditavimo tarnyba turėtų stabdyti tokių įstaigų veiklą. Be abejo, vietoje gyvenantys specialistai, tarkime, slaugytojos, anestezistės reanimacijos skyriuje irgi netenka darbo, nes skyrius nebeveikia.

 
Pasirašė deklaraciją
Po to, kai parengėme straipsnį, paskelbta, kad SAM su trimis medikų organizacijomis pasirašė deklaraciją dėl darbuotojų saugumo.
Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apaugos darbuotojų profesinės sąjungos ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos pasirašytame dokumente, be kita ko, susitariama įgyvendinti nuostatą, jog turėtų būti laikinai stabdomas darbuotojų darbas skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Deklaracijoje teigiama, jog „karantino laikotarpiu kiekvieno darbuotojo, turinčio kontaktą su pacientu, faktinė pilno krūvio darbo vieta būtų tik vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinant ne mažesnį iki darbuotojo darbo kiekvienoje darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio dydį“.
 
Deklaracijoje numatomas pacientų srautų atskyrimas, darbo organizavimas pamainomis, kad jos neturėtų tarpusavio sąlyčio, asmens apsaugos priemonių pagal numatytus saugumo lygius užtikrinimas, dešimtadalį bendrų testavimo apimčių sudarantis medicinos personalo tyrimas dėl koronaviruso ir kitos priemonės medikų saugumui užtikrinti.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, deklaracija atspindi ryžtą drauge įveikti koronaviruso iššūkį.
Anksčiau šios deklaracijos buvo norima atsisakyti, nesulaukus medikų organizacijų pritarimo dėl medikų darbo vietos ribojimo. A.Veryga tuomet nusprendė įpareigoti medikus deklaruoti, kokiose įstaigose dirba.
Medikų sąjūdis kritikavo šią deklaraciją dėl neaiškių jos įgyvendinimo galimybių, neapibrėžtumo dėl medikų atlyginimų ir finansinės naštos gydymo įstaigoms, išsakė pastabų dėl jos suderinamumo su kitais teisės aktais.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica