Principiniai klausimai
Rugsėjo antra pusė – tuomet lyg ir turėtų baigtis medikų profesinių organizacijų derybos su SAM dėl šakos kolektyvinės sutarties. Išryškėjus klausimams, kuriais medikai nenusileis, derybų tonas jau agresyvokas. Užsimenama ir apie streikus, kurie pandemijos kontekste ministerijai taptų nemaloniu ultimatumu, tiesa, kai kas tokius teiginius laiko blefu.
 
Medikams principinis klausimas – įvesti darbo užmokesčio grindis. Reikalaujama, kad pastovus gydytojo algos koeficientas būtų susietas su minimaliu darbo užmokesčiu. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė tvirtina, kad tam sutartyje turi būti numatytos realios lėšos, o ne rekomendacinio pobūdžio ar skiriamos esant finansinėms galimybėms. „Ar pavyks to pasiekti – didelis klaustukas. Tačiau mes, visos devynios derybose dalyvaujančios organizacijos, šiuo klausimu nenusileisime ir jei reikės, imsimės veiksmų, – tvirtino A.Baublytė ir pridūrė diskusijų metu nesijaučiantys lygiaverčiais socialiniai partneriais su Vyriausybės atstovais. – Turbūt socialinės partnerystės sąvoką suprantame skirtingai.“
Kad naujai prisijungę derybų parneriai „pagaliau atsitokėjo“ ir liovėsi diskutuoti dėl bendrosios dalies, džiaugiasi Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. L.Labanauskas.
 
„Sugaišome tris mėnesius. Seniai sakiau, kad nereikia užsiciklinti ties bendrąja dalimi, nes svarbiausi – apmokėjimo klausimai. Atrodo, pagaliau bendrosios dalies entuziastai tai pripažino, taigi galime judėti toliau. Esame pateikę visas tris specialiąsias dalis: viešojo, biudžetinio sektoriaus ir greitosios medicinos pagalbos. Liko jas apsvarstyti ir priimti sprendimus. Jei užbaigsime, liks tik keli bendrosios dalies klausimai ir gal rugsėjo dvidešimt septintąją pavyks užbaigti derybas“, – optimistinį scenarijų rutuliojo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. L.Labanauskas.
 

Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė svyra pesimistiškesnių prognozių link. Anot jos, derybos „sukasi ratais“. „Pirmadienį vėl rinksimės, kalbėsimės. Nieko daugiau pasakyti negaliu, nes esame pasirašę konfidencialumo sutartį. Tačiau gali ateiti metas, kai kalbėsime daug daugiau. Norime tam tikrų susitarimų iki spalio, kadangi tuo metu turi būti parengtas biudžeto projektas, tačiau neaišku ar pavyks susitarti“, – abejoja G.Tomkutė.

 
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė supranta profesinių sąjungų lūkesčius, tačiau primena, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos. „Siekiame pasirašyti realią sutartį, kad ji veiktų, o ne įtrauktų dalyvius į teisminius ginčus dėl neįvykdytų įsipareigojimų“, – pabrėžė D.Jankauskienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė mano kitaip ir tvirtina, kad dabartinėje BVP situacijoje kaip tik palanki proga peržiūrėti prioritetus ir adekvačiai finansuoti sveikatos sektorių.
 
Nori užkimšti burnas?
Iš pradžių ministerija pageidavo, kad visi derybų punktai būtų slapti, tačiau galiausiai sutarta, kad tai būtų taikoma tik finansiniams įsipareigojimams. A.Baublytės teigimu, tokie slapti punktai įvardijami kiekviename posėdyje. „Mums negalima bendrauti su žiniasklaida, tarpinės informacijos po posėdžių negalime teikti net savo sąjungos nariams, kurie susitikimuose nedalyvauja“, – stebėjosi A.Baublytė.
 
G.Tomkutė irgi nesupranta tokio sprendimo. „Ką nuo ko mes saugome? Tai juk visuomeninis interesas. Atrodytų logiška, jei būtume privačios įmonės, tačiau dirbame valstybiniame sektoriuje. Susidaro vaizdas, kad mums norima užkimšti burnas ir surišti rankas. Tačiau galbūt į šį klausimą ministerija geriau atsakytų“, – siūlė Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė.
 
Viceministrė D.Jankauskienė aiškina, kad derybų konfidencialumas būdingas daugeliui komercinio pobūdžio sutarčių. Šiuo atveju konfidencialumas svarbus dėl jose aptariamų finansinių įsipareigojimų. „Galima tik įsivaizduoti, kaip dar sudėtingėtų derybos, jei į diskusijas įsitrauktų ne tik besiderantys, bet ir kiti, su šakos kolektyvine sutartimi nesusiję asmenys“, – svarstė pašnekovė.
 
Jau ne pirmose tokiose derybose dalyvaujantis Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas nesutinka. „Man juokinga. Anksčiau šis procesas nebuvo įslaptintas, o dabar teigiama, kad reikia negarsinti, neviešinti. Esą minimos lėšos, konfidencialūs punktai. Kad jau liepia negarsinti, negarsinsim, pasirašėm tą konfidencialumą ir nesiginčijome, bet vis tiek juokinga. Būtų firmų pinigai, bet dabar – valstybės draudimo lėšos, kurios yra žinomos, planuojamos“, – tokio sprendimo logikos negalėjo paaiškinti Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
 
Nedalyvauja, bet stebi

Slaptumo įsipareigojimai kiek trikdo ir kitas medikų organizacijas, kurios negali dalyvauti derybose, nes nėra profesinių organizacijų atstovai. 
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A.Gerliakienė teigia, kad kolektyvinė šakos sutartis jai aktuali. „Labiausiai derybos stringa dėl algų, nes ministerijos atstovai nesiūlo pastovaus finansavimo šaltinio, o remiasi atsitiktiniais pinigų srautais, kurie gali būti, o gali ir nebūti. Jei norisi, kad lėšos pasiektų tikslines grupes, reikia tvarkytis su stambiąja korupcija, apie kurią visi žino, bet niekas nieko nedaro“, – tvirtino A.Gerliakienė.

 
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė taip pat domisi derybomis. „Kaip žinoma, jos slaptos, informacijos trūksta. Derybų slaptumas atrodo keistai. Mums aktualus sutarties turinys, susijęs su gydytojais rezidentais. Kol kas neaišku, kaip plačiai galios sutarties sąlygos, kiek jos įtrauks ne profesinių sąjungų narius. Mano turimais duomenimis, apie tai dar net nekalbama, nes tariamasi dėl pačių sąlygų. Kiek teko girdėti, procesas stringa ir tai mums kelia nerimą“, – pripažino K.Norvainytė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad gydytojai rezidentai neretai dirba skirtingose gydymo įstaigose, todėl kyla klausimas, ar jiems reikės stoti į skirtingas profsąjungas, norint, kad būtų užtikrinamos jaunųjų medikų teisės? „Padengs mus sutartis ar nepadengs? Koks bus jos mastas? Tai labiausiai rūpimi klausimai“, – įvardijo asociacijos prezidentė.
Ji prisiminė, kad prieš kelerius metus diskutuota, jog nevyriausybinės organizacijos šiose derybose galėtų dalyvauti kaip išoriniai ekspertai ar stebėtojai, dalintis įžvalgomis, tačiau į konkrečius sprendimus šie svarstymai neišsirutuliojo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!