Skiepų dozė nuėjo perniek

Greta Vanagienė
2019-09-30
Į redakciją kreipėsi sumišusi trimetės mamytė Gelmina. Tądien ji vyko į gydymo įstaigą, kur ketino dukrą paskiepyti nuo erkinio encefalito, bet grįžo nieko nepešusi, suklaidinta ir palikta pati spręsti iškilusią skiepų dilemą. Mama piktinasi: prieš metus gydytoja suleido pirmąją vakciną, po metų liepė ateiti antros dozės. Moteriai su vaiku pasirodžius sutartu laiku, gydytoja susizgribo, kad antra dozė, pasirodo, turėjo būti suleista po kelių mėnesių. „Jau vėlu. Nežinome, ką dabar daryti. Pasitarkite su kuo nors“, - išgirdo atsakymą Gelmina.
Skiepų dozė nuėjo perniek
Moteris svarsto, gal pati turėto internetinėje erdvėje pasidomėti, kaip skiepytis nuo erkinio encefalito. Tačiau internete informacijos tiek, kad sunku atskirti grūdus nuo pelų.

Patys nežino
Kaip sako mama, ją labiausiai suerzino gydytojų neinformatyvumas. Nors skiepai nuo erkinio encefalito mūsų šalyje nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o tėvai patys pasirenka, skiepyti jais ar ne, mama tokį sprendimą priėmė kaip reikšmingą dukros sveikatai. Pasirodo, prieš metus suleista dozė nuėjo perniek, o dabar tik gaudyk vėją laukuos.
„Medikė tik mostelėjo prieš akis skiepijimo plano kortele, kurioje nurodyta, kada ir kokiu intervalu reikia skiepyti nuo erkinio encefalito. Prieš metus toje pačioje įstaigoje slaugytojų buvau informuota kitaip, bet jokių kortelių negavau. Užsirašiau, kada pakartotinai turime atvykti, o čia – prašau: oi, pavėlavote“, - piktinasi mama.
 
Kaip pasakoja jauna moteris, toliau slaugytojos tarpusavyje puolė tartis, prasibrovė pas gydytoją į kabinetą, nežinodamos, kokį sprendimą priimti.

„Mano vaikas – ne bandomasis triušis. Jei pačios nežinote, ką dabar daryti, neimprovizuokite ir nepriimkite klaidingo sprendimo dar labiau pablogindamos padėtį“, - kritikos negaili mama. Jai šeimos gydytoja patarė kreiptis į kitus specialistus, galbūt imunologus, ką tokiu atveju daryti – susižinoti, ar galima iš naujo skiepyti ir kada.
 
Kur pelai, o kur grūdai?
Mama pripažįsta, kad kaltės šioje situacijoje yra ir jos. Mat aklai pasitikėti gydytojais, kai tokie skiepai nėra numatyti profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, suversti kaltę medikams gal ir paprasčiausia, tačiau nėra sąžininga. Ji svarsto, gal pati turėto internetinėje erdvėje pasidomėti, kaip ir kokiu intervalu reikalinga skiepytis nuo erkinio encefalito. Tačiau internete informacijos tiek, kad sunku atskirti grūdus nuo pelų.
„Internetinėje erdvėje ieškoti informacijos man neatrodo patikima. Ypač kai dabar pilna antivakserių. Nesuprasi, kokią dezinformaciją gali gauti. Kita vertus, dezinformacija ir gydytojų lūpose. Tad kuo pasikliauti? Motiniška nuojauta?“ - kelia antakius Gelmina.
 

L.S. skaičius
30
- tiek proc. populiacijos nuo vieno ar kelių skiepų susilaiko dėl paprasčiausio informacijos trūkumo.

 
Daug painiavos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus sutinka, kad skiepų tema visuomenėje yra aktuali, dažnai eskaluojama ir aptarinėjama, o maišaties kartais įneša ir patys medikai.
„Kaip gydytojas galiu pasakyti, kad netgi medikų požiūris šia tema išsiskiria, o garsiai išsakytos skirtingos nuomonės sudaro pagrindą kontraversiškoms interpretacijoms. Reikia pripažinti, kad informacijos apie skiepus yra daug ir ji skirtinga. Deja, lengviausiai pasiekiami šaltiniai, retai būna patikimi“, - su mama Gelmina sutinka profesorius.
 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro konsultantas-vaikų ligų gydytojas habil. dr. Vytautas Usonis dalinasi, kad baimė, nežinojimas, dezinformacija ar net apatija – tik kelios priežastys, dėl kurių žmonės neapsisprendžia, ar skiepytis ir ar skiepyti vaikus. Anot jo, skaičiuojama, kad pasaulyje apie 30 proc. populiacijos nuo vieno ar kelių skiepų susilaiko dėl paprasčiausio informacijos trūkumo.
 
Imasi veiksmų
Patikimos informacijos apie skiepus spragą turėtų padėti užpildyti Lietuvoje netrukus startuojanti platforma – vakcinABC.lt. Čia į pačius įvairiausius žmonių klausimus apie skiepus atsakys Lietuvos ir užsienio profesionalai.
„Kuriamas patikimos, išsamios ir moksliniais tyrimais paremtos informacijos apie skiepus šaltinis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentai, o kartu ir šios srities ekspertai jau aktyviai dalyvauja projekte bei rengia atsakymus visuomenei rūpimais klausimais“, - pabrėžė prof. dr. A.Utkus.
 

Dekano teigimu, žiniomis dalinasi jauni, neseniai studijas pabaigę, į naujausią literatūrą bei tyrimus įsigilinę gydytojai, kurie šiuo metu specializuojasi rezidentūros programose, domisi vakcinacijos temomis ir aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo renginiuose.
„Jie ne tik atrinks patikimą informaciją, bet ją susistemins ir pateiks visuomenei suprantama kalba. Ši iniciatyva kartu bus puiki proga mūsų jauniesiems specialistams pagilinti komunikacinius įgūdžius, plėsti domėjimosi ribas ir ugdyti lyderystę pasirinktoje srityje“, - iniciatyva džiaugėsi profesorius.

 
Specialisto komentaras
Infektologas prof. Alvydas Laiškonis:

- Iniciatyvą sukurti skiepų informacijos platformą sveikinu, tačiau man kelia rūpestį, kad ten gali nuomonę pareikšti ir ne itin kompetentingi, ką tik studijas baigę, mažai žinių sukaupę specialistai. Svarbu, kad tarp jų nepasitaikytų studentų – jie noriai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, nori būti įvykių priešakyje, bet jiems dar stinga kompetencijos, tad gali nukeliauti ir į šoną su patarimais.
 
Apmaudu, bet studijų metu apie skiepus mažai kalbama. Nors Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau turi Imunologijos katedrą, Vilniaus universitetas dar ne. Taigi būtų naudinga, kad visa informacija, kuri pateks į vakcinABC.lt platformą būtų peržiūrėta ir suderinta su abiejų universitetų infekcinių ligų klinikomis. Be to, kad geras reikalas nebūtų supaškudytas reikalinga, kad ten patektų vieninga informacija. Dabar yra didelė problema, kad mūsų medikai neturi vieningos nuomonės apie skiepus – tai yra mūsų mokymo defektai. Medikams nebereikia išklausyti kursų apie skiepus kaip anksčiau. Užtenka tik pateikti sertifikatus, kad buvo konferencijoje. Iš tikrųjų iš visų į ją užsiregistravusiųjų dalyvauja gal tik pusė, kita dalis eina apsipirkinėti, aplankyti giminių, pramogauti, o sertifikatą vis tiek gauna. Taip, kad nieko stebėtino, jog šeimos gydytojai suklaidina dėl skiepų.

 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris