Situacija valdoma?
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pastebi, jog šiomis dienomis matomas naujų COVID-19 atvejų augimas dar nėra kritinis, sumažėjusios testavimo apimtys taip pat. „Reikia žiūrėti ne tik į tai, kiek testų – PGR ir antigeno – atliekama per dieną ar savaitę, bet ir į teigiamų tyrimų dalį. Šiuo metu ta dalis siekia apie procentą ir galime sakyti, kad kol kas testų daroma pakankamai. Kuomet teigiamų testų dalis kyla iki keturių ar penkių procentų nuo visų atliekamų testų, tuomet jau būtina didinti testavimo apimtis, mat toks procentas jau rodytų, kad nemažos dalies naujų atvejų nesugauname, jie nefiksuojami. Šiai dienai sakyčiau, kad net ir turint delta atmainą, situacija yra valdoma“, – tikina mokslininkas.
 
Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė mano, jog toks naujų atvejų pabangavimas gali ir nebūti toks nekaltas. Galbūt tai yra ketvirtos koronaviruso bangos pradžia. Didėjantys naujų susirgimų skaičiai fiksuojami ir gretimose šalyse, nepaisant to, kad vasaros sezonas ir jų vakcinacijos rodikliai geresni nei Lietuvos.
 

„Dramatiško kilimo kol kas nėra, bet indikaciją dėl naujos bangos jau galima įžvelgti ir akivaizdu, kad tai lemta delta atmainos“, – sako prof. Aurelija Žvirblienė, pridurdama, jog naujų COVID-19 atmainų plitimas Lietuvoje yra pakankamai gerai kontroliuojamas, tiesa, sekoskaitos tyrimai užtrunka, jie atliekami sudėtingiau nei paprastas PGR tyrimas. Šiuo metu genomo sekoskaitos tyrimams atiduodami visi teigiami COVID-19 mėginiai, tad, tikėtina, pagaunamas kiekvienas naujos atmainos atvejis.

 
Kalbant apie delta atmainą – taip, ji labiau plintanti ir, deja, sekoskaitos rezultatai, pasak duomenų mokslininko, vėluoja bent savaitę. Dar viena problema – nėra išsamiai ir reguliariai skelbiamos informacijos apie šios atmainos plitimą ir evoliuciją visuomenėje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras galbūt kartą per savaitę ar dar rečiau praneša, jog nustatytas tam tikras skaičius jos atvejų Lietuvoje. Bet kas iš to? „Tai yra esminė informacija ir turime žinoti, koks šios atmainos procentas jau yra aptinkamas nuo visų testavimo apimčių. Jeigu tokią informaciją žinotume, matytume delta atmainos plitimą, bent jau būtų aišku, kas lemia dabartinį naujų atvejų kilimą. Vieną kartą per savaitę mažiausiai ši situacija dėl atmainų turėtų būti skelbiama smulkiai ir analizuojama, kokia epidemiologinė situacija, kuo gresia dar didesnis atmainų plitimas“, – sako V.Zemlys-Balevičius.
 
Koją sau pakišime patys...
Mokslininkai sutaria: skiepai – veiksmingiausia priemonė valdyti pandemijas, jų plitimą, naujas atmainas, o galiausiai ir visai jas išgyvendinti iš mūsų gyvenimų. Tačiau vakcinacijos tempai Lietuvoje sparčiai lėtėja ir artėjant rudeniui gali lemti papildomus iššūkius.
 
„Plintant delta atmainai, net ir tas mūsų siekis vakcinuoti septyniasdešimt procentų visuomenės greičiausiai nebus pakankamas. Kiekvienas greičiau plintantis COVID-19 variantas reikalauja didesnio paskiepytų žmonių skaičiaus, kad būtų suvaldytas. Septyniasdešimt procentų mus būtų išgelbėjęs kalbant apie pradinį Uhano variantą. Nuo to laiko virusas gerokai pasikeitė ir naujos atmainos vis greičiau plinta. Kiek procentų imunizuotos visuomenės pakaktų, tik prielaidos. Nepamirškime, kad yra nemažas procentas vaikų, kurie apskritai dar negali būti vakcinuojami. Tad norint pasiekti ženklius procentus, saugią ribą, turėtų aktyviai skiepytis visi suaugusieji. Deja, kai kuriose amžiaus grupėse vakcinacija nesiekia nė penkiasdešimties procentų. Paauglių nuo 12 metų kol kas pasiskiepijo tik kas dešimtas, o suaugusiųjų ir vyresniųjų grupėse – kai kur kas trečias, kas antras gyventojas. To maža ir vis tiek, ne vaikai turi mus gelbėti nuo pandemijos, tai suaugusiųjų atsakomybė“, – įsitikinusi A.Žvirblienė, tačiau jos manymu prievartos skiepų atžvilgiu taikyti vis tiek nevalia. Reikia kliautis visuomenės supratimu ir tuomet rudens scenarijus turėtų būti labiau optimistiškas nei pesimistiškas. Mat nors ir lėtai, imunizuotos populiacijos dalis auga.
 
V.Zemlys-Balevičius įsitikinęs, jog variantų rudeniui mažai. Dabartinis naujų atvejų skaičius kyla panašiu tempu kaip praėjusį rudenį. Jeigu savaitinis naujų koronaviruso atvejų kilimas sieks apie 40 proc., rugsėjį pasitiksime su penkiais šimtais atvejų per dieną. Tai būtų negerai, bet ne blogiausias scenarijus, kuris gali išsipildyti, jeigu vakcinacijos apimtys ir toliau bus vangios ar lėtės.
 

„Su dabartiniais vakcinacijos tempais ir persirgusiųjų skaičiumi, dar tikrai virusui yra kur plisti ir nestabdant naujų atmainų vakcinomis, rudenį tikrai rasime naujų COVID-19 pacientų, kuriais vėl užkimšime ligonines. Antras scenarijus – kaip įmanoma labiau aktyvinti vakcinaciją tose amžiaus grupėse, kur ji lėčiausia, įmanoma, kad su paskiepytais ir persirgusiais rudenį pasiektume bent septyniasdešimties procentų imunizacijos kartelę ir naujų atvejų kilimas stabilizuotųsi, kaip nutiko šį pavasarį. Taip pat atvejų augimą stabdo kontaktų mažinimas, tai yra – karantinas ir ribojamos veiklos. Galime rinktis, kurio scenarijaus labiau norime“, – samprotauja „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

 
... ir SAM taupumo sumetimai
Duomenų mokslininkas tikina, jog pandemijos valdymo traukinys tuoj bus taip toli, kad jį vėl teks paknopstomis vytis. Kodėl? Nes komunikacijos problemos ir toliau bado akis. „Bene vienintelis COVID-19 duomenų šaltinis yra Statistikos departamento rengiamos ir kasdien atnaujinamos švieslentės, o tie duomenys ir jų analizė pirmiausia yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir NVSC darbas. Bet komunikacija kaip buvo grėblys, nuo kurio nulipt negalim, taip ir yra, o tada duomenis komentuoja kiti – mokslininkai, analitikai, premjerė, o ne epidemiologai, kurie ir turėtų valdyti pandemiją. Mūsuose taikoma kažkokia pasekmių politika –veiksmų imamasi tuomet, kai dažnu atveju jau vėlu. O imtis proaktyvių veiksmų, analizės, savalaikės komunikacijos tam tikros institucijos iki šiol nenori ir tai tikrai nėra finansų klausimas.
 
Nesame trečio pasaulio šalis, kad negalėtume milijono kito skirti vakcinacijos kampanijai atnaujinti, plėsti, nes ta pati žinutė metus laiko negroja. Pagalvokime, gal geriau išleisti papildomą milijoną eurų komunikacijai, švietimui nei kelis ar keliolika COVID-19 ligoniams gydyti, lūžtančiai sveikatos sistemai ir ekonomikai gaivinti, jeigu atvejų augimas vėl smarkiai išaugtų“, – kritikos SAM negaili mokslininkas.

---

 
Komentaras
Gydytojas infektologas profesorius Alvydas Laiškonis:

- Manau, kad rudenį tikrai pasitiksime su karantinu. Mat norint suvaldyti tokias pandemijas kaip COVID-19 ir jos naujas, vis sparčiau plintančias atmainas, keliai yra tik du – karantinas arba vakcinacija. Prisiminkime, kad kai kurios infekcijos pasaulyje gyvavo šimtmečius, kol buvo paskiepyta didžioji visuomenės dalis ir tik tuomet tos ligos išnyko. Dabar Lietuvoje skiepijimo tempai lėtėja kasdien, o naujų atvejų kasdien daugėja ir, tikėtina, daugės. Tad tik nuo visuomenės sąmoningumo priklauso, kaip gyvensime rudenį.
 
Prie pandemijos suvaldymo neprisideda ir vėl laisvu tapęs judėjimas tarp pasaulio šalių, mat tai dar vienas būdas parsivežti naujų atmainų ir išplatinti jas Lietuvoje, kur, deja, vis dar didžioji visuomenės dalis nėra paskiepyta. Kai kurios šalys jau kalba apie privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Manau, su laiku apie tai drąsiau kalbėsime ir mes, kitu atveju nusiteikime, kad karantinus turėsime kasmet ir už juos galėsime būti „dėkingi“ tiems, kurie skiepytis bukai atsisako. Aš puikiai suprantu, kad asmens teisės skamba pažangiai ir vakarietiškai, neva jų riboti negalima ir skiepai yra laisvas apsisprendimas. Bet tokių pandemijų atveju kaip ši individo teisės negali laimėti prieš visuomenės teises.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!