Tinka tik sveikiems dantims
„Daug metų vykdoma dantų silantavimo programa iš esmės neduoda efekto, nes apie 80 procentų vaikų iki dešimties metų amžiaus jau turi ėduonį ir tokiu atveju silantuoti dantų negalima“, - rašoma Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo atsiųstame rašte.
Pasak jo, paanalizavus, kokį efektą davė keletą metų vykdoma silantavimo programa Pasvalio rajone, buvo gautas kur kas prastesnis rezultatas negu anksčiau. Praėjusių metų Pasvalio rajono vaikų dantų patikrinimo duomenimis, sugedusių dantų rajone neturi tik 20,7 proc. 7-10 metų vaikų ir 21,4 proc. 11-17 metų vaikų, kas mažai skiriasi nuo Lietuvos vidurkio (atitinkamai 16,7 ir 21,1 proc.)
 

„Turint omenyje, kad silantuojami tik sveiki dantys, pagal Pasvalio situaciją ši profilaktinė priemonė gali būti taikoma tik dvidešimt procentų vaikų. Aišku, ne visi ateina ir silantuojamas itin mažas procentas. Paradoksalu, mes skiriame pinigus silantavimui, o rezultatai bent jau vienoje savivaldybėje yra blogesni negu tikėjomės“, - sako Seimo narys Antanas Matulas, pridurdamas, kad panaši situacija turbūt yra ir kitose savivaldybėse.

 
Pasak Odontologų rūmų tarybos pirmininko Alvydo Šeikaus, silantavimas - tik viena profilaktikos kompleksinių dalių. „Kaip yra reglamentuojama, silantavimas turėtų būti vykdomas vaikams nuo šešerių iki keturiolikos metų, o mes galvojame, kad jis turėtų prasidėti nuo išdygusių pirmųjų krūminių dantų. Silantavimo sistema yra skirta ką tik išdygusiems ir sveikiems dantims. Remiantis moksliniais tyrimais, dabar vaikams dantys išdygsta anksčiau – jau penkerių metų. Bet silantavimas tada, kai yra svarbiausia, nepriklauso“, - sako A.Šeikus.
 
Prigamino higienistų
„Danai per keletą metų pasiekė įspūdingą rezultatą vien dėl to, kad pradėjo finansuoti vaikų ėduonies programą, kur iš esmės daugiausiai dirbama su tėvais, burnos higienistas dirba su kiekvienu gimusiu vaiku, su kiekviena šeima ir išmokina tėvus taisyklingai prižiūrėti vaiko dantukus.
Pas mus daug šnekama apie prevenciją, kuriame naujas komisijas parlamente - ir Kirkučio, ir Kepenio, bet situacija per tuos dvejus metus tik pablogėjo.
Kas dar įdomu, kad didinamos lėšos vaikų dantų protezavimui. Vadinasi, vaikai iki aštuoniolikos metų dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kad dantų jiems sutaisyti neįmanoma - jau reikia protezuoti“, - sako A.Matulas.
 
Parlamentaras siūlo sukurti ir finansuoti analogišką Skandinavijos šalims vaikų dantų profilaktikos programą, kurią galėtų vykdyti burnos higienistas Visuomenės sveikatos biuruose.
Tiesa, priimant 2016-2020 Nacionalinę burnos sveikatos programą, joje buvo numatyta, kad biuruose dirbs burnos higienistai, kurie mokys vaikus ir suaugusiuosius burnos higienos įgūdžių. Tuo tikslu buvo parengta nemažai burnos higienistų, tačiau jų neįdarbinus visuomenės sveikatos biuruose, atsirado šių specialistų perteklius. Odontologų rūmų interneto svetainė mirga nuo darbo ieškančių burnos higienistų skelbimų.
 
„Ką gali padaryti, kai valstybė yra skyrusi tokius pinigus higienistų ruošimui, - tūkstantį du šimtus priruošė ir jie sėdi be darbo. Eina dirbti odontologų padėjėjais ir neatlieka savo funkcijų, kurias valstybė buvo numačiusi. Paruošė ir sustojo. Manau, per penkerius metus rezultatai stipriai pagerėtų, jei nacionalinė programa veiktų visa apimtimi, o ne gabaliukais. Ten brošiūrėlę išleidžia, knygelę, mokykloje paskaitėlę paskaito. Turi veikti visa sistema, o ne jos dalys ar segmentai“, - sako A.Šeikus.
 
Atima vaikus
Anot A.Matulo, už vaikų dantų nepriežiūrą reikia sustiprinti ir tėvų atsakomybę
„Pavyzdžiui, Norvegijoje yra aiškiai nustatyta, kada tėvai turi atvesti vaiką pas burnos higienistą, paprastai du kartus per metus. Jei neatveda be pateisinamos priežasties, informacija iš karto perduodama vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Jau kuris laikas siūlome, kad atsirastų ministerijoje nedidelis odontologinių paslaugų skyrius.
Tad turime susėsti prie bendro stalo ir gerai apsvarstyti, ar verta toliau finansuoti silantavo programą. Pirmiausiai turime ne protezavimą finansuoti, bet nedelsiant sukurti vaikų prevencijos programą. Taip pat turi vykti individualus darbas, tėvų mokymas, vaikų atvedimas pas burnos higienistą – tai duos labai gerų rezultatų“, - įsitikinęs A.Matulas.

---

 
Komentaras
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė:

- Burnos higienistai biuruose nedirba dėl to, kad nebuvo lėšų juos įdarbinti. Kita priežastis – kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, dirbantiems biuruose, buvo atnaujinti tik labai neseniai, kur galima įdarbinti specialistus, turinčius burnos higienisto specialistę. Bet šiaip realiai viskas yra susiję su lėšomis, su etatų išlaikymu ir galiausiai jų tvirtinimu. Nes visuomenės sveikatos biurai yra biudžetinės įstaigos ir pareigybės yra tvirtinamos savivaldybės tarybose. Tikrai nei viena savivaldybės taryba jų netvirtins be finansavimo.

---

 
Tarp kitko
Šiuo metu 85 proc. šešiamečių jau turi nors vieną sugedusį dantį, kai, pavyzdžiui,  Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 5-7 proc.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!