Pokyčiai už pusę milijono
Šiaulių centro poliklinika įsikūrusi šimtamečiame pastate: baltas dviaukštis mūrinis statinys iškilo pačioje XIX a. pabaigoje, jo paskirtis – Šiaulių žydų ligoninė. Beveik nepasikeitęs fasadas mena ankstyvuosius gyvavimo metus, tačiau įžengus į vidų užlieja modernios, patogios gydymo įstaigos pojūtis. Sveikatos priežiūros efektyvumui didinti poliklinikoje pastarųjų metų laikotarpiu buvo investuota 515,111 tūkst. eurų.
 
Atliekant kapitalinį remontą atsižvelgta į istorinę pastato vertę. „Gydymo įstaigos bendruomenė palaikė mintį, kad pastatas neturėtų prarasti savo unikalumo, todėl džiaugėsi, jog pavyko išsaugoti autentiškas detales“, – personalo atsiliepimus perteikė M.Maželis. Vedžiodamas po atnaujintas patalpas jis rodė koridorių, kuriame nusprendė nemontuoti populiarių pakabinamų lubų – užuot nuėjus įprastu keliu, pasirinkta išsaugoti originalius lubų skliautus, kurių keliamas prabangos įspūdis sustiprintas pakabinamais šviestuvais.
 
Statybininkų gretose dirbusi restauratorė sienoje kruopščiai atidengė senas raudonas plytas ir poliklinikos vadovybei palaikant šie fragmentai buvo taip pat išsaugoti. „Mums šis sprendimas pasirodė estetiškas, tačiau svarbus ne vien grožis. Pro šalį einantiems žmonėms šios detalės primins, kad neatsiradome iš niekur – už mūsų pečių visuomet driekiasi praeities kartų istorija, kurios dalimi šiandien esame“, – originalių idėjų priežastis nusakė gydymo įstaigos vadovas.


 
Nesiskiria nuo privačių įstaigų
Matant modernią polikliniką sunku patikėti, kad dar neseniai pacientus iš vieno aukšto į kitą keldavo liftininkė. Dabar čia įrengtas kokybiškas, vieno patikimiausių prekinių ženklų liftas, pritaikytas įvairių poreikių asmenims, su erdvia kabina, patogia įvažiuoti ir naudotis neįgaliesiems. M.Maželis šypsosi, kad modernus įrenginys iš darbuotojos duonos neatėmė – jį aptarnavusi moteris ir toliau padeda žmonėms, tačiau rūbinėje. „Visą darbo dieną kelti lankytojus – laimės nedaug. Tai monotoniškas, psichologiškai alinantis darbas. Džiugu, kad dabar už žmogų jį atlieka technika ir mūsų poliklinikoje šio seno relikto nebeliko“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Pagrindinėje registratūroje, prie laboratorijos, procedūrų, rentgeno kabinetų yra įrengta šiuolaikiška eilių valdymo sistema. Atvykę į polikliniką ir atsispausdinę eilės numerį pacientai kviečiami prisėsti ant patogių minkštų krėslų ir palūkėti, kol ateis jų eilė. Per tą laiką ekranuose pagrindinėje registratūroje jie gali stebėti informaciją apie įstaigoje esančių specialistų darbo laiką ir kitus aktualius pranešimus, kurie anksčiau būdavo kabinami skelbimų lentose. Poliklinikoje pakalbinti šiauliečiai atviravo, kad anksčiau privačios gydymo įstaigos atrodė patrauklesnės dėl patogesnių ir estetiškesnių patalpų, tačiau dabar šis skirtumas nyksta – valstybinė gydymo įstaiga niekuo nenusileidžia privatiems kabinetams.
 
Laikantis COVID-19 saugumo reikalavimų kiekvienam į polikliniką atvykusiam pacientui matuojama temperatūra, tačiau tai daroma automatiniu bekontakčiu būdu – poliklinikos lankytojams nereikia tiesti rankų ar palenkti kaktos matuojančiai temperatūrą darbuotojai. Užtenka atsistoti veidu prieš skaitmeninį termometrą, kuris specialiais jutikliais įvertina paciento kūno temperatūrą ir garsiniu pranešimu informuoja, ar ji nėra padidėjusi. Ekrane galima pamatyti, ir kokia tiksliai yra užfiksuota temperatūra. Prie įėjimo pasitinkanti darbuotoja padeda ir apmoko, kaip naudotis šiuo įrenginiu žmones, kurie su juo susiduria pirmą kartą – o tokių yra tikrai nemažai, kadangi net didžiuosiuose miestuose temperatūra daug kur matuojama paprastais bekontakčiais termometrais.
 

„Įstaigai labai reikėjo atnaujinimo, – vedžiodamas po naujumu kvepiančius koridorius prieš tai buvusią padėtį apibūdino Šiaulių Centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis. – Pastatas senas, pro lubas skverbdavosi vanduo, sienų dažai buvo atsilupę, vietomis atšokęs tinkas. Dabar kuriame planus atnaujinti ir poliklinikos fasadą. Nors mąstome apie ateitį, šiandien tikrai turime kuo pasidžiaugti.“

 
Patogesni instrumentiniai tyrimai
„Viskas dabar čia skiriasi kaip diena ir naktis“, – įvykusius pokyčius poliklinikoje apibūdino Odontologijos centro vedėjas Rimas Milvidas, lydėdamas pro nedidelį lopinėlį nesuremontuoto pastato. „Pažvelgus į tai, kas buvo, galima susidaryti įspūdį, kaip pastatas pasikeitė po kapitalinio remonto. Mes be galo džiaugiamės, kad tokius pokyčius pavyko pasiekti projektinių lėšų dėka“, – entuziazmo neslėpė vedėjas.
Pašnekovas akcentavo, kad gydymo įstaigai buvo svarbu pagerinti paslaugų prieinamumą negalią turintiems asmenims. Neįgaliesiems poliklinikoje įrengtas specialus keltuvas, kuris padeda įveikti jiems nepatogius laiptelius.
 

„Odontologijos centras įsigijo dvi modernias įrangas, kurios yra pritaikytos ir vaikams, ir neįgaliesiems. Jų dėka, pacientą galima gydyti neiškeliant iš neįgaliojo vežimėlio. Prie žmogaus patogu prieiti ir iš kairės, ir dešinės pusės, lengva dirbti“, – aiškino Odontologijos centro vedėjas Rimas Milvidas.

 
Šiaulių centro poliklinika dideles lėšas nukreipė įrangai atnaujinti. Odontologijos centrui nupirktas ir modernus panoraminio rentgeno aparatas, kurio padarytos nuotraukos skaitmenizuojamos ir yra prieinamos visiems pacientą gydantiems specialistams bet kuriame kabinete. Užfiksuotas burnos ertmės panoraminis vaizdas padeda tiksliai diagnozuoti, kontroliuoti gydymo eigą, leidžia stebėti sąkandžio struktūrą pacientams, nešiojantiems kabes, protezuojant dantis ir kt. Į polikliniką darytis panoraminių nuotraukų atvyksta žmonės iš visų apylinkių.
 
Odontologų kabinetuose, virš paciento kėdės yra dideli ekranai, kuriuose specialistai mato reikiamus gydomo asmens duomenis – jų prireikus nereikia atsitraukti nuo paciento ir eiti prie darbo kompiuterio.
Šiaulių centro poliklinika itin džiaugiasi naujuoju rentgeno aparatu. Jo dėka šešėlių mokslu vadinama rentgenologija vis mažiau vietos palieka šiam apibūdinimui – vaizdas šiose nuotraukose išsididina, todėl galima nustatyti tikslesnę diagnozę nei su senaisiais rentgeno aparatais. Daug patogesnis valdymas, mažesnė ekspozicija, apšvitinimas, nuotraukos skaitmenizuojamos ir taip pat prieinamos medikams iš bet kurio kabineto, todėl rentgenologai gali patys rinktis jų aprašinėjimo vietą.
 

Atsinaujinusią laboratoriją aprodė Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėjas Gintaras Makštutis, pridūręs, kad dar ne su visa, ką tik išpakuota aparatūra, pradėjo dirbti. „Darbą jau pradėjo naujasis šlapimo analizatorius, atliekantis šlapimo cheminę analizę, dėl to palengvėja laborantų darbas, nes tyrimai automatizuoti – belieka užlipinti lipdukus ant mėginio ir pateikti programai užsakymus“, – džiaugėsi vedėjas.

 
„Bandom šį naują aparatą, jis mums patinka“, – pritarė biomedicinos technologė Rasa Kuprienė. Netrukus bus pradėtas eksploatuoti ir ką tik gydymo įstaigą pasiekęs klinikinės chemijos analizatorius. „Iki šiol mėginius tyrimams veždavome į kitą laboratoriją, bet dabar turėsime galimybę atlikti juos pas save. Modernūs įrenginiai padės taupyti gydytojų laiką. Kadangi įranga nauja, laboratorijos technologams trunka, kol išmoksta su ja dirbti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai tikrai atsiperka“, – pristatė naujas laboratorijos galimybes G.Makštutis.
 
Kiekviename aukšte yra multifunkciniai spausdinimo, kopijavimo ir skanavimo įrenginiai. „Medikui užtenka darbo kompiuteryje paspausti spausdinimo mygtuką, nueiti prie aparato, aktyvuoti jį savo kortele ir įrenginys atspausdina specialisto pasirinktą informaciją. Nebūtinai visus veiksmus reikia atlikti iš karto: pateikti užduotį kompiuteriui spausdinti medžiagą darbuotojas gali ryte, o operaciją atlikti ir lapus iš spausdintuvo pasiimti po darbo dienos“, – įrangos privalumus vardijo M.Maželis.


 
Šeimos gydytoja: laukiame kolegų
Šiauliai – vienas seniausių ir ketvirtasis pagal gyventojų skaičių miestas Lietuvoje. Gyvenimas jame teikia visus natūralios gamtos ir miestietiško patogumo privalumus – švarų orą, vandens telkinius, žalumą, jaukų senamiestį, prekybininkų šurmulį, kultūrinius renginius. Šeimos gydytojai Kristinai Gailevičiūtei šis miestas yra gimtasis, todėl baigusi mokslus didmiestyje ji nedvejodama parvyko dirbti ir gyventi čia, kur jaunos moters laukė ir antroji pusė.
 
„Tai buvo artimiausias miestas mano širdžiai, todėl ir grįžau“, – paprastai paaiškino K.Gailevičiūtė, kuri Šiaulių centro poliklinikos duris kasryt praveria jau trejus metus. Per tą laiką specialistė spėjo užsitarnauti gerą vardą, yra ypač vertinama pacientų. Prasidėjus COVID-19 pandemijai jaunoji medikė nedvejodama apsivilko kombinezoną, apsišarvavo apsaugos priemonėmis ir negailėdama laiko pradėjo dirbti ne tik poliklinikoje, bet ir Karščiavimo klinikoje.

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu šeimos gydytojų darbo krūviai yra labai dideli, gydytojai dirba, kiek pajėgia. Darbas neapsiriboja kabinetiniu, tenka priimti ir COVID-19 sergančius pacientus. Dirbame, stengiamės ir laukiame, kada gyvenimas pagerės. Kad tai įvyktų, turėtų atsirasti kolegų, kadangi visos darbo sąlygos čia geros. Reikėtų žmonių, kad tolygiau pasiskirstytų darbo krūviai“, – teigė šeimos gydytoja Kristina Gailevičiūtė.

 
M.Maželis sutinka, kad didžioji dalis gerinant infrastruktūrą padaryta. „Didžiausia vertybė – personalas, todėl stengiamės sukurti patrauklią darbo vietą. Šeimos gydytojo alga poliklinikoje - nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų į rankas. Kai algos panašios, didelį vaidmenį vaidina darbo sąlygos, darbo laikas. Manome, kad reikia atsižvelgti į šiuos specialistų poreikius, kad jie būtų suinteresuoti teikti paslaugas gyventojams mūsų gydymo įstaigoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
 


Pusę reikalingos energijos pasigamina patys
Pačiame saulės miesto centre įsikūrusios poliklinikos stogas tapo energijos generatoriumi: gydymo įstaiga džiaugiasi, kad jiems pavyko įrengti 93,75 kW galingumo elektrinę savo reikmėms įdarbinant saulės energiją. „Pamatę kvietimą projektams dėl atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimo viešiesiems pastatams, suskubome šį šansą išnaudoti. Pasisekė, kad buvo tinkamas stogo nuolydis. Senajame korpuse jis yra į pietų pusę, mes puikiai išnaudojome šį privalumą“, – kalbėjo Šiaulių centro poliklinikos vadovas.
 
Ant stogo išdėstyti 250 modulių sugeneruoja tiek energijos, kad užtenka patenkinti net pusę viso įstaigos poreikio. Kiekvieno modulio galingumas – po 375w. „Toks elektrinės efektyvumas mums didelė paspirtis, ypač turint omenyje, kad pati poliklinika į tai investavo tik 25 procentus visų išlaidų“, – puikiomis sąlygomis patenkintas įstaigos vadovas. Visa saulės elektrinės įrengimo projekto vertė siekė 98590 eurų, iš kurių 27019 eurų prisidėjo pati poliklinika. Likusią sumą subsidijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).


 
Tuo pačiu metu, kai tik sugeneruojama energija, programa perduoda duomenis į įstaigos vadovo darbo kompiuterį ir telefoną, taigi M.Maželis gali juos stebėti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje: „Mes matome ne tik pagamintos energijos apimtis, bet ir tai, kokį teigiamą poveikį aplinkai sukūrėme pasirinkę žaliąją energiją. Programa automatiškai apskaičiuoja, kiek dėl to išsaugome medžių, kiek CO2 neišmetame į aplinką. Pavyzdžiui, nuo kovo mėnesio, kuomet pradėjome naudoti atsinaujinančius šaltinius, išgelbėjome beveik du šimtus medžių ir išvengėme 68,45 tonų CO2 emisijos.“
 
Šiaulių poliklinikos vadovas pabrėžia, kad organizuojant gydymo įstaigos veiklą svarbu žiūrėti iš įvairių perspektyvų. „Reikia mąstyti ne ketverius, o dešimt penkiolika metų į priekį, energiją nukreipti į ilgalaikius sprendimus. Svarbios ne vien sienos, bet tai, kas yra tarp jų ir už jų – personalas, pacientai, pažanga, ateities pacientų poreikiai, moksliniai laimėjimai. Kiekvienam vadovui tenka ieškoti optimalių sprendimų tose aplinkybėse, kuriose jisai yra“, – gydymo įstaigos viziją apibendrino poliklinikos vadovas M.Maželis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!