Akreditavimas – savanoriškai teikiamas prašymas įvertinimui
Šiaulių centro poliklinika stiprina pozicijas Šiaulių mieste, o kai kuriose srityse ir lyderiauja. Poliklinika, vadovaujama patyrusio vadovo M.Maželio, yra viena didžiausių darboviečių Šiauliuose, nes čia diegiamos investicijos bei valdymo sprendimai nuosekliai skatina pacientų pasitikėjimą.
 

„Šeimos medicina – pagrindinis mūsų įstaigos dėmuo, todėl džiugu matyti, kaip per pastaruosius metus ji sustiprėjo“, – tvirtino Mindaugas Maželis. Šiuo metu jis laukia palankaus atsakymo iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT), nes poliklinika jau antrą kartą pateikė prašymą VASPVT dėl akreditavimo šeimos medicinos paslaugai gauti. 

 
Vidaus kokybės vadybos koordinatorė Renata Undžė pabrėžia, kad „akreditavimas – tai sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės gerinimo procesas ir galimybė įsivertinti, ar įstaiga atitinka nustatytus nacionalinius akreditavimo standartus šeimos medicinos paslaugai teikti. Ši, ketveriems metams suteikiama akreditacija, nėra būtina – ją savanoriškai renkasi įstaigos, kurioms rūpi daugiau, nei atitikti būtiniausius reikalavimus. Nors pats procesas ir pasiruošimas nėra paprastas bei reikalauja nemažai pastangų ir darbo, mums akreditavimo standartai leidžia pasitikrinti, ar einame teisingu keliu. Tai yra galimybė įvertinti savo veiklą, nustatyti stipriąsias puses, o silpnąsias tobulinti, siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientams.“
 
Pirmą kartą Šiaulių centro poliklinika buvo akredituota 2019-aisiais, tačiau nuo to laiko čia įvyko nemažai pokyčių. M.Maželis teigia, kad ir kaip kontraversiškai beskambėtų, už progresą tenka padėkoti… pandemijai. „Pandemijai atslūgus, polikliniką užgriuvo nemažas pacientų srautas. Turėjome reaguoti į iššūkius, kurie dėl to teko įstaigai“, – prisiminė vadovas. Poliklinikoje buvo atnaujinta skambučių valdymo sistema. Norint kuo greičiau aptarnauti žmones, įdiegtos skambučių laukimo, atskambinimo, paskirstymo pagal registratorių užimtumą funkcijos. Įstaigoje įgyvendinta ir daugiau naujų technologinių sprendimų, patobulinta e.sveikata, laboratorijos užsakymų sistema ir pan. 
 
Prevencijoje – tarp lyderių
Pagal viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos šeimos medicinos paslaugų kokybės gerinimo planą, vienas kokybės uždavinių yra skatinti pacientus naudotis prevencinių programų paslaugomis. Nuo 2022-01-01 pakeitus skaičiavimo metodiką dėl gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos, pasiekti rezultatai pranoko lūkesčius.
M.Maželis už tai dėkoja gydytojams akušeriams ginekologams ir akušeriams. „Tas džiuginantis vaizdas, kurį šiandien matome, yra didelio jų įdirbio nuopelnas. Tai svarbu ne tik prisidedant prie programos vykdymo, bet ir jos plėtros bei kokybiško moters ištyrimo“, – pabrėžė vadovas.
Poliklinika patenkinta ir kitos svarbios srities – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos rezultatais. Kai pasakojo M.Maželis, ji yra sudėtingesnė, kolektyvas šauniai dirba, todėl ir šiemet tikimasi tokių pat gerų rezultatų kaip praėjusiais metais.  
 
Nors prevencinės programos ir reikalingos saugant žmonių gyvybes bei sveikatą, kiekvienos poliklinikos vadovas žino, kad prisikviesti pacientus pasitikrinti nėra lengva. Kokiais sėkmingais sprendimais galėtų pasidalinti Šiauliai? M.Maželis teigia, kad pirmiausiai reikia atskirti asmenis, kurie dar neatliko jiems priklausančios prevencinės patikros. Kad būtų lengviau tai daryti, poliklinika įsigijo specialią kompiuterinę programą. Vadovas pastebi, jog efektyviausias būdas prisikviesti pacientą į gydymo įstaigą – skambinti tiesiogiai, nes į žinutes žmonės reaguoja vangiau, perskaitę atidėlioja registracijos laiką, kol galiausiai pamiršta.
 
„Svarbu, kad gydytojo kabinete būtų skirtas dėmesys kiekvienam pacientui bei aptariama, kokie bus reikalingi atlikti tyrimai. Tam sukūrėme finansinio skatinimo sistemą, kuri gydytojus ir slaugytojus motyvuotų tai daryti. Be to, pas mus įsteigta atskira prevencinių programų koordinatoriaus pareigybė“, – patirtimi dalijosi M.Maželis.
R.Undžė pridūrė, kad sėkmingai įsivažiuoja ir nuo pernai gegužės vykdoma patikra dėl hepatito C infekcijos: Nuo to laiko ištirta beveik 12,8 tūkst. pacientų, gimusių 194-1994 m. ir nepriskiriamų rizikos grupei, iš jų – 174 teigiami tyrimo rezultatai.
 
Patogi tvarka
„Norint užtikrinti sklandžią įstaigos veiklą, svarbu visur struktūrizuoti procesus, – atkreipia dėmesį M.Maželis. – Jei koncentruoji panašias paslaugas, kaip pavyzdžiui, padarėme su profilaktine sveikatos patikra, kurią atlieka atskira tarnyba, paslaugų teikimas tampa geriau organizuotas, o paciento kelias – aiškesnis. Poliklinikoje pasiteisina ir budintis šeimos gydytojų kabinetas tiems pacientams, kuriems gydytojo prireikia „čia ir dabar“. Taip pat yra atskiri skiepų, funkcinės diagnostikos ir kiti kabinetai.“ 
 
Vadovas sako, kad didelėje įstaigoje galima išskaidyti darbus, tad vienam specialistui nereikia daryti visko. Kartu ir pati paslauga atliekama profesionaliau, nes konkrečioje srityje besispecializuojantis darbuotojas puikiai išmano visus jos niuansus.
 

Viena iš 27 įstaigoje dirbančių šeimos gydytojų Eglė Astašauskaitė pažymi: darbo tvarka Šiaulių centro poliklinikoje jai patogi. „Pas mus laikas padalintas į skirtą planiniams pacientams, skubiems vizitams ir tą, kurį leidžiu savo nuožiūra: priimu kontrolinius pacientus, vertinu tyrimus, konsultuoju nuotoliniu būdu, tvarkau dokumentus ir panašiai. Toks planavimas leidžia ramiai sudėlioti darbus“, – kalbėjo gydytoja.

 
Pusantrų metų poliklinikoje dirbanti pašnekovė negaili nuoširdžių žodžių darbovietei ir juokiasi, kad kartais net sulaukia klausimo: nejau čia nėra jokių minusų ar trūkumų?.. „Žinoma, jog nerasi nė vienos darbovietės pasaulyje, kur nebūtų trūkumų, tačiau darbo sąlygos čia puikios, jaučiu, kad mano lūkesčiai rūpi, į juos atsižvelgiama, esu vertinama“, – tvirtino E.Astašauskaitė. 
 
Gydytoja turi apie pusantro tūkstančio pacientų. „Iš pradžių planavau mažiau, bet jei mano pacientės pagimdė leliuką, juk nesiųsime mažylio kažkur kitur, – šypsosi E.Astašauskaitė. – Juk aš – šeimos gydytoja. Dėl to ir rinkausi šią specialybę, nes man smagu pažinoti visą šeimą, užmegzti ryšį su šeimos nariais, vadinti vieni kitus vardais, pasidžiaugti dėl pasiektų gydymo rezultatų…“ 
 
Kodėl dirbti būtent čia?
Gydytoja atskleidžia: vienas dalykų, dėl ko pasirinko būtent Šiaulių centro polikliniką, kad darbo pokalbio metu vadovas nepasakojo, kokia čia tobula darbovietė. „Jis netikino, kad viskas pas mus puiku, blizga. Atvirai išsakė, kas gerai, kuriose srityse nori tobulėti, aptarėme, kuo galėčiau aš prisidėti. Kartu stengiamės tai įgyvendinti kaip viena didžiulė komanda ir mums pavyksta“, – kalbėjo gydytoja ir pabrėžė – svarbu ne tik ko tikiesi iš darbovietės, bet ir ką pats galėtum jai duoti. 
 
„Su mano atsakingąja slaugytoja stengiamės, kad darbas vyktų kuo kokybiškiau ir sklandžiau. Pastaruoju metu poliklinikoje įsidarbino daugiau jaunų šeimos gydytojų, čia turime ir patirtį sukaupusių vyresnių įvairių specialybių kolegų. Džiugu, kai tenka nugirsti teigiamų atsiliepimų apie polikliniką, čia organizuojamą darbą bei požiūrį į pacientą. Malonu, kai gera žinia apie polikliniką keliauja per Šiaulių miestą“, – tvirtino E.Astašauskaitė. 
 
M.Maželis konstatuoja, kad šiuo metu poliklinikoje vyksta kartų kaita. „Esame dėkingi savivaldybei, kur kartu su ja jaunus specialistus sudarant darbo sutartį trejiems metams paskatiname 25 tūkst. eurų vienkartine išmoka“, – pasakojo jis. Nors Šiaulių centro poliklinika gali pasiūlyti didesnį finansinį atlygį nei gydymo įstaigos Kaune, Vilniuje, įstaigos vadovas neslepia: įtampa dėl specialistų trūkumo niekada nedingsta. Jos nemažina ir konkurencija su privačiais paslaugų teikėjais.
 
Kas motyvuoja dirbti viešojoje įstaigoje? Juolab kad šiuo metu tikrai nemažai medikų pasitraukia į privatų sektorių. „Tikrai daug kas. Viešosios įstaigos turi nemažai privalumų, – tikina E.Astašauskaitė. – Šiaulių centro poliklinikoje galiu įgyvendinti savo, kaip gydytojos, misiją, nes čia sudarytos realios sąlygos pacientui suteikti visapusišką priežiūrą. Mano pacientų amžius nuo nulio iki šimto metų. Ir man svarbu, kad galėčiau teikti ir pagalbą, ir priežiūrą bet kurio amžiaus žmogui, nestingant resursų. Čia veikia Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, kur visada galima kreiptis. Yra ir gydytojų specialistų, su kuriais galima pasikonsultuoti, pulkas šaunių slaugytojų, platus tyrimų spektras, kuriuos galima atlikti vietoje, didžiulis įvairių paslaugų teikimas orientuotas į pacientą.“ 
 
Kai vėluoja raida
Šiaulių centro poliklinikos Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos duris varsto tėvai su mažyliais nuo kelių mėnesio iki septynerių metų. Čia yra 9 puikiai suremontuoti kabinetai su šiuolaikiška įranga. Tėveliai su vaikais dalyvauja užsiėmimuose, kuriuos veda patyrusios specialistės. Kaip teigia tarnybos vedėja gydytoja, socialinė pediatrė Stasė Norkuvienė, į juos kreipiasi vaikai iš viso regiono. Vertinama raida, ir jei nustatoma, kad ji vėluoja, vaikams skiriami specialūs užsiėmimai.
 
Kokios dažniausios bėdos kamuoja mažylius? „Patiems mažiausiems pacientams iki metų amžiaus dažniausiai diagnozuojame raumenų tonuso, judesių raidos sutrikimus. Tuomet skiriame mankštas, kurios gana greitai pataiso situaciją, – pasakojo Stasė Norkuvienė. – Vyresniems nei metų amžiaus vaikams išryškėja kalbos raidos sutrikimai. Kartais jie byloja ir apie sudėtingesnes problemas, nes kodėl vėluoja kalba? Gal tai dėmesio, suvokimo trūkumo padarinys? Gal dėl bendravimo sutrikimų vaikui tos kalbos nelabai reikia. Pavyzdžiui, taip pasitaiko autizmo spektro sutrikimų atvejų.“ Tėvai į tarnybą kreipiasi ir dėl atžalų emocinių, miego, valgymo problemų. Vaikams padeda multidisciplininė tarnybos komanda: kineziterapeutai, klinikiniai logopedai, ergoterapeutai, medicinos psichologės, socialinė darbuotoja, slaugytoja.
 
O kaip šiuolaikinės technologijos, ar ilgametę patirtį turinti gydytoja mato jų poveikį vaikams? S.Norkuvienė įspėja, kad ekranų daroma žala – ne tuščios šnekos. „Jei yra raidos sutrikimų, jie dar labiau išryškėja, ypač mokantis kalbos“, – paaiškino gydytoja.
 

Stasė Norkuvienė pabrėžia, kad didžiausias išbandymas šeimai, kai vėluoja suvokimo raida. „Nes judesių raidos sutrikimai, jei nėra rimtesnės problemos, paralyžiaus, parezės, greičiausiai turės teigiamą dinamiką, – pamokinsi, vaikai greitai perims ir neliks bėdos. O suvokimo problemos – skaudžiausia“, – konstatavo gydytoja. „Pažadėti, kad išgydysime vaiką, negalime –  genetikos nepakeisi. Bet kiekvienu atveju ugdymas reikalingas, nes ar lėtesnė, ar greitesnė dinamika, ji vis tiek būna“, - patvirtina gydytoja ir pabrėžia: ankstyvajame amžiuje padėti vaikui svarbu, nes smegenys pačios imliausios.

 
Ateities iššūkis ir dirbtinis intelektas
Šiaulių centro poliklinika kartu su kitomis didelėmis Lietuvos gydymo įstaigomis dalyvavo beveik dvejus metus vykusiame poliligotų pacientų priežiūros projekte. Jo rezultatais M.Maželis neseniai dalijosi su kolegomis šiai temai skirtoje konferencijoje.
„Į projektą įtraukėme apie pusantro šimto pacientų, kurių pusė buvo kontrolinė grupė, o kitai pusei teiktos projekte numatytos paslaugos, kurti žalieji koridoriai. Su pacientais dirbo gal dvidešimt penki žmonės: šeimos gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai…“ – vardijo M.Maželis. 
 
Poliklinika projekto dėka gavo nuotolinio stebėjimo prietaisus, pavyzdžiui, skaitmeninį oftalmoskopą, skaitmeninį dermatoskopą, Holterio monitorių širdies ritmo stebėjimui namuose, kur tyrimo rezultatus aprašo išmanusis intelektas. „Olandijos kardiologai iš pradžių į šią inovaciją žvelgė skeptiškai, bet pamatę profesionalų rezultatą, galiausiai įvertino teigiamai ir panoro įdiegti kasdienėje praktikoje“, – pasakojo M.Maželis.
 
Koks reziumė pabaigus projektą? „Efektą pacientai pajuto. Tai natūralu – juk jie buvo tikrai labai prižiūrimi. Tačiau investicija, kuri tam reikalinga, – irgi nemaža. Visi sutinka, kad tokią priežiūrą reikia tęsti, tačiau teks surasti, kokia forma tai daryti, kad išlaidos būtų įkandamos valstybei, – pabrėžė M.Maželis. Jis pridūrė, kad kol kas kiekviena gydymo įstaiga reziumavo savo darbo rezultatus. Kadangi visos dirbo kiek skirtingais modeliais, juos analizuojant bus ieškoma, koks variantas galėtų būti geriausiai pritaikomas praktikoje.
 
M.Maželis pastebi, kad nemažai kainuoja ir ambulatorinės slaugos paslaugos į namus, tačiau pacientams tai yra didelis patogumas, nes suteikia galimybę gyventi įprastoje namų aplinkoje ir kartu gauti profesionalią medicininę priežiūrą net ir tada, kai apsitarnauti patys beveik nepajėgia.
 
Bus kartu, kiek Dievas lems

Poliklinikos vadovui antrina ir vidaus kokybės vadybos koordinatorė Renata Undžė, kuri ambulatorinę slaugą namuose vadina viena reikalingiausių paslaugų. „Pas mus ją teikia charizmatiška ir visada pozityviai nusiteikusi komanda, kuri palengvina ne tik fizines kančias, bet ir yra geros nuotaikos užtaisas, padedantis išsklaidyti vienatvę senyvo amžiaus, ligotiems žmonėms.“

 
Kaip pasakojo bendrosios praktikos slaugytoja, vykdanti slaugos tarnybos namuose koordinatorės darbo funkcijas Agnė Kuznecova, pacientams jie tapo antrais šeimynykščiais: juk susitinka kiekvieną savaitę, o su sunkesniais ligoniais – vos ne kasdien: „Pirmą kartą atvykusi pas žmogų visada pasakau: dabar draugausime ilgai – tiek, kiek Dievas mums nulėmė. Ir jie gražiai priima tą faktą, ilgainiui pradeda į mane žiūrėti tiesiog kaip į šeimos narį. Turiu vieną pacientę, kur mane vadina anūke.“
 
Poliklinikoje ambulatorinė slauga namuose teikiama nuo 2020-ųjų, per tą laiką kolektyvas išsiplėtė iki 10 darbuotojų, o aptarnaujamų pacientų ratą sudaro apie 500 pacientų.
 

Agnė Kuznecova teigia, kad komandos misija – suteikti visokeriopą pagalbą, kad žmogus kiek galima ilgiau išvengtų stacionaro. „Slaugytojų padėjėjos padeda užtikrinti asmens higieną: pakeičia patalynę, sauskelnes, padeda perrišti žaizdas. Kineziterapeutės veda mankštas, į kurias įtraukia net ir antrąsias pacientų puses – juk tai naudinga visiems“, – pasakojo pašnekovė. 

 
Ji pažymi, kad iš pradžių pacientai nesuprasdavo kineziterapijos naudos, tačiau greitai pajuto jos poveikį ir paslauga taip populiarėja, kad formuojasi jos laukimo eilės. „Kai grįžta jėgos, mažėja skausmai, atsiranda motyvacija tęsti. Žmonės už savo pinigėlius net perka gimnastikos kamuolius, gumas, minkštus mažus kamuoliukus spaudyti delnuose, kad sąnarių neskaudėtų“, – pasakojo A.Kuznecova.
 
Kaip pažymi R.Undžė, šiame darbe reikia mylėti žmones, gebėti prisiliesti prie žaizdos, išklausyti pacientą, skirti jam laiko ir dėmesio, nes priešingu atveju būtų sunku ir slaugytojui, ir pacientui kartu pasiekti užsibrėžto tikslo. Ar darbas sunkus? „Kaip į jį pažiūrėsi, toks jis ir bus, – tvirtina A.Kuznecova. – Man patinka įvairiapusiškumas, čia niekada nenuobodu. Kiekvienas pacientas yra naujas iššūkis, reikalinga plati kvalifikacija. Nežinai, ką rasi atvykęs, o reaguoti turi čia ir dabar.
 
Nebus, kad nesiseka daryti kokios intraveninės injekcijos ir atvyks kas nors kitas. Baisu, kai pamatai, kad žaizda infekuota, išplitusi, nes tuomet supranti, jog metus tikrai truks, kol pavyks ją užgydyti. Ir, duok Dieve, dar išgydytum… Tačiau jei pasiseka ar matai, kad tau pavyksta, kas kitiems nepasisekė, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, didžiulė motyvacija eiti pirmyn. Mes pacientams niekada nesakome, kad nepavyks, visada – tik pavyks. Užtruksime ilgiau, bet pasiseks. Ir eini su šia emocija. Kiekvieno vizito metu stengiamės įkvėpti kuo daugiau pozityvo.“

---

 
Ypatingas simbolis

Šiaulių centro poliklinikos vadovas M.Maželis priklausė pirmajai šeimos gydytojų entuziastų kartai Lietuvoje, tapusiai šeimos medicinos pradininke. 
 
Kuo šeimos medicina sužavėjo gabų ir perspektyvų jauną specialistą, universitetą baigusį tuomet vadinamu raudonu diplomu? „Norėjosi pabandyti šią naują specialybę. Prof. Julius Kalibatas mums pasakojo, kokie būsime kieti daktarai ją baigę, kokia tai plati, visaapimanti sritis…“ – prisiminė M.Maželis. 
 
Baigęs mokslus jis ir atvyko į prie Rėkyvos ežero įsikūrusią ambulatoriją, kur prabėgo net penkiolika profesinio gyvenimo metų ir kur ankstyvais 1997-aisiais nuo pirmųjų žingsnių kūrė naują sritį – šeimos mediciną. „Dalyvavome įvairiuose projektuose, pritraukėme investicijas, kartu su kolege būrėme komandą, važinėjome po pasaulį, kviesdavomės ekspertus, gilinome žinias, kaip šeimos medicina turėtų integruotis į visą sveikatos sistemą“, – prisiminė M.Maželis, iš arti matęs, kaip ji įsitvirtino šalyje ir, žinoma, atkeliavo ir į Šiaulius. 
 
Įdomu, kad Šiaulių centro poliklinika iš Rėkyvos ambulatorijos paveldėjo ne tik vadovą, bet ir ypatingą simbolį. Jį vokiečių dizaineris sukūrė pirmiesiems trims Lietuvos šeimos medicinos centrams. Praskleidęs kabineto užuolaidą, M.Maželis pro langą parodė virš paradinių poliklinikos durų kabantį ženklą, kurio centre – dvi susikibusios rankos. „Jas vienas kitam spaudžia gydytojas ir pacientas. O iš šio paspaudimo gimusį supratimą ir šilumą simbolizuoja jas apgaubianti širdis, – paaiškino M.Maželis. – Ženklo centre esantis kryžius reiškia katalikišką pagalbą artimui.“
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!